Nebūtina, bet bent buhalteriams yra patogiau, kai sąskaitoje nurodoma tiek Incoterms, tiek transporto priemonės valstybinis numeris, važtaraščio numeris. Kai daug tokių krovinių, važtaraščiai patenka vėliau negu sąskaitos, o sutikrinti reikia.

Paprastai priimta nurodyti Incoterms sąlygas viešai prieinamuose dokumentuose (sąskaitose, važtaraščiuose), nes susitarimai (raštiškos sutartys) tai dažniausiai yra konfidencialūs dokumentai. Be to, pasaulyje priimto Incoterms kodo naudojimas yra lengvai suprantamas visoje ES ir dar plačiau. O lietuvių ar dar kokia kalba aprašytas susitarime ir tik - na, taip rimtose firmose nedaroma.
Jūsų atveju dar turiu tokį klausimą - kodėl važtaraštyje kaip gavėjas nurodyta jūsų įmonė? Ar jūs ten turite atstovybę ar kokį filialą?

O kokios Incoterms sąlygos nurodytos sutartyje ir tuo pačiu išrašytoje pardavimo sąskaitoje?

PVM6

Ne. Šis straipsnis taikomas tik prekių eksportui.
Paslaugoms taikomi direktyvos 55 - 56 straipsniai.
Pati Direktyva čia:https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32006L0112&from=LT

Tai ne PVM objektas Lietuvoje. (Tik dėl visa ko pasitikslinkite, ar tai nesusiję su nekilnojamuoju turtu - nežinau, kokią ten įrangą montuojate).
O kadangi ne PVM objektas, nėra prasmės kalbėti apie PVM tarifus (nulinį taip pat).

Viena - paslaugų suteikimas kitai ES įmonei PVM mokėtojai dažniausiai bus ne PVM objektas Lietuvoje. Bet tikrai nebus nulinis tarifas, niekada.
O ar ta paslauga laikoma atlikta ne Lietuvoje, todėl yra ne PVM objektas, nustatoma pagal PVMĮ 13 straipsnį. Taigi, arba skaitykite jį ir jo komentarą, arba tiksliau parašykite klausdamas, kokias paslaugas atliksite, tada ir kolegos tiksliau atsakys.

Tai priklauso nuo to, kuriam laikui automobilį išnuomojate. Jei tai trumpalaikė nuoma ir a/m perduodamas Lietuvoje - tai PVM objektas ir priskaičiuojame lietuvišką PVM.
Skaitykite PVMĮ 13 straipsnio komentarą - ištrauką iš komentaro pridedu:
"12. Trumpalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai nuomojama transporto priemonė pirkėjui fiziškai perduodama šalies teritorijoje. Taikant šią nuostatą nuoma laikoma trumpalaike, kai išnuomotą transporto priemonę (išskyrus laivą) pirkėjas valdo ar naudoja ne ilgiau kaip 30 dienų, o laivą – ne ilgiau kaip 90 dienų.

Komentaras

1. Trumpalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos laikomos suteiktomis Lietuvoje tuo atveju, kai nuomojama transporto priemonė pirkėjui (tiek apmokestinamajam, tiek neapmokestinamajam asmeniui) fiziškai perduodama Lietuvos teritorijoje.
2. Transporto priemonės nuoma laikoma trumpalaike, kai išnuomotą transporto priemonę (išskyrus laivą) pirkėjas valdo ar naudoja ne ilgiau kaip 30 dienų, o laivą – ne ilgiau kaip 90 dienų. "

Toliau yra ir konkretūs pavyzdžiai.

1) Jei pritaikote sau šitą - reikia rašyti sąskaitą su lietuvišku PVM:
"Kaip nurodyta ES reglamente su nekilnojamuoju turtu susijusios paslaugos, yra tik tos paslaugos, kurios yra pakankamai tiesiogiai susijusios su tuo turtu. Laikoma, kad paslaugos yra pakankamai tiesiogiai susijusios su nekilnojamuoju turtu šiais atvejais:
kai jos susijusios su nekilnojamuoju turtu, tas turtas yra paslaugos sudedamoji dalis ir yra būtinas ir esminis teikiamos paslaugos elementas (pvz., turto nuoma, leidimas naudoti turto dalį ir kt.);"

