Ar galiu traukti į PVM atskaitą transporto paslaugų PVM (buvo atvežtos prekės iš Vokietijos į Lietuvą)?

Na vis tiek Rolf nedaeina man iki galo ir su logika čia kertasi, skaitant tuos DK straipsnius.Aš pabandysiu visas situacijas sudėti į konkretų pavyzdį, ar tikrai gerai suprantu, noriu įsitikinti, prieš pradėdama taisyti:
Na tarkim turim 2008m rugsėjo mėn. 22 darbo dienos, 176 h.Darbo užmokestis minimalus. Tai dienos DU 800/22=36.36. Darbuotojas 09.06 t.y šeštadienį dirbo, tai jam už tą dieną mokame dvigubai, t.y. 72,72. O nuo 09,15-09,21 komandiruotė. 09,20 komandiruotėje nedirbo, o 09,21 grįžo, tai tą dieną skaitome, kad dirbo. Jis už ją paprašė laisvos dienos 09,22. Tai už 09,21 mokame 36,36 ir už 09,22 mokame 36,36. Iš viso už 09 men priskaičiuota 21*36,36+72,72+36,36+36,36 viso 909 litai
Ar teisingai?
Žinote kuri man vieta nelogiška - jei aš už dirbtą poilsio dieną suteikiu laisvą ir ją apmoku, tai kam man dar vis tiek už tą dirbtą poilsio dieną reikia sumokėti viengubą atlyginimą?Ir kuris DK straipsnis apie tai sako?Nes aš visą laiką suteikinėdama laisvas dienas už dirbtas šventines arba pridėdama jas prie atostogų (nesvabu ar ta šventinę dieną buvo dirbta įmonėje ar komandiruotėje) neapmokėdavau už tą dieną visiškai, o tik apmokėdavau atostogas arba laisvą dieną... Ir dar galvjant toliau, tada labiausiai apsimoka už tą šventinę dieną iš kart sumokėti dvigubai, negu kad suteikinėti dar laisvą, nes pinigų priskaičiuota suma lieka ta pati, tik kad darbuotojas plius viena diena mažiau dirba įmonėje, va čia man ir nesueina galai...

Ačiū Rolf. Džiugu, kad supratau, tik nedžiugu, kad tai įvyko tik dabar, nes realiai porą metų netaip dariau:(((Kiek dabar visko taisyti reikės....
Paskutinis klausimas , kad galutinai man viskas susigulėtų:
tai jei darbuotojas dirba šeštadienį, tai yra du keliai arba mokėti jam dvigubai už tą dieną, arba jam mokėti viengubai už tą dieną irplius mokėti dar už vieną suteiktą jo prašymu laisvą dieną, arba sumokėti už jo prašymu suteiktą papaildomą atostogų dieną

O jei nepaprašo tuomet sekmadienį mokėti reikia dvigubu tarifu?O už šeštadienį nemoku ir nesuteikiu nieko, nes jis tiesiog būdamas komandiruotėj nedirbo, tiesiog už tą dieną jam mokami dienpinigiai ir viskas?

Kaip čia sudėtingai... O kur atsispindi dirbo jis tą dieną ar ne?Na tarkim nedirbo.Tuomet žymiu pirmoj P, trečioj K.O dienpinigius moku uz 7 dienas?Ir atlyginimą už kiek dienų, jei kartojasi ta pati situacija: tarkim papraso laisvos dienos antradienio, o už sekmadienį pridėti prie atostogų?Tada moku už 5 darbo dienas papuolusias į komandiruotės laiką ir kartu apmoku už šeštą dieną - antradienį, kuri tabelyje pažymiu pirmoj eilutėj V raide?

Rolf nelabai suprantu...
Kaip aplamai traktuoti komandiruotės dieną dirbo?Iki darbo neatėjo, pvz pirmadieni išskrido komandiruotėn, sekmadienį parskrido ir darbe pasirodė pirmadienį. Ir tarkim už šeštadienį paprašė laisvos dienos, o už sekmadienį - pridėti prie atstogų.Tai kaip tokį įvykį rektų atvaizduti tabely?Ir kaip apmokėti?

194 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.[/quote]
Naudojantis šiuo straipsniu, kyla klausimų, kaip teisingai viską pažymėti tabely. Ar gerai darau:
Komandiruotės žymjimas - pirma tabelio eilutė valandos, na tarkim 8, o tečioje raidelė K.Jei komandiruotė buvo savaitgalį ir darbuotojas už ją paprašė laisvos dienos, tai toje dienoje pirmoje eilutėje žymiu V raidę?
O jei darbuotojas paprasšė už tą dieną pridėti dieną prie atostogų, kaip tai pažymėti?Juk jei pvz per mėnesį 168 darbo valandos, o plius darbuotojas vyko dar 8 h į komandiruotę, tai viso tabely gaunasi 176h, o juk reik apmokėti tik už 168, nes tos 8 h bus apmokėtos jam išėjus atostogų?

Ar aš negalėčiau pasinaudoti pvz. 40 punktu ir tas išlaidas traktuoti kaip nematerialiojo turto tobulinimo išlaidoms, kurios man teiks naudą ateityje ir jas įtraukti į savikainą?

Bet tas išlaidas aš patiriu šiandien, arba dar tik patirsiu rytoj. Negi tai tikrai tegali būti mano sąnaudos, ar aš negaliu to ženklo vertės padidinti ant tų naujai atsirandančių sąnaudų?

[quote:fb05b88b85]Įsigytas nematerialusis turtas, apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro jo:
-pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas, įskaitant negrąžintinus importo ir kitus pirkimo mokesčius (pvz., negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį). Pirkimo metu nežinomos, tačiau vėliau taikomos nuolaidos sumažina įmonės veiklos sąnaudas.
- tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu ir paruošimu naudoti (pvz., teisių registravimo mokesčiai, atlygis už teisines, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir t.t.).
Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos, taip pat palūkanos už paskolas nematerialiajam turtui įsigyti.[/quote][/quote]
Loreta13 nagirnėjausi šį standartą, bet vis tiek nesuprantu, esmė tame, kad tie prekių ženklai jau seniai įsigyti. Tiesiog įvairiomis priemonėmis (marketinginėmis) norime dar pakelti jų vertę rinkoje (padaryti tą vardą labiau žinomą) ir akcininkai norėtų šias išlaidas priskirti tų ženklų vertei (senų ženklų). Vat ir kyla klausimas ar tik į sąnaudas, ar vis dėlto galiu ir į vertę, kaip jie to nori...?

Ar galiu didinti nematerialaus turto vertę paslaugų sąnaudų suma, tarkim prekinio ženklo vertę reklamos sąnaudomis?

Pirkom naują įrengimą iš užsieniečių.jo paleidimui buvom pasikvietę juos padėti jį sumontuoti.Apmokėjome už jų pragyvebimą viešbutyję ir maitinimą. Ar visos šitos sąnaudos leidžiami atskaitymai?

O valstybė birželio 23 d. rekomenduoja atidirbti 06,21 ar 06,28?Kur apie tai galėčiau paskaityti?

Kuro norma žiemą ir vasarą... O tai nuo kada ta žiema prasideda ir kada baigias?

Loreta13 savo programos galimybes aš puikiai žinau. Pas mus galima nurašyti su penkiomis dimensijomis. Problema ne nurašyme, o tai, jog užpajamuotos prekės pradžioj į antrą klasę programoj šių dimensijų su sandėlio likučiais "nesinešioja". Mano klausimas teorinis - ar galima iš kart dėti į sąnaudas pajamuojant....?

Niekas neturi nuomonės šiuo klausimu?

Norėjau išgirsti keletą nuomonių: mūsų įmonėje labai daug įrengimų, pastatų ir t.t. Kiekvieno šio daito sąnaudoms sekti apskaitos programa leidžia parinkti objektą, poto galima atsispausdinti šio objekto sąnaudas. Deja ant pirkimo faktūros tas objektas būna pažymėtas kam prekė sunaudota ir programoje įvesti pirkimo su objektu neįmanoma, o jei iš kart dėtume į sąnaudas ši informacija išliktų.Lieka du keliai - vedant pirkimą iš kart dėti į sąnaudas ir mėnesio gale nebeformuoti nurašymo akto. Arba kitas labai labai imlus darbui - darant nurašymus keltis faktūras ir rankiniu būdu iš naujo išrinkti kam kiek ko sunaudota. Objektų sąrašas apie 200... Faktūrų kalnai... Kyla klausimas ar pagal apskaitos principus mes galime šį reikalą iš karto dėti į sąnaudas. Ar niekas nebaus, kad neformuosim aktų?Šiaip šiuo metu neformuojam aktų mašinų remonto faktūroms, kur būna ir paslaugos, net ir Kapitanovo seminare girdėjau, kad pati faktūra kaip nurašymo aktas - grynas įrodymas pvz kad nupirkus padangas ir atlikus jų montavimo paslaugas jos sunaudotos...

Jei neuzilgo išeisiu nėštumo ir gimdymo atostogų, o poto ir vaikui prižiūrėti iki dviejų metų, o mano įmonė, kurioje šiuo metu dirbu, ims ir subankrutuos. Ar sodros pašalpą vis tiek gausiu?Ir jei gausiu,tai ar jos dydis priklausys nuo mano vidrukio. ar tik bus kažkoks nustatytas minimumas. Kažkaip pradėjo bankrotu kvepėti, o alga tai nemaža, kad poto pagimdžius bėdos nebūtų....
Gal kas žinote tiksliai įstatymą, kur apie tai parašyta...

Gal kas žinote kokį įstatymą aktą ar dar ką nors apie sf galiojimą. T.y. situacija tokia, jie šiandien yra išrašyta PVM sąskaita fakrūrą, o vairuotojas nespėja pristatyti šiandien su ja prekių, ar galiu reikalauti iš kliento, kad ryt priimtų prekes su šiandien išrašyta faktūra?

Tai kaip supratau komandiruočių dienpinigiai, kurie nebuvo apmokestinti gpm, nesvarbu kokio dydžio suma susikaupė tam žmogui už metus, šioje metinėje deklaracijoje neturi būti deklaruojami, nes juk iki 2007 metų, nesvarbu apmokestinami ar ne, jei suma viršydavo 2000 litų, juos reikdavo deklaruoti....

Ar motinystės pašalpą skaičiuojant ima SODRA ir premijas?(ar vidurkis skaičiuojasi ir nuo premijų)?

o tai akte rašyti, kad į įmonę atvyjo svečiai iš užsienio?

o jei įmonė verslo klientams iš užsienio apmokėjo viešbutį Lietuvoje, ar apgyvendinimo paslaugos bus leidžiami atskaitymai?

įvesta ten, matai aš prieš tai skaičiuodavau kaip atlyginimą mėnesninį, ne valandinį, tai ji man paskaičiuodavo priedą, o kai įvedem valandinį kažko neskaičiuoja....

Pragmoj skaičiuojant darbo užmokestį pagal užmokestį už