Dėl manęs galim ir 18.00 val?

Laukiu

O Jūs žinot, kad kovo 3 - 5 d. IKI ir Ikiuko parduotuvėse "raffaello" tik 4,99 Lt ? A?

Aš jau dabar galiu

salma, kol jie visi susirinks, mudvi jau jų lauksim po stalu, ar ne?

Nius, migele, Tavo punktualumas primena viena mano drauge - jeigu reikia vietoj būt 18.00 val, tai ji tik namuose pradeda ruoštis 18 val išėjimui

migele, tai staliukas užsakytas 19 -ai val?
P.S. prašau atsakyti be išvedžiojimų!!!! Konkrečiai ir taškas

Viena ponia norėjo nusipirkti kokį nors naminį gyvūlėlį, bet katės, šunys reikalauja daug priežiūros, tad nusprendė nusipirkti papūgą kuri dar ir kalba, bet ir vėl problema. Daug kainuoja! Bet vieną dieną eidama per turgų pamato papūgą, kuri tekainuoja tik 30 litų. Na moteriškaitė aišku iš karto ir perka, bet pardavėjas, parduodamas papugą paaiškina kodėl taip pigiai parduoda:
- Matot ponia, ši papūga visą laiką buvo viešnamyje...
Bet moteriškė vistiek nusiperka papūgą. Parsinešusi namo laukia kada ši pradės kalbėti. Papūga dairėsi, dairėsi ir pagaliau prabilo:
- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė!
Moteriškei iš pradžių nepatiko, bet po to pradėjo juoktis. Po to grįžta namo iš mokyklos dukterys. Papūga, į jas gerai pasižiūrėjus:
- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė, naujos prostitutės.
Na, ir merginos pradeda juoktis. Pagaliau vakare iš darbo grįžta ir vyras. Papūga ilgai žiūrėjo į šeimos galvą, į šeimininkę, paskui į dukteris ir sako:
- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė, naujos prostitutės, o klientai vis tie patys! Sveikas Jonai! Kaip laikaisi?

Nu Jūs baikit juokus Pasakykit kada konkrečiai staliukas užsakytas? Koks gali but rinkimasis nuo 18 - 19 val? +/- 10 min ir viskas.... Tai jeigu aš ateisiu 18 val, o kiti pradės rinktis 19 val - man tikrai stogas pavažiuos nuo 1 val laukimo

O, sorry, kokiu pagrindu prašyti nemokamų atostogų? Taigis yra DK nuridyti atvejai, kadum gali eiti nemokamų atostogų - ne kiekvienas jų gali gauti...

Labai dėkui Jums Atsiras laiko, reiks bandyt kažką daryt...

Va va, ir aš taip noriu Bet neesu nieko panašaus dariusi

Nuo ko turėčiau pradėti? Tos taisyklės labai painios ... Pasidalinkit patirtim, please...

O tai , pvz, sunumeruojat popierius bylutėse prieš padedant į tas antresoles?

O sakykit, kur Jūs laikot buhalterinius praėjusių metų dokus ir kokiame pavidale?

Dėkui. Bet kodėl ten tokia kaina maža... Kai mes pripratę prie "Pačiolio" tūkstantinių, tai net keista....

Nu tikrai super

Tai va, reikia išmokyt žmogų, kuris apie buhalteriją nei "bū" , nei "me" iki pat balanso darymo.... Tai ten organizuojami kursai tiktų?

Kreipiuosi čia, nes klausimas orentuotas tik į Panevėžiečius

Gal kam teko susidurti ar girdėti apie "Panevėžio Verslo konsultacinis centras" organizuojamus buhalterių mokymo kursus?

Kokie ten kursai - nuo A-Z? Šiaip tai kaina super maža.... Idomu, kokia mokymo kokybė...

Tai kad, brangioji, atvirkščiai

suzinojau viena gera dalyka, kad galima myletis be apsaugos, nes siauciant pauksciu gripui gandrui uzdrausta iseiti is namu!!

Slaptažodis kak raz

Mažu Štirlico praktika mums tiktų?

Kokią temą? Apie ką?

Tai kokia situacija pas mus su tais Lietuviškais ir atpažinimo atributika?

KGB narys Geras

Noriu pranešti,kad labai džiaugiuosi jog išvyksti,nes labai atsibodai!
Tavo šaltumas ir niūriumas tikrai tapo nebepakenčiamas,tik retkarčiais
tapdavai šviesesnė ir šiltesnė.Vos pernešiau Tavo isteriška pykti!(-27C)
geriau negrižk, nes nelauksiu, nebent būsi kiek šiltesnė ir šviesesnė.
Aš laukiu jos ,tokios nuostabios,švelnios ir šiltos.Kai pievos pilnos
gėlių ir drugelių,kai gali taškytis ežere,sėdėti prie laužo vakarais,guleti ant
smėlio ir klausytis jūros.Bet kartais ir ji papyksta - tada tampa labai
karšta ir norisi slėptis į pavėsį,bet tai niekis palyginti su ja kuri
išeina!
Noriu jos bebprotiškai jos vardas -vasara!

