Radau tokį pavyzdį PMĮ 12 str. komentare:

"Vienetas 5 savo darbuotojus apdraudė draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir naudos gavėju paskyrė save. Draudimo sutartyse numatyta, kad draudimo suma kiekvieno darbuotojo mirties atveju yra 100 000 Lt, o draudimo suma traumų ar pakenkimo sveikatai atveju yra 50 000 Lt (bendra kiekvieno darbuotojo draudimo suma yra 150 000 Lt). Išmokos traumų ar pakenkimų sveikatai atvejais bus skaičiuojamos pagal draudimo sutartyje numatytą metodiką kaip tam tikras procentas (atsižvelgiant į traumos ar pakenkimo sveikatai sunkumą) nuo 50 000 Lt draudimo sumos.
Draudimo sutarties galiojimo metu vienas iš apdraustųjų susilaužė ranką. Draudimo įmonė apskaičiavo 5000 Lt dydžio draudimo išmoką ir išmokėjo ją vienetui, nes draudimo sutartyje buvo numatyta, kad žala rankos lūžimo atveju bus prilyginama 10-čiai procentų nuo 50 000 Lt draudimo sumos, numatytos traumų ir pakenkimo sveikatai atvejais. Gautą draudimo išmoką vienetas turi pripažinti savo neapmokestinamosiomis pajamomis.
Draudimo sutarties galiojimo metu tas pats apdraustasis žuvo įvykus nelaimingam atsitikimui. Draudimo įmonė vienetui išmokėjo 100 000 Lt draudimo išmoką, kurią vienetas gali pripažinti savo neapmokestinamosiomis pajamomis."

Taigi, jei pajamos neapmokestinamos, tai neturėtų būtį kelių mokesčio objektas.

Taip, įmonė gali išmokėti sumą darbuotojui, tačiau apmokestinti teks kaip su darbo santykiais susijusias išmokas.

O dėl iš gautos draudimo sumos apmokestinimo kelių mokesčiu suabejojau, ar tikrai reikia apmokestinti?

to Penelope:

Matau, kad antrosios dubasintojos etatas tax jau užimtas

Dirbu vyriškame kolektyve, aš viena ir jie, dvidešimt šeši

Man jie yra kolegos, o visa kita - už darbo ribų.

Puikiai žinau, ką reiškia flirtas darbe, dirbau ir didesniam kolektyve. Ten ne vienas flirtas baigėsi vedybomis. Tačiau ne viskas taip baigiasi, ir neretai vienas iš tų dviejų bendravusių žmonių palieka savo darbą.

[quote=marsiete]

Wow, Modestai, natūra pakvipo

Mes darbe buhalterės, ne moterys:))) Ir žiūrim ne į vyrus, o į tai, kokius dokumentus jie pateikia.

Draugių gali būti daug, o žmona tik viena:))))))))))

Na, manau, išvis tai netinkama tema pokalbiui su būsimu darbdaviu, nes kam reikia išankstinių nuostatų? Juk pasisakymas sulauktų kažkokios reakcijos, nesvarbu, ar tai bus užuojauta, ar pasmerkimas, bet tai jau bus "spaudas". Gal vistik geriau sugalvoti kokį nors, kad ir primityvų motyvą ("nemačiau perspektyvos", "įsivaizduoju save kitokioje pozicijoje" ir t.t.), ir įžengt į naują kolektyvą be jokių pasilikusių nuosėdų? Kam reikia, kad kažkas tai žinotų naujame darbe? Juk reikia kuo greičiau užmiršti nemalonius įvykius.

Giedrute,

Sveikinu Tave su gimimo diena ir linkiu visada išlikti tokia šaunia ir nepakartojama! Suprask, kas teisinga, jausk, kas gražu, norėk, kas gera, ir būk laiminga!


Rasa

P.s.
"Gyvenimas duotas trumpam, ir vien todėl jis didžiausia laimė." (S. Sergejevas-Censkis)[color=blue][/color]

Čia galbūt ir yra ta pati mokykla, anksčiau buvusi Soros International House?
Dėkui už idėją pasimokyti VDU Užsienio kalbų centre

Balansas ir paaiškinamojo rašto formos už 2003 m. išliko tos pačios.

Pelno mokestis mokamas iki 2004 10 01.

Ramune, problemų gali atsirasti, jei nunešus patikslintą PVM deklaraciją delsite sumokėti PVM. Tikrai greit bus pasigesta pinigėlių.

Jei šiuo metu nepakanka lėšų tam mokesčiui sumokėti, dar šiek tiek palaukčiau su patikslinimu.

Ar gali būti nustatytas darbo laikas - 8 d. val per mėnesį ir mėnesinis, o ne valandinis darbo užmokestis?

Manau, teisingas ir vienas, ir kitas variantas. Tai reikia numatyti apskaitos politikoje, ir savo pasirinkimo laikytis.

Tarkim, aš apskaitau kaip paslaugų įsigijimo išlaidas, ne kaip veiklos sąnaudas.

Manau, tai labiau taikytina tokiais atvejais, kai mokesčių administratorius pats nustato pažeidimą. Jei mokesčių mokėtojas pats atranda savo klaidą ir patikslina deklaraciją iki patikrinimo, tai jis turi sumokėti mokesčio sumą ir delspinigius už pradelstą laikotarpį.

Galbūt ir klystu, ar bus daugiau nuomonių?

Nykshtuke, kam tu vien apie tą apskaitą galvoji? Atsidžiaugsi dar ja per visą darbo stažą, jei taip jau patinka buhalterija. Tarkim, ISM įgytos žinios daug platesnes galimybes atveria.

Kita vertus, gal iš tiesų tau pakanka bakalauro studijų? Jei kitokių siekių, išskyrus apskaitą, nėra, o studijų kokybė ir programos netenkina, verčiau pinigus paskirti kursams, seminarams ir tapti profesionaliu darbuotoju.

Būtent pabendravus ir atrandi spragas, kurias norėtųsi užpildyti

O laiką, praleistą prie TV, mieliau iškeisčiau į kursus.

Firmų, siūlančių kalbų mokymo paslaugas, apstu. Gal kas galite parekomenduoti, kur geriausia būtų patobulinti anglų kalbos įgūdžius? Kokia nuomonė apie nuotolinį mokymą? Pasidalinkite mintimis.

Iškart atpažinau, kur raštas rašytas pagal "Pricewaterhouse Coopers"

Nesutinku, Lincika. Nuo pirmo kurso dirbau, mačiau, kad terijos nuo praktikos labai skiriasi, tačiau mokytis norėjau. Baigusi bakalauro studijas toliau dirbau, darbu buvau visiškai patenkinta, tačiau po kelių metų pertraukos pasidarė kažkaip nyku, taip užsimaniau mokytis... Dabar praėjo keleri metai po magistrantūros, ir aš su pavydu žvelgiu į tuos, kurie dar mokosi. Labai tikėtina, nors popieriukų jau lyg ir pakanka, kad dar studijuosiu

Kiek žmonių - tiek nuomonių, visų skirtingi poreikiai, norai ir siekiai.

Geras Aš taip pat bakalaurą baigiau VU KHF, o magistrą KTU

Pritariu Jovilei. Man patiko studijos KTU magistrantūros apskaitos ir audito specializacijoje. Aukštoji mokykla duoda bazines žinias, o tai, kas bus reikalinga darbe, yra individualu. Kai dirbi ir mokaisi, stengiesi iš mokslų pasiimti kuo daugiau.
Kas dėl buhalterio profesijos - manau, kad aukštesniojoj gal net geriau išmoko to, tačiau aukštoji mokykla labiau išlavina pačią mąstyseną, o ne pateikia jau apdorotas žinias, reikalingas vien mūsų darbui.
Dėl magistro diplomo reikalingumo - niekada negali žinoti, kaip viskas gyvenime pasisuks, ir kada tau gali jo prireikti, jo turėjimas suteikia platesnes galimybes nei neturėjimas.

Taip, Modestai, teks pačiam. Nesuskubai iki liepos 1-osios pateikti, taigi, dabar atsakyk

Jei labai nori tas vizitines korteles apskaityti - gali palikti dalį atsargose. Tačiau dėl tokios sumelės tikrai nevargčiau - nurašyčiau, ir į leidžiamus atskaitymus.

Ačiū, Daiva, ačiū, Dalia.

Jei paskolos sutartyje su "mama" bus nurodyta paskolos paskirtis - paskola darbuotojui, tai palūkanos į neleidžiamus (nors turėčiau argumentą dėl motyvacijos, kad bandyti pripažinti leidžiamais). Kita vertus, jei ši paskola atkeliaus kaip apyvartinės lėšos, o tik vėliau dalis paskolos bus akcininko sprendimu panaudota suteikti paskolą darbuotojui, tai dar gerai pagalvočiau.

Nepatinka tai nepatinka, bet taip yra. Kas šioje vietoje gali užkliūti (jei beprocentinė)?

Tai yra tam tikra paskatinimo forma, darbuotojo "pririšimas" prie įmonės - taigi, veikia kaip motyvacinė priemonė.

Mano klausimas kilo perskaičius Riencios mintis, nieko neteigiu, aš tik klausiu Taip, Aruncikai, esi teisus, senos redakcijos ABĮ 16 str. buvo apribojimas dėl nuosavo kapitalo dydžio, bet šio punkto nebėra. Tad jei dar ir įstatai neriboja, skolinam, kiek reikia? Nesutikčiau, kad "visai negalima".

Akcininkas - užsienio įmonė - suteikia įmonei paskolą, kuri skirta tam, kad lėšos būtų paskolintos darbuotojui. Ar niekam neužklius, jei darbuotojui tai bus beprocentinė paskola (gan ženkli suma): kai akcininko paskola įmonei suteikta beprocentinė; kai ši paskola suteikta numačius metines palūkanas?

Ar tokia darbuotojui suteikta paskola nesuteikia jam jokių mokestinių pasekmių (žinoma, išskyrus paskolos grąžinimą įmonei)?

O kokiame norminiame dokumente randi sąsajas su nuosavu kapitalu?

Neradau ABĮ apribojimo dėl darbuotojui suteikiamos paskolos iš UAB lėšų. Gal tai gali būti reglamentuota kur nors kitur?

Gal kam teko susidurti su tuo? Ketiname suteikti paskolą, viršijančią įstatinį kapitalą.