Man šitas mielas labai
Vaikystę primena
Justinas Marcinkevičius.
Sapnas
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.
— Ką gi tu matei Mėnuly?
— Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas
Šokolado,
O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net
širdis apsalo... Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai
Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!
Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į
spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta — Skrisk sau į
Mėnulį.
Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.