Situacija tokia: 2007 metais buvom sumokėję avansinio pelno mokesčio 1000 litų ir 2007 metais rezultatas buvo nuostolis ir pelno mokesčio mokėti nereikėjo. PLN204 už 2007 metus parodžius už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą gavosi 1000 litų permoka. 2008 metais vėl sumokėjome avansinio pelno mokesčio 2500 litų ir dabar veiklos rezultatas pelnas ir gaunasi pelno mokestis 23495 litų. Deklaracijoj rodau tik mokestinių metų sumokėtą avansinį pelno mokestį 2500 litų ir mokėtinas pelno mokestis gaunasi 20995. Bet juk realiai mokesčiams jo turėčiau dar 1000 litų mažiau mokėti dėl senesnės permokos susidariusios per 2007 metus.Kur tai atsispindi?Ir kiek vis dėlto reikia sumokėti vmi pelno mokesčio už 2008 metus?

Įmonė nusipirko treniruoklį, kuris stovės ofise, juo galės naudotis darbuotojai pertraukėlių metu.Ar tai leidžiami atskaitymai?

Pagal ką draudimas nustatė išmokamą sumą?
Ar pagal pateiktus dokumentus (sąskaitas ar sutartis), pagrindžiančius patirtas auto remonto išlaidas?
Ar pagal žalos įvertinimą, nustatytą vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis?[/quote]
Pagal žalos įvertinimą, nustatytą vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis

Ar padės kas?

Darydami pelno (nuostolio) ataskaitą turime sąskaitose 52 Teigiama valiutos kurso įtaka, 62 Neigiama valiutos kurso įtaka ir atitinkamai 54 Draudiminių įvykių pajamos ir 64 Draudiminių įvykių sąnaudos likučius. Klausimas ar prieš darydami atskaitomybę sąskaitas 52 ir 62; atitinkamai 54 ir 64 sudengiate tarpusavy?

O jei situacija kitokia:
už remontą sumokėjom 600 litų, o draudimas kompensavo 1000 litų?Kaip tuomet atrodo deklaracijos eilutės?

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai,kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitų, negu Sveikatos draudimo įstaymo 17 straipsnio 1-6 dalyse nurodyta, pajamų (dividentų pajamos, turto nuomos pajamos, turto pardavimo pajamos ir kitos pajamos), nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas GPM, nuo šių pajamų moka 6 proc. dydžio įmokas.


Šių asmenų bendra metinė įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 MMA , išskyrus asmenis, kurie:

1) dar patenka ir į draudžiamųjų valstybės lėšomis kategoriją ir (ar)

2) gauna darbo užmokesčio pajamų.

Ar jūs tuo tikra?

O jei fizinis asmuo, iš kurio įmonė nuomojasi patalpas yra pensininkas.Kaip tada su psd?Kiek žinau pensininkams psd mokėti nereikia. Tuomet išlieka sena formulė, nuo bendros sutarties sumos skaičiuojasi tik 15 proc gpm?

Negi niekas nepadės?

Kur pln 204 reikia parodyti atsotogų rezervo sumažinimo sumą - 6000 litų. Kai 2007 metais pirmą kartą suformavau atostogų rezervą 100000 litų, tai ta sumą vaizdavau pln 204 19 eilutėj. Dabar jis man turi būti 94000, tai va neaišku, kaip ta korekcija įtakoja mokėtiną pelno mokestį?

Ar kas padės?

Radau klausimą, kuris man dabar aktualus, kaip ir aišku viskas, tik ar tos nereikšmingos sumos 5 klasėje apmokestinamos pajamos, o 6 leidžiami atskaitymai?

beliko kelios dienos deklaruoti VMI GPM, o kur deklaruoti VMI psd nuo dviejų dienų nedarbingumo?

taip, bet pas mus dar ir 450 turi sugrot, o tada jau sudėtingėja situacija ir Jūsų variantas nebelabai tinka...

Jei pakeičiama minimali IT suma tarkim nuo 500 lt iki 800 lt, tai ką daryti su seniau įsigytu turtu?Kažką perskaičiuoti būtina?

Kaip koresponduoti kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų užskaitymą?Kai tarp dviejų įmonių na pvz įmonė A skolinga įmonei B, bet ir įmonė B skolinga įmonei A, tuomet mesu turėdavome tarpinę sąskaitą 2562 ir darydavome taip(užskito tarpusavy 100 lt):
Įmonė B 100 D450 K2562
Įmonė B 100 D2562 K240
O šiuo atveju reikia, kad dalyvautų jau trys įmonės A, B ir C o užskaityti reikia taip: įmonė C skolinga įmonei A, įmonė A skolinga įmonei B.Finale reikia padaryti, kad įmonė C ant tos sumos būtų skolinga ėmonei B, o įmonė A susimažintų ta suma skolą įmonei B.
Galėčiau dayti tip:
Įmonė C 100 D2562 K240
Įmonė B 100 D450 K2562
bet tuomet apskaitos programoj liks likučiai 2562 sąskaitoj įmonių C ir B tik vienos įmonės kreditinėj pusėj kitos debetinėj ir finale nebus susidengę, va ir suku galvą, kaip tai padaryti?

Kaip Pragmoj apforminti kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų užskaitymą?Kai atrp dviejų įmonių na pvz įmonė A skolinga įmonei B, bet ir įmonė B skolinga įmonei A, tuomet mesu turėdavome tarpinę sąskaitą 2562 ir darydavome taip(užskito tarpusavy 100 lt):
Įmonė B 100 D450 K2562
Įmonė B 100 D2562 K240
O šiuo atveju reikia, kad dalyvautų jau trys įmonės A, B ir C o užskaityti reikia taip: įmonė C skolinga įmonei A, įmonė A skolinga įmonei B.Finale reikia padaryti, kad įmonė C ant tos sumos būtų skolinga ėmonei B, o įmonė A susimažintų ta suma skolą įmonei B.
Galėčiau dayti tip:
Įmonė C 100 D2562 K240
Įmonė B 100 D450 K2562
bet tuomet pragmoj liks likučiai 2562 sąskaitoj įmonių C ir B tik vienos įmonės kreditinėj pusėj kitos debetinėj ir finale nebus susidengę, va ir suku galvą, kaip tai padaryti?

čia daug kalbėta apie perteklius ir trūkumus po inventorizacijos. Tačiau konkrečiai neradau atsakymo konkretaus į šį klausimą:
jei prekių trūkumas, kaip konkrečiau su PVM. Ką reiškia jo atstatymas:
D kokia sąnaudų sąskaita? (ir svarbiausia, ar tos pvm sąnaudos leidžiami atskaitymai?)
K ta aišku bus mokėtinas pvm 19 proc nuo pertekliaus savikainos
ir kur ši suma PVM deklaracijoj atsispindi, kurioj eilutėj?

Ar gerai galvoju, kad PLN204 1000 litų parama neleidžiami atskatymai turi būti įrašyti į III dalį (sąnaudų sumos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal PMĮ 31 straipsnį) 11 eilutėje parama ir dovanos?

VMI išaiškinime apie paramą pasakyta, kad paramai skirtomis sumomis negali būti didinami paramos teikėjo veiklos nuostoliai.
Bandau suprasti šit sakinį ir vis tiek "nedašyla" kaip tai įsivaizduoti skaičiais?Na tarkim įmonės pajamos 10000, o sąnaudos 12000, kurių sumoje 1000 litų parama (t.y. 11000 veiklos sąnaudų + 1000 litų buvo suteikta parama). Tai nuostoliai gaunasi 2000?
Ar 1000? Tik jei 1000 tai nelabai įsivaizduoju kaip tą tūkstantį metų gale uždaryti?Kokios korespondencijos?

ačiū wolf.Tai kaip supratau tas PVM apskaičiuotas nuo patektų prekių paramai tiesiog keliauja į įmonės sąnaudas ir mažina apmokestinamąjį pelną vieną kartą kaip eilinės kitos sąnaudos?

Pas mane panaši situacija, o kyla klausimas kai teiksiu paramos ataskaitą, tai suteikta parama bus suma su PVM?

[quote=Rainis]
Raini, o Jūs ne GPM kodą čia nurodėte (beje ma atrodo jis turėtų būti 1411, nes tas turtas ne parduotas, o išnuomotas)?Mane domina kodas ir kam jį mokėti irgi VMI?
Ir ar tikrai aš jau čia apskaičiavau visus mokesčius susijusius su šiuo įvykiu?Daugiau jokių mokestinių prievolių įmonei neatsiranda?

Tai taip ir neradau ir aš atsakymo, ar gerai darau:
įmonė iš fizinio asmens, neturinčio verslo liudijimo nuomojasi turtą, tai bendra nuomos sutarties suma tarkim 1645,57, GPM 15proc 246,84, ?

Niekaip negaliu prisiskambinti į Sodrą įmonės inspektorei.Negi norint paderinti klaidą ataskaitoj turėsiu vykti į Sodrą. Ar bandėt kas prisiskambinti, man tai nuolat įsijungia bendrasis konsultacijų telefonas...

Taip prekės visos iš karto pateiktos vienu kartu, prekių neskirstys, viską naudos vienas ir tas pats gavėjas.

Suteikėme paramą už 3000 lt savikainą prekėmis, skirtomis perparduoti. Man kyla klausimas ar privalau priskaičiuoti ir sumokėti pvm?Tos prekės yra atsivežtos iš ES. Jų pvm yra tik menamas, t.y. gavimo mėnesį priskaičiuotas pvm deklaracijoj ir iškart atskaičiuotas.

Biuletenis paimtas 2008.12.03 ir tęsis be pertraukos ir 2009 metais. Klausimas:jei pristatysim sodrai biuletenį, tai pašalpą\os dalį už 2008 12 mėn paskaičiuos nuo II ketvirčio, o pašalpos dalį už 2009 sausį jau nuo III ketvirčio?Nežinau ar atsižvelgia sodra į pajamų vidurkį jei biuletenis būtent taip per ketvirčius persimeta?

Nemoku naudotis tinkamai su puslapiu.Nemnorėjau sukurti naujos temos, nes tokia jau yra.Kaip panaikinti dabar ją?

Nedarbingumas tęsiasi per du ketvirčius, t.y. prasidėjo 2008.12.03 ir tęsiasi 2009 metais. Klausimas:kai jis bus užbaigtas ar pašalpa,kurią moka sodra taip pat atitinkamai už gruodį bus paskaičiuota pagal II ketvirtį, o pašalpos dalis už sausį pagal III ketvirtį?Ar už sausį skaičiuos nuo II ketvirčio?