Sveiki,
Į kurią eilutę turi eiti dienpinigių išmokos vairuotojams transporto įmonėje, kai pinigų srautų ataskaita pildoma tiesioginiu būdu? Į su darbo santykiais susijusias išmokas, ar į kitas išmokas? Kaip kitoms išmokos man ta suma atrodo kiek per daug reikšminga. Ir dar yra tokia problema, kad dienpinigiai išeidami iš pinigų sąskaitos yra mokami kaip avansai atskaitingiems asmenims ir tik vėliau užskaitomi, t.y. kažkokia dalis tų avansų nueina kaip dienpinigiai vairuotojams, o kita kaip mokėjimai tiekėjams.
Ačiū

Ačiū Tininga.
O kaip su apmokėjimu jei pagal individualų grafiką nustatomas darbo laikas nesiekiantis minimalaus sutartyje nustatyto laiko? Ar reikia jį apmokėti kaip prastovą, ar kaip suminės apskaitos atveju?

Sveiki,
Norime nustatyti darbuotojams individualius darbo laikus. Su maksimaliu darbo laiku tokiu atveju viskas aišku. O kaip yra su minimaliu darbo laiku? Ar sutartyje reikia nustatyti minimalų laiką, t.y. kokią pilno etato dalį darbuotojas dirba ar kiek valandų per savaitę ar per mėnesį dirba? Ar gali pagal naują DK darbuotojas dirbti pagal darbdavio poreikį (t.y. yra darbo dirba ir mokam, nėra darbo nedirba ir nemokam)?
Jei vis tik pagal poreikį dirbti negalima, o sudaromas individualus grafikas kuris yra su mažesniu darbo krūviu nei numatyta darbo sutartyje, kaip turi būti apmokamos tos valandos kuriomis nebuvo darbuotojui suteiktas darbas. Ar kaip prastovos, ar kaip suminės darbo laiko apskaitos atveju, t.y. pusė DU?

Būtų. Tokiu atveju už darbuotoją sumokėti mokesčiai bus neleidžiami atskaitymai. Abiem atvejais reikėtų pagalvoti kaip tą teisingai parodyti DU modulyje, kad programa netrauktų jų į VDU skaičiavimą ar pan. bet įtrauktų į deklaracijas (jei tokias daro).

Aš daryčiau per pardavimų modulį kreditinę tai prekei ir naują pardavimą lapkričio ar gruodžio mėnesį. Čia svarbu nurodyti kokio konkretaus pardavimo grąžinimas yra daromas, kad fifo teisingai suvaikščiotų. Taip pat svarbu ant abiejų dokumentų uždėti požymį, kad nėra PVM sąskaita faktūra (arba ką nors panašaus, priklausomai nuo programos galimybių), kad jų netrauktų į PVM registrus ir pasirinkčiau kitą numerio seriją, kad nebūtų praleidimų numeracijoje. Kad nepamiršti kas buvo daryta, pačioje operacijoje būtina nurodyti koks pardavimas koreguojamas ir t.p. būtina surašyti buhalterinę pažymą.

Sąnaudos bus bet kuriuo atveju kitais metais, o būsimų laikotarpių sąnaudomis (BLS) tai nebus, nes neatitinka BLS apibrėžimo VAS'uose. BLS tai apmokėtos sumos už tęstinio pobūdžio paslaugas kurios bus suteiktos ateityje. Gavus faktūrą šios paslaugos nei apmokėtos, nei už tęstines paslaugas, ir kadangi tiekėjas paslaugos dar nesuteikė, tai nebus ir skolos tiekėjams. Kai sąskaita bus apmokėta, ji taps avansu tiekėjams. Kai paslauga bus suteikta ji taps sąnaudomis ir užsidarys avansas. Nėra ko čia balanse turto išpūtinėti. Tai Budrionytės žodis

Teisingai, tik reikia nepamiršti, kad 17 eur išmokėjimas debetuoja DU skolą ir kredituoja DU sąnaudas, kad sąnaudos nesusidubliuotų.

Nesvarbu. Būtų svarbu jei būtų pasikeitusi darbo laiko trukmė, pvz. iki gegužės būtų dirbęs 4 h per dieną, o dabar 8 h.

Viskas priklauso nuo to kaip rašomi įsakymai dėl pavadavimo. Jei rašomas vienas įsakymas, kad pvz. vyr. kasininko atostogų metu jį pavaduos kitas darbuotojas, tai be personalo būtų gerai kopiją ir kur nors prie kasos turėti, kartu su kasos perdavimo aktu. Jei tokioje situacijoje rašomi du įsakymai, vienas dėl atostogų, kitas dėl kasos, tada priskiriami atskirai.
Dėl praktikantų vienareikšmiškai prie personalo.

Nebus minusinis. Bazė bus 0 tokiu atveju ir PVM bus 0.

Sutinku

Jei paprastas filtras netinka, gal tiks išsamus. Čia va yra parodyta kaip tai padaryti, tik reikia, kad požymio antraštė skirtukuose būtų virš požymio reikšmės o ne šone.
www.youtube.com/watch?v=BdG43GjIwRg

VDU bus (450*3)/65=20,77
Pašalpos sumą mokamą darbdavio įmonė gali mokėti nuo 80 iki 100 proc. VDU. Tai reiškia, kad minimali išmoka 20.77*2*0.8=33.23 maksimali išmoka 20.77*2=41.54. Tik reikėtų dėl procento susirašyti įsakymą ir laikytis vienodo procento.
B11-B12 rodoma 11.13 - 11.24.
B41-b42 rodoma 11.13 - 11.14.
Išmokama pašalpos suma NPSD formoje rodoma ant popieriaus.

Labas,
Tu išvardinai ką tau sakė administratorė, o tai gali labai stipriai skirtis nuo to kas parašyta sutartyse, ypač kavinėse. Jei nori konkretaus atsakymo, pateik skaičius iš darbo sutarties.

Jei yra mišri veikla, tai pirkimų PVM'ą reikės skirstyti į tris dalis:
1. tas pirkimų PVM kuris bus skirtas vykdyti PVM apmokestinamą veiklą, bus atskaitomas visas eis ir į 25 laukelį, ir į 35;
2. tas pirkimų PVM kuris bus skirtas vykdant tik neapmokestinamą veiklą, bus visas neatskaitomas ir eis tik į 25 laukelį (į 35 neis) ir bus sąnaudomis;
3. tų pirkimų PVM kurie bus naudojami tiek PVM apmokestinamoje veikloje, tiek PVM neapmokestinamoje veikloje. Jis visa suma eis į 25 laukelį, bet į 35 laukelį eis tik jo dalis nustatyta pagal PVM atskaitos procentą.
PVM atskaitos procentas nustatomas kaip santykis tarp praėjusių metų apmokestinamų PVM pajamų ir neapmokestinamų pajamų. Vėliau einamiesiems metams pasibaigus yra paskaičiuojamas realus pasibaigusių metų pajamų santykis ir yra teikiama metinė PVM deklaracija FR0516 su kuria yra patikslinamas pasibaigusių metų PVM atskaitos procentas, bei susimokamas (susigrąžinamas) skirtumas. Pirmais metais, kai nėra praėjusių metų duomenų, yra taikomas prognozuojamas PVM atskaitos procentas.

Vienas PVM mokėtojas - viena PVM deklaracija FR0600 per mėnesį. Antra nepraeis nes reikalaus, kad būtų uždėta varna ant patikslinimo. O jei uždėsi, kad patikslinta, anuliuosis pirma. Apie naujas veiklas VMI pranešama per mano VMI.

Jei pirkimas ir pardavimas buvo tą patį mėnesį ir nebuvo skaičiuotas nusidėvėjimas, tai iš finansų apskaitos pusės turi gautis toks pat rezultatas kaip IT pirkimas lizingu. D Ilgalaikis turtas, K Skola lizingui. Tada išsikeli trumpalaikę dalį ir viskas įprastai. Turto pardavimas lizingui neturi atsispindėti pajamose atgalinio lizingo atveju. Jei viskas išsimėtę laike plačiau, galima turtą nupirkti kaip atsargas, ar kaip IT ruošiamą naudoti, D atsargos, K tiekėjai, tada jį parduoti lizingui D Kitos gautinos sumos (arba pirkėjai), K atsargos (pajamų ir sąnaudų nėra). Kai lizingas sumoka D pinigai, K kitos gautinos sumos (arba pirkėjai). Kai lizingas išrašo sąskaitą D Ilgalaikis turtas, K ilgalaikė skola lizingui. Ir iškeliama trumpalaikė dalis.
PVM deklaracijoje ir registruose visos trys operacijos turi atsispindėti. T.y. pirkimo iš ES vertė 21 lauke, priskaitytas menamas PVM 34 laukelyje, ta pati menamo PVM suma 25 ir 35 laukeliuose. Parduodant lizingui vertė 11 laukelyje, PVM 29 laukelyje. Perkant iš lizingo 25 ir 35 laukeliuose. PVM registruose irgi turi būti visos 3 sąskaitos.
Pelno mokesčio atžvilgiu turto pardavimas lizingui nebus laikomas pajamomis t.y. ne pelno mokesčio objektas ir niekaip neįtakos pelno mokesčio deklaracijos.

Sveiki,
Norėjau pasiteirauti ar gali labai mažos MB rengti finansines ataskaitas skirtas labai mažoms įmonėms (tas kur nereikia aiškinamojo rašto rengti)? Labai jau nesinori to aiškinamojo rašto rengti.
Iki šiol buvau įsitikinęs, kad gali ir net vienos MB tokias finansines ataskaitas pateikiau Registrų centrui.
Bet šiandien beskaitydamas 2 VAS'ą (Balansas), radau 2.6 punktą kuris teigia, kad MB pasirinkusios rengti finansines ataskaitas ne pagal 38 VAS'ą, turi rengti sutrumpintą balansą, o ne trumpą (kuris teikiamas be aiškinamojo rašto). Analogiškai konsultuojama ir AVNT puslapyje prie MB apskaitos. Ten irgi nurodoma, kad MB, pasirinkusi netaikyti 38 VAS'o, turi rengti sutrumpintas finansinių ataskaitų formas su aiškinamuoju raštu, o ne trumpas (be aiškinamojo rašto, kaip man norėtųsi). Gaunasi šiokia tokia nesąmonė, UAB pati būdama sudėtingesne verslo organizavimo forma, gali teikti paprastesnes FA, o MB negali, nors ji ir turėtų būti paprastesnė.