A - ūūūū! Nejaugi niekas nenori pasikalbėti šia tema. gal padėtų išsklaidyti juodas mintis, nes jau keli metai dirbu su kuru ir iki šiol nežinAU AR GERAI VEDU APSKAITĄ.Bandžiau ieškoti nurodymų, bet kaip turi būti buhalteriškai apskaitomas kuras neradau jokios literatūros išskyrus nurodymus dėl lcencijavimo bei kokie žurnalai ir kaip jie pildomi degalinėje, o kaip su tankių, temperatūros svyravimais, trūkumais - jų apskaita - nieko.

Angelka, kiek suprantu teko susidurti su kuro apskaita, norėčiau paklausti, ar išmatavę talpas atmetate leistiną paklaidos procentą ir tada skaičiuojate likučių atitikimus, ar paprastai L+G-Pard= faktas lyginamas su buh.duomenimis. Ačiū!
Deje, pas mus talpos ne požeminės, todėl dar daugiau problemų dėl tankių pasikeitimo, nes labiau svyruoja temperatūra.

O trūkumas susidaro per visas talpas,tik svyruoja mėnesiais, nors ir tiekėjai ir opratoriai tie patys. Žiemą trūkumai labiau pateisinami, nes kuras traukiasi ir litrai mažėja, o vasarą atvirkščiai turėtų būti pertekliai, nor niekada to nebūna.

Leistina netektis - 1% nuo realizacijos. Šiaip jau telpame į leistiną normą, bet boso tas nenuramina, nes realiai praranda nemažus kiekius kuro.

PVZ.Septyniose kuro talpose trūko per 1 mėn. maksimaliai - 1700 ltr.(visų rūšių) kuro, tai mano manymu žiauru, nes parduota apie 80000 litrų(visų rūšių).
Didelė problema - temperatūrų svytavimas, nes atveža kurą aukštos temperatūros, o talpose jis atšala, susitraukia(litrų kiekis mažėja).Bandėme perskaičiuoti kg.,bet pardavimai vyksta litrais ir juos perskaičiuojant kg. taip pat gaunasi didelė paklaida.Bet vieną mėnesį sugeba būti trūkumas - 800 ltr., o kitą - tomis pačiomis sąlygomis - 1700 ltr.

Noriu paprašyti pasidalinti patirtimi vedant degalų apskaitą.Susiduriu su problema ir nežinau kaip išbristi.Gal galėtumėte pasvarstyti.

Degalų apskaitą vedu litrais ir susiduriu su tokia problema, kad mėnesio gale gaunu trūkumus, dėl kurių labai pyksta bosas, o operatoriai ieško įvairių priežasčių, kodėl jie susidarė.
Iškilo klausimas, galbūt apskaičiavime kažkas netikslaus.
Skaičiuoju pagal modelį - Likutis išmatavus talpas(iš degalinės apyvartos žurnalo)+ gavimas litrais iš sąskaitos - pardavimas pagal kasos aparatą bei skaitliukus= likutis, kuris nesutampa su realiu išmatavimą.Šį skirtumą apskaitau kaip natūralią netektį, nes jis susidaro dėl kuro tankio pasikeitimų, nugaravimo... Bet bosas su šiais skaičiais nesutinka.Jo manymu trūkumų neturėtų būti, arba jie turi būti žymiai mažesni.
Prašau pagalbos!

Andzelikai

Grupuoju pagal kiekvieną darbuotoją:prašymas, įsakymas, asmens kortelė, mat.atsak.sutartis , įsakymai susiję su jo darbu, darbo sutartis, atšviestas sodros pažymėjimas,pasas - žodžiu viskas, kas su su juo susiję.O bendrus įsakymus, skirtus grupei darbuotojų segu atskirai.Kai darbuotojų nedauk, viskas telpa į vieną bylą, atskiriu postitais. Ir man , ir sodrai labai patogu. Aišku patogiausia taip kaip įpranti

Su jūsų pagalba "šviesėja" akyse, nors teoriškai įsivaizdavau kaip tai turėtų būti, bet juk ne visada gali vadovautis tik savo"nuojauta".....

Ačiū už pasvarstymus

Bandau svarstyti kas nepatiktų VMI, jei nurašytumėm savikainą iš pirkimo sutarties neparodę išeigos(nors rezultate niekas nesikeičia ). ko gero jei neatitiktų vienetai pirkimo ir pardavimo gali "pripaišyti' kad dalis medienos yra nefaktūruota kitaip tariant be dokumentų įsigyta...sumokėta juodais pinigais...nors viso to iš tikrųjų nėra.taip kad ko gero reikia daugiau popieriukų, kad įrodyti medienos paruošimą

Ar nebus blogai jei DU neįskaičiuotumėme į savikainą, nes operacija vyko prieš kelis mėnesius, tik buhaltreiškai nesutvarkyta.O atlyginimai jau visi nurašyti į įmonės išlaidas.šiap jau jei exelyje, tai jaučiu viską susitvarkyčiau, bet bu.programoje viskas sudėtingiau.

Jei kas turite kokių daugiau patyrimų pasidalinkite.
danguolep, jurgelei ir irenaiR ačiū

Jeigu gerai supratau vadinasi iš pirkimo sutarties pajamuojame į užbalansinę, o apdorojus - į prekių sąskaitą???? O aktas laisvos formos? Kas jį turėtų pasirašyti, tvirtinti?Plyyyyzzzzz

Suprantu tai yra gamyba, o pas mus tik medienos paruošimas pardavimui pagal pirkėjų pageidavimą, rąstų ilgis, skersmuo, likusius gabaliukus - į malkas ir panašiai.Mūsų negamybinė , o paslaugų įmonė. Ar nuo to kas nors priklauso?

Pirmą kartą susidūriau su medienos pirkimu, ruošimu, pardavimu.Labai prašau pagalbos

Įmonė nusipirko medienos iš fizinio asmens.Pildėme pirkimo-pardavimo sutartį.Joje išvardinome kaip sąskaitoje kokią medieną ir kokiomis kainomis perkame. Tokiais pavadinimais ir kiekiais parodėme pirkimą buh.programoje. Įmonės darbuotojai tą medieną paruošė pardavimui - supjaustė, surūšiavo... Parduodant paruoštą medieną negaliu nurašyti savikainos, nes pardavimo sąskaitoje nebeatitinka nei rūšis nei kiekiai.Kaip įforminamas medienos paruošimas , kaip nurašyti savikainą???

Iš anksto visiems labai dėkoju!!!!!!!

Manau pasirašykie vadovo įsakymą kada turi atsiskaityti darbuotojas su įmone.Manau išradingumo užteks surasti priežastis kodėl atsiskaitys sekantį mėnesį
ar dar vėliau ir pakiškite inspektorei.Manau to užteks.

Nepamirškite apie paskolas. Asmuo paskolinęs daugiau nei 10000 lt. pats tampa nuolatiniu deklaruotoju ir nesvarbu ar tai tėvai ar vaikai.......O kad visi bakai privalo pranešti VMI apie operacijas jų banke didesnes už ( jei neklystu ) 50000 lt. esu girdėjusi. Nebent kažkas keitėsi. Čia manau kažkas susiję su prevenciniu įstatymu.

Vistik labai įdomu kas tikrintojus labai domino, prie ko kabinėjosi.Jei galite labai prašau "apšviesti"

Nemanau kad paprastas aktas padės, nes bent jau parduodant automobilį žemiau rinkos kainos reikalingas autoserviso išduotas defektacijos aktas.Gal šiuo atveju reiks kompiuterinės firmos įvertinimo?Už viską reikia mokėti, tad verta paskaičiuot ar apsimokės visi įvertinimai........

Įtraukus sąskaitą į liepos mėn. manau "nusikalsi" tuo kad bus priskaičiuoti delspinigiai PVM. Vėluosi 1 mėn.Bet kadangi supratau kad PVM nebuvo priskaičiuotas birželio mėn. visais atvejais bus delspinigiai nesvarbu kada tą sąskaitą įtrauksi į apskaitą. O gal dar VMI nepastebės??? Buvau susidūrusi su tokiu atveju, sąskaitą gavau sekantį mėn. bet dar iki 25d., tai įtraukiau sąsk.į ankstesnį mėn. nors ir kt.mėn.data.Su buh.programa - neleidžia to daryti.

Kažkada konsultavomės su VMI, tada jie tokiam inkasavimui pritarė, dabar kai kvitukų reikšmė apibrėžta truputį kitaip gal ....?????

Mes naudojeme kvitukus F-10 (dabar pinigų priėmimo kvitus).inkasuojant pinigus iš kasos aparato išrašo įmonės atstovas kvituką, vieną egz.palieka prie kasos aparato , o kitus atveža į kasą( kartais vieną kartą per mėn) ir jų pagrindu išrašom . Avansą rodom atvirkštinį - perka inkasuotais pinigais, o gale mėnesio kada užpajamuojame iš kvitukų tada ir KIO išrašome už avansinius pirkimus. nežinau ar stipriai kam nors nusidedame, bet taip patogu. Aišku jei netikėtas patikrinimas "galai" nesutaptų, bet kitos išeities turbūt nėra kai dirbama per atstumą .......

Viltis.................. motina.Tikiuosi kad viskas bus Ačiū už paguodą Gal buvote šiaurės Norvegijoje? Koks įspūdis?

Labai laukiu patarimo!!!

Draugai pakvietė važiuoti į kelionę autokemperiu.Iškilo problema, kad kemperis šešiavietis, o mes - 8. Aišku sėdimos vietos yra aštuonios, bet kirba klausimas, ar mes dėl to neturėsim nemalonumų skandinvijos šalyse, o gal tiesiog neleis mums iš Lietuvos išvažiuoti? Gal kas buvo susidūręs su tokia situacija, ar girdėjo, labai prašau padėti. O taip norisi važiuoti................

Tą mėnesį kada gavot pranešimą, bet PM perskaičiuojame to mėnesio, kurį sirgo - prie atlyginimo pridedame priskaičiuotą pašalpą, priskaičiuojame PM ir jeigu gavosi skirtumas tarp anksčiau priskaičiuoto PM+ sodros PM, išminusuojam iš atlyginimo šį mėnesį(kada gavom pažymą).

Teisingai, galva perkaito

Jei įdomu galiu pastebėti, jei darbuotojas dirba slenkančiu grafiku pvz kas 3 para, nedarbingumo lapelį gavo pvz 13d. o 13 ir 14 pagal grafiką poilsio dienos tai iš darbdavio lėšų skaičiuojama 1 diena (pasitaisiau)

Kodėl, į tabelį atsižvelgiu, bet jei dirba trys darbuotojai kas trečia para jiems gaunasi po 10 parų per mėn.Kada 31d., vienam vienuolika tada ir viršvalandžius perskaičiuoju 48/7*31d.=212.5(11*24=264. Viršvalandžiai - 264-212=52 val.dirbusiam 11 parų, 240-212=28 val.dirbusiam 10 parų.Poilsio dienos nesiskaičiuoja dvigubu tarifu, o šventines tai taip - skaičiuoju dvigubai.

Patikslinimas Rasidai
Nutarimas Nr.248(19960220) pakeistas nutarimu 587(2003 05 16), bet sargai visviena įeina....

Viskas paaiškėja tik patyrus savo kailiu.....

Sargai kaip ir operatoriai įeina į sąrašą (1996 02 20 nutarimas Nr.248(pasitikslinkite))kurie gali dirbti ilgiau nei 12 val. per parą, t.y. 48 val per savaitę. Vadinasi jei skaičiuojame už mėnesį 48/7*30=205.7.Tiek valandų gali išdirbti vienas sargas. Jei dirbo tarkim 10 parų po 24 val.bus 240 valandų. 240 - 205= 35 valandos. Tai viršvalandžiai. Skaičiuojame 1.5 tarifo.
Jei kas manote kad blogai atsiliepkite.Sodra pripažino kad gerai.

TAIP

Rasidai

Mano darbdaviai lygiai taip galvojo prieš du metus.Pusę metų buvo skaičiuojamas minimalus 430, bandžiau įtikinti kad taip blogai, bet taupė pinigus iki tol klo patikrino sodra ir už pusę metų papildomai priskaičiavo ir už naktinį ir už viršvalandžius. manau suprantate, kokios tai buvo sumos.Tik po to patikėjo ir suprato - taupymas nepavyko!
Nebent trumpinsite darbo laiką pvz kad sargai budi tik nakties metu, o ne visą parą.

Rasidai

Ar žinote kaip skaičiuojasi viršvalandžiai, kada dirbama slenkamu grafiku, jei domina galiu paaiškinti.