Pačią paprasčiausią...

= (spaudžiat tą eilutę, kur yra SF išrašymo data) + 20 (čia dienų skaičius) ir Enter

Taip, įmanoma Jeigu konkrečiai per 20 d. , tai yra labai paprasta

Toje eilutėje, kur bus nustatyta iki kada sumokėti, įrašot formulę.

Ir už vieną rublį galėdavai ne tik valgykloj pavalgyt, bet dar ir likdavo batonui nusipirkti O kaimuose ledai budavo labai retai ... Todėl jie ypač skanūs budavo

Kiekvienas turi savo nostalgiją... Kiekvienas turi savo vaikystę ir prisiminimus .... Ir kodėl Tu manai, kad nėra ko gręžiotis atgal? Jeigu malonu prisiminti ir siela prisipildo palaimos....

Amrita, ir mane apėmė nostalgija Ir aš gavau į el pašto dėžutę

Fantastinis skaitalas tiems, kas tai išgyveno



> Ekskursas į praeitį, ir ne tokią jau tolimą... Nostalgija???!!!

>

> Buvo laikai...

> Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal,

> sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes

> mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną

> pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.

> Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant

> vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o

> spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant

> kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą

> dvirka važinėti su šalmu. Siaubas. Valandų valandas mes meistravome

> vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai

> pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti

> stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome

> šią problemą. Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną,

> grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų,

> ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes.

> Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės

> kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.

> Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes

> mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į

> tai dėmesio. Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to

> niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to

> nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos

> kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti

> multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk

> videomagnetofonų taip pat nebuvo! Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš

> namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant

suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors

> buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom

> pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio! Mes sugalvodavom

> žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vokdavom

> obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų

> pilvuose nesudykdavo. Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo

> ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą. Kai kurie

> mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems

> metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o

> pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas

> mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų

> poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už

> ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima

> išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai

> paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!? Ta

> karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas

> ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes

> turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir

> mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos,

> aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė

> iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius,

> mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su

> jų bendru sutikimu. Jų pačių labui... Iš tikro pasaulio stebuklų yra

> ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir

> kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė

> vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio

> Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio

> stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas

> iš epoksidinės dervos su rožyte viduje. Kelnaičių guma – tai juk irgi

> stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir

> pirštinaites! O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant

> pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia

> širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš

> kokios pusės ištekės uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas –

> „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana“?! Arba ši

> stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!“ O

> šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis

> banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas

> iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų

> padažas. Durelių šone guli...vaistai! Nemokama medicina – irgi

> stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita –

> užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!“ Kiek jų

> dar buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš virtuvės į vonią

> – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas – arkliukas...

> Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas

> ant tualeto durų... Televizorius „Rubin“ – imi reples ir bim-bim-bim!

> Glaudės su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O

> jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!“ Mes anksčiau darėme tai,

> ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien

> nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs

> nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto

> vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem

> viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros

> stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę

> į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais

> neveikdavo... Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui

> besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams.

> Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit?

> Tačiau tada tai buvo įprasta! Būdavo – namuose dūmai, visame bute

> aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne,

> tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8

> proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga...“ Mergaitės, o jūs

> atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino

> šio žaidimo taisyklių! O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos,

> atsimenat? Įprasta... O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar

> buvo negras, o be to nepilnametis! Daug buvo tokių įprastų dalykų –

> talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje. Tai buvo

> įprastų dalykų neįprasti laikai...

>





....

super rasinelis.. .. tikrai paliete nostalgijos skydliauke..ir suspaude siek tiek gerkleje...:/

pasijutau lyg buciau pasedejes su senu biciuliu prie degtines bonkes ir visa vakara prasidalines prisiminimais... galvoj

iskilo kaip is gausybes rago nesustabdomai kiti momentai... pertusinas, is svino liejami blicai aliuminio folijos

dangtelyje nuo stiklinio pieno butelio, sietkes - is tinkliuko nesti pridavinet buteliams, cukraus skrudinimas

sauktelyje..deficitine kondencofke, zirneliai, maudymasis gaisrines vandens ausinimo baseinuose... dzinsai "montana",

velvetkes, kniedes ju "tiuningui", kedai "tomukai" vietoj Inkaro sportbaciu, saltas vanduo arba isvis jokio po fizinio

pamoku.., bonines, chekines, kramtoske "liolik i bolik, parsiukas ciukas" ...eh.... :)///