O kad taip ir šefai galvotų

Mastote negerai.
Ne tuo kampu.
Pardavimo kaina neįtakoja ar tai bus su PVM, ar nuo maržos ir pan.

O kodėl jie turi skambinti? VMI. Jie turi praėjusių laikotarpių deklaracijas ir mato, kodėl nustojo teikti deklaracijas.
O, jeigu ir paskambins, pasakys jiems, kodėl ir viskas.
Dėl to nešaudo juk.

15 straipsnis

1. Prašymas grąžinti PVM pateikiamas įsisteigimo valstybei narei ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių po PVM grąžinimo laikotarpio, rugsėjo mėn. 30 d. Prašymas laikomas pateiktu tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas įrašė visą informaciją, kurios reikalaujama pagal 8, 9 ir 11 straipsnius.

16 straipsnis

PVM grąžinimo laikotarpis neturi būti ilgesnis nei vieneri kalendoriniai metai ar trumpesnis nei trys kalendoriniai mėnesiai. Tačiau prašymai grąžinti PVM gali apimti ir trumpesnį nei trijų mėnesių laikotarpį, jeigu tas laikotarpis yra kalendorinių metų likutis.

17 straipsnis

Jeigu prašymas grąžinti PVM apima trumpesnį nei vienerių kalendorinių metų, bet ne trumpesnį nei trijų mėnesių PVM grąžinimo laikotarpį, prašomo grąžinti PVM suma negali būti mažesnė nei 400 EUR arba lygiavertė suma nacionaline valiuta.

Jeigu prašymas grąžinti PVM apima kalendorinių metų arba likusį kalendorinių metų PVM grąžinimo laikotarpį, PVM suma negali būti mažesnė nei 50 EUR arba lygiavertė suma nacionaline valiuta.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:02008L0009-20101001&qid=1408694156570

Šiaip, yra visai ES bendri nuostatai dėl PVM grąžinimo - ne mažiau nei už 3 mėn., bet už ne mažiau 400 EUR, o už metus ne mažiau už 50 EUR.

Manyčiau, kad turėtų būti neleidžiami atskaitymai, tie bilietai.

Kaip Jūs galėjote juos išsiųsti į užsienį įmonės reikalais? Kokia dar komandiruotė?

Žmonės į darbą priimami tik sudarant darbo sutartį.

Nu tai grąžinti paskolą ir parduoti pastatą jam.

Kiek paskaičiau, tai čia ne vien swedbanko tokie punktai yra.
Nieko čia nepadarysi.
Keisti galima, o va su nutraukimu ne kas.

Įstatymas, matyt, toks.

Bet o kam nutraukti?
Manau, nenaudinga nutraukti. Juo labiau, kad ir valstybė iš savęs dar duoda.

Gavote laišką, kad išregistravo ir data yra nurodyta ankstesnė nei gavote laišką?

O galutinę PVM deklaraciją jau pateikėte?

Tos išrašytos SF data toli nuo išragistravimo?

O Jūs norite visai nutraukti ar pereiti į kitą?

Pereiti juk leidžia....

Su bankais pavieniai asmenys nelabai pakovos. Nebent turi daug sveikatos, energijos, žinių ir pinigų.

Jeigu tikrai labai norisi nutraukti sutartį, pasikonsultuokite su Finansų ir kredito valdymo asociacija. Kokios ten konsultavimo sąlygos nežinau, bet jie užsiima bankiniais visokiais reikalais ir atstovauja FA.

www.facebook.com/fikva.lt/?hc_ref=NEWSFEED&fref=nf

Teko keletą jų seminarų paklausyti - patiko.

Skaitykit sutartį su banku.
Ten viskas turi būti parašyta.

Teikiama su nuostoliu, jeigu atitinka visus kitus parametrus.

Na, jeigu planuojate atnaujinti, tai atsargiau šiek tiek.
Kad nebūtų tie patys darbuotojai, kurie yra atleisti, dirba su verslo liudijimu, po to vėl priimti....
Aplinkybes Jums patiems reikia susižiūrėti, kad, jeigu prisikabins, turėtumėt rimtų argumentų apsiginimui.

Tokie žaidimai - čia vykdau, čia ne.... Nžnau.

Manau, kad apribojimų nėra.

Taip galima.
Apskaitoje vedama, kaip įprastai pirkimai ir pardavimai, o po to formuojamas trišalis užskaitos aktas padengti įsiskolinimams.

Nu bet, žinot, viršūnė - daėjom iki to, kad turim įtikinėti, kad žemė apvali nors jau tas senai įrodyta.
Ar mes veikti neturime ko....

Laukia smagūs metai.

Tai dėl to ir įdėjau citatą iš DK.

Pagal dabartinį DK, galima pranešti sodrai, nepasirašius DS. O tada jau gaudyk vėją laukuose. Tada ir elementariai gaunasi, kaip kriminaliai.

O kaip įrodyti, kad turėjo tas darbuotojas ateiti į darbą?
Jeigu tokius šposus net DK leidžia
Darbdviams tik duok valią - skambutis telefonu buhalteriui, duomenų sudiktavimas, pridavimas į sodrą.

Darbuotojas neateina. Sutartis nesudaryta. Buhalteris kaltas iš visų pusių.
Taip sakant, net žalos iš neatėjusiojo negali pareikalauti, taip suprantu. Kaip įrodysi?

" tačiau nebelieka įpareigojimo darbo sutartį sudaryti likus bent vienai dienai iki faktinės darbo pradžios. Privalomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Sodra) informavimas išlieka -apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios"

Na o kam daryti sviestą sviestuota su tuo, kas yra DS?
Ir kokia ta informavimo forma turi būti?

Tada reikia kreiptis į teismą tos stebuklingos formulės

Sarkastiškai: o kas patikrins? VDI siunčia pas buhalterį (vadinasi nemoka pati suskaičiuoti ir tikės, kad buhalteris skaičiuoja gerai)

Su depozitu mintis nebloga.
Kadangi ar taip ar taip tą kodeksą taiso, reikia pasiūlyti įtraukti į pataisą šitokį punktą

O kaip šitą suprantat ir kam jis reikalingas, jeigu DS tai yra privaloma nurodyti ir abi šalys pasirašo?

4.Pranešimas apie darbo sąlygas (DK 44 straipsnis)
Šis straipsnis numato darbdavio pareigą pateikti darbuotojui išsamią informaciją apie darbo sutartyje sulygtas sąlygas, numatytas Darbo kodekse, įstatymuose ir šalių susitarimu (duomenis apie darbdavį, darbo funkcijos atlikimo vietą, darbo sutarties rūšį, darbo pradžią ir pabaigą, darbo apmokėjimą ir kitas).

DK kaip ir anksčiau numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), tačiau nebelieka įpareigojimo darbo sutartį sudaryti likus bent vienai dienai iki faktinės darbo pradžios. Privalomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Sodra) informavimas išlieka -apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Pažymėtina, kad numatomos darbo sutarties neįsigaliojimo pasekmės :jeigu darbo sutartis buvo
sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu
vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios , darbuotojas privalo atlyginti
darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės.

Estija, berods, atostogas skaičiuoja darbo dienomis.
Reikia ten formulės ieškoti

Bet juk darbo kodeksas apmokestinimo nenustato.

O kaip Jums sodros naujovės nuo 2017 01 ?

Kad ir va šis punktas:
Pajamos ir atvejai, kai socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nurodyti Įstatymo 11 straipsnyje.

Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo (pažymėtos naujos 11 straipsnio 1 dalies nuostatos):

„3) išmokų už buto nuomą, elektros, šilumos energiją, karštą ir geriamąjį vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą mokamų įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;“