Nu tikrai super

Tai va, reikia išmokyt žmogų, kuris apie buhalteriją nei "bū" , nei "me" iki pat balanso darymo.... Tai ten organizuojami kursai tiktų?

Kreipiuosi čia, nes klausimas orentuotas tik į Panevėžiečius

Gal kam teko susidurti ar girdėti apie "Panevėžio Verslo konsultacinis centras" organizuojamus buhalterių mokymo kursus?

Kokie ten kursai - nuo A-Z? Šiaip tai kaina super maža.... Idomu, kokia mokymo kokybė...

Tai kad, brangioji, atvirkščiai

suzinojau viena gera dalyka, kad galima myletis be apsaugos, nes siauciant pauksciu gripui gandrui uzdrausta iseiti is namu!!

Slaptažodis kak raz

Mažu Štirlico praktika mums tiktų?

Kokią temą? Apie ką?

Tai kokia situacija pas mus su tais Lietuviškais ir atpažinimo atributika?

KGB narys Geras

Noriu pranešti,kad labai džiaugiuosi jog išvyksti,nes labai atsibodai!
Tavo šaltumas ir niūriumas tikrai tapo nebepakenčiamas,tik retkarčiais
tapdavai šviesesnė ir šiltesnė.Vos pernešiau Tavo isteriška pykti!(-27C)
geriau negrižk, nes nelauksiu, nebent būsi kiek šiltesnė ir šviesesnė.
Aš laukiu jos ,tokios nuostabios,švelnios ir šiltos.Kai pievos pilnos
gėlių ir drugelių,kai gali taškytis ežere,sėdėti prie laužo vakarais,guleti ant
smėlio ir klausytis jūros.Bet kartais ir ji papyksta - tada tampa labai
karšta ir norisi slėptis į pavėsį,bet tai niekis palyginti su ja kuri
išeina!
Noriu jos bebprotiškai jos vardas -vasara!

Pačią paprasčiausią...

= (spaudžiat tą eilutę, kur yra SF išrašymo data) + 20 (čia dienų skaičius) ir Enter

Taip, įmanoma Jeigu konkrečiai per 20 d. , tai yra labai paprasta

Toje eilutėje, kur bus nustatyta iki kada sumokėti, įrašot formulę.

Ir už vieną rublį galėdavai ne tik valgykloj pavalgyt, bet dar ir likdavo batonui nusipirkti O kaimuose ledai budavo labai retai ... Todėl jie ypač skanūs budavo

Kiekvienas turi savo nostalgiją... Kiekvienas turi savo vaikystę ir prisiminimus .... Ir kodėl Tu manai, kad nėra ko gręžiotis atgal? Jeigu malonu prisiminti ir siela prisipildo palaimos....

Amrita, ir mane apėmė nostalgija Ir aš gavau į el pašto dėžutę

Fantastinis skaitalas tiems, kas tai išgyveno



> Ekskursas į praeitį, ir ne tokią jau tolimą... Nostalgija???!!!

>

> Buvo laikai...

> Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal,

> sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes

> mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną

> pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.

> Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant

> vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o

> spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant

> kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą

> dvirka važinėti su šalmu. Siaubas. Valandų valandas mes meistravome

> vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai

> pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti

> stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome

> šią problemą. Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną,

> grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų,

> ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes.

> Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės

> kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.

> Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes

> mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į

> tai dėmesio. Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to

> niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to

> nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos

> kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti

> multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk

> videomagnetofonų taip pat nebuvo! Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš

> namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant

suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors

> buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom

> pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio! Mes sugalvodavom

> žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vokdavom

> obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų

> pilvuose nesudykdavo. Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo

> ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą. Kai kurie

> mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems

> metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o

> pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas

> mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų

> poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už

> ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima

> išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai

> paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!? Ta

> karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas

> ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes

> turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir

> mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos,

> aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė

> iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius,

> mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su

> jų bendru sutikimu. Jų pačių labui... Iš tikro pasaulio stebuklų yra

> ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir

> kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė

> vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio

> Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio

> stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas

> iš epoksidinės dervos su rožyte viduje. Kelnaičių guma – tai juk irgi

> stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir

> pirštinaites! O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant

> pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia

> širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš

> kokios pusės ištekės uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas –

> „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana“?! Arba ši

> stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!“ O

> šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis

> banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas

> iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų

> padažas. Durelių šone guli...vaistai! Nemokama medicina – irgi

> stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita –

> užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!“ Kiek jų

> dar buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš virtuvės į vonią

> – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas – arkliukas...

> Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas

> ant tualeto durų... Televizorius „Rubin“ – imi reples ir bim-bim-bim!

> Glaudės su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O

> jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!“ Mes anksčiau darėme tai,

> ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien

> nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs

> nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto

> vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem

> viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros

> stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę

> į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais

> neveikdavo... Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui

> besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams.

> Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit?

> Tačiau tada tai buvo įprasta! Būdavo – namuose dūmai, visame bute

> aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne,

> tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8

> proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga...“ Mergaitės, o jūs

> atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino

> šio žaidimo taisyklių! O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos,

> atsimenat? Įprasta... O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar

> buvo negras, o be to nepilnametis! Daug buvo tokių įprastų dalykų –

> talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje. Tai buvo

> įprastų dalykų neįprasti laikai...

>





....

super rasinelis.. .. tikrai paliete nostalgijos skydliauke..ir suspaude siek tiek gerkleje...:/

pasijutau lyg buciau pasedejes su senu biciuliu prie degtines bonkes ir visa vakara prasidalines prisiminimais... galvoj

iskilo kaip is gausybes rago nesustabdomai kiti momentai... pertusinas, is svino liejami blicai aliuminio folijos

dangtelyje nuo stiklinio pieno butelio, sietkes - is tinkliuko nesti pridavinet buteliams, cukraus skrudinimas

sauktelyje..deficitine kondencofke, zirneliai, maudymasis gaisrines vandens ausinimo baseinuose... dzinsai "montana",

velvetkes, kniedes ju "tiuningui", kedai "tomukai" vietoj Inkaro sportbaciu, saltas vanduo arba isvis jokio po fizinio

pamoku.., bonines, chekines, kramtoske "liolik i bolik, parsiukas ciukas" ...eh.... :)///

Dėkavoju Bandysim padirbėti ties šiuo reikalu

Geros dienos!!!!

Ačiū ačiū ačiū!!!

Kas turit "Į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitą"?

Please..... Įdėkit

Ačiū už pagalbą - jau žinau

Eini į EDS, užsiregistruoji, pasirenki save (ne įmonę), kairėje pusėje pasirenki "Pažymos"

Kokį kodą rašyt į FR0524 deklaracijos 27 eilutę?

"atliekas tvarkančios įmonės, turinčios teisę išduoti pažymą, patvirtinančią atitinkamos rūšies pakuotės atliekų sutvarkymo faktą, įmonės registracijos kodas."

Sutartis sudaryta su "Žaliasis taškas", o pažymą išrašė kita įmonė... Ir ten tos kitos įmonės kodų yra bent 3

Kurį rašyt?

Taip, rašo

Gal kas žino, kaip padaryti, kad sumą žodžiais parašytų angliškai?

Radau

Dėkui !

O kaip ten nueiti? Nerandu....

Dėkui

Man irgi neatidaro nei vakar, nei šiandien

Man šitas mielas labai Vaikystę primena

Justinas Marcinkevičius.
Sapnas

Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.
— Ką gi tu matei Mėnuly?
— Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas
Šokolado,
O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net
širdis apsalo... Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai
Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!
Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į
spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta — Skrisk sau į
Mėnulį.
Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.

Gražu...