2) O čia jau ne PVM objektas:
"Prekių saugojimas nekilnojamame turte, jeigu nei viena konkreti nekilnojamojo turto dalis nėra skirta paslaugas įsigyjančiam asmeniui išimtinai naudoti;
12 pavyzdys
Lietuvos įmonė gavo PVM sąskaitą faktūrą iš užsienio įmonės už prekių saugojimą jos sandėlyje, kuris yra užsienyje. Šiuo atveju Lietuvos įmonė nenuomoja patalpų iš paslaugų teikėjo, t.y. nei viena konkreti nekilnojamojo turto dalis, kurioje saugomos prekės, nėra skirta išimtinai naudoti asmeniui, įsigyjančiam paslaugas. Tokių įsigytų saugojimo paslaugų teikimo vieta nustatoma ne pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, o pagal pagrindinę paslaugų teikimo vietos taisyklę (PVM įstatymo 13 str. 2 dalį) ir yra PVM objektas Lietuvoje, o Lietuvos įmonei apsiranda prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą įsigytų paslaugų PVM."

Ką mažule iš to tavo klausimo ir skaičių galima suprasti? Tikrai dar leliukas...

Yra tokia mano VMI paslauga - EPRIS.
Skaitykite ten.

O tas prekes ar ne kokiame savo sandėlyje saugote? Ar nebus ta paslauga surišta su nekilnojamuoju turtu? Atidžiai pasinagrinėkite PVMĮ 13-ą straipsnį. Nes jei su NT, tai ir sąskaitos su PVM - paslaugos suteikimo vieta laikoma Lietuva.
Jei ne PVM objektas, tai PVM eilutė tuščia, be jokių tarifų.
Kad apmokestinamasis asmuo, jokių dokumentų nereikia - matote įmonės pavadinimą, kodą, juk ne kokia labdaros organizacija?
O dėl to, ar naudos savo apmokestinamoje veikloje, tai visai ne jūsų, o jau jų reikalas. PVM priskaičiuos, jei ne veiklai paslauga - negalės traukti į atskaitą ir sumokės savo valstybės biudžetui.

Ne tik gali, bet ir turi taip būti, jei turite galvoje nusidėvėjimo skaičiavimą.

Viskas su nuliniu PVM, tik prekėms 41 str., o transportui 45 str.

Kaip suprantu, jums kliūna tik kuras ir telefonas.
Tai tiesiog pasirašykit tokį kaip ir įsakymą, kad kurą ir telefoną veiklos tikslais naudojate 30 ar kiek ten procentų ir tada tik tokią dalį jų pirkimo PVM traukite į atskaitą.
Dėl kuro galima dar kitaip daryti - rašyti kelionės lapus, kur ir kiek km nuvažiuota darbo reikalais, pasitvirtinti kuro sunaudojimo 100 km normas, ir pagal tai galima bus apskaičiuoti, kiek to PVM galima atskaityti.
O jūs manote, kad įmonėse kuras ir telefonas taip jau šventai tik darbo tikslais naudojamas? o į sąnaudas nurašomas visas.

Atlyginimą, bet ne "į rankas" deklaruoja darbovietė. Kadangi nematai atlyginimo "ant popieriaus', tai ir nežinai, kiek ten tau to NPD buvo pritaikyta.
Ir nuoma - jei nuomoji juridiniam asmeniui, irgi žinai sumą jau po mokesčių išskaičiavimo.
O pildant duomenis apie turto pardavimą, reikia įrašyti ir duomenis apie jo įsigijimo vertę.
Siūlau pasitikėti VMI, manau, kad viskas ten apskaičiuota gerai.
Arba atsiųsk mums tą deklaraciją, tada ir mes galėsime tau tiksliai pasakyti, kur problema.

Gal blogai užpildei tą deklaracijos lapą, kur reikėjo deklaruoti pajamas už parduotą turtą.

Pasiskaičiuok pati:
((atlyginimas už metus + pajamos iš nuomos už metus) - metinis NPD - metinis PNPD už vaikus) * 0,15 - štai tiek turi sumokėti GPM.
Tarp kitko, deklaracija pati automatiškai apskaičiuoja.

Tikrai freelancer.com nerūpi jų puslapyje pervedamų sumų apmokestinimas, t.y., jei apmokestina, tik kaip eilinį pinigų pervedimą savo nedideliu mokesčiu, bet jau jokiu būdu ne gyventojų pajamų mokesčiu - iš kur jie gali žinoti mokesčių įstatymus ir už ką tam žmogeliui pinigai pervedami
GPM mokestį, turite jį mokėti ar ne nustato Lietuvos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Štai pagal jį nustatykite, ar turite už gyventojo, nesusijusio su jumis darbo santykiais, suteiktas paslaugas GP mokestį mokėti jūs, ar jis susimokės pats.
Jei mokestį privalote mokėti jūs, tai jį apskaičiuojate ir sumokate į biudžetą (bei atitinkamai deklaruojate). O likusią sumą ir pervedate žmogui per bet kokį mokėjimų puslapį jau be jokių mokesčių.

Šiaip aš su IDV nedirbu ir menkai išmanau apie jų apmokestinimą.
Tačiau man atrodo, kad tapus PVM mokėtoju, jau nebegalite taikyti 30 procentų leidžiamų atskaitymų principo, o apskaitą turite tvarkyti kaupimo būdu, t.y., kaip ir įmonės PVM mokėtojos.
Gal tiesiog skaitykite VMI konsultacinę medžiagą?

Skaitykite PVMĮ 95 straipsnį - jūs turite apskaičiuoti ir sumokėti PVM nuo 1000 € sumos.

PVM apskaita vedama atskirai nuo pajamų apskaitos.
Kitaip sakant, jei nebūdamas PVM mokėtoju išrašo sąskaitą 121 e, tai jo pajamos ir laikomos 121 €.
O PVM mokėtojas rašo sąskaitą kitaip: pajamos 100 € + PVM 21 €, viso mokėti 121 €.
Ir jo pajamos yra tik 100 €. O 21 € tai valstybei. Ir leidžiami atskaitymai skaičiuojami 30 procentų nuo 100 € (ne nuo 121 €, kaip nesant PVM mokėtoju).
Tačiau iš tų 21 € galima atimti taip vadinamą pirkimo PVM, tai yra, kiek PVM sumokėjote, pirkdami veiklai reikalingas prekes ar paslaugas. Taip, nuo visų gautų sąskaitų.
Sąskaitų nei gautų, nei išrašytų kol kas dar nemėtykit - visokių klaidų pasitaiko, dažnai reikia pasitikrinti pačiam ir VMI parodyti. Nieko ji tame iSAF nemato - tik skaičius. O kokias paslaugas ar prekes pirkote, ar jos tikrai reikalingos tamstos veiklai, tai tik sąskaitos originale pamatys. Taip kad stalčiukas reikalingas...

Nereikia pildyti FR0564, nes juk nepildote FR0600 21 - 24 eilučių.

Taip, mokėtinas PVM apskaičiuojamas iš pardavimo PVM atimant pirkimo PVM.

Estijoje riba 35 000 €.
Bet - ar tikrai jūs vykdote būtent nuotolinę prekybą toje Estijoje?

Na taip, rodote ir apmokate visą sumą, bet ją išskirstote pagal ekonominį turinį į atskiras sąskaitas.
pavyzdžiui:
D 6 kl Palūkanų sąnaudos 45,45 €
D 4 kl lizingo įsipareigojimai 332,65 €
D 6 kl Draudimo sąnaudos 69,16 €
K 4 kl Skolos tiekėjams 447,26 €

Dabar nieko nei jūs, nei mes nežinome, ką akcininkų susirinkimas nuspręs.
Klauskite, kai gausite protokolą, kol kas nieko negalima pasakyti.

Deklaruojate tik palūkanas, 45,45 €.
Kitko nereikia, nes 332,65 € tai informacija apie skolą lizingui (eiliniai mokėjimai), draudimu jie apdraudė, jums rodo sumą, kurią turite jiems kompensuoti, o draudimo mokėjimai taip pat iMAS nedeklaruojami.

Kaip suprantu, akcininkas ne vienas? taigi nebus viskas paprasta.
Pirmiausiai tai akcininkų susirinkimas, tik jis gali nuspręsti. Paskola tik vieno akcininko, kaip bus su naujų akcijų emisija - nes kitas būdas jūsų atveju negalimas? Jis vienas tas naujai išleistas akcija ir išpirks, kiti neprieštaraus?
Vienžo, tegu akcininkai atidžiai skaito Akcinių bendrovių įstatymą, jūs taip pat, nes įtarimą, kad mažai tą įstatymą ir procesą žinote, kelia klausime paminėta VMI.
O iki sąskaitų korespondencijų dar tolimas kelias.

Galvojate teisingai. Straipsnis 13-as.
Direktyva 2006/112/EB 55 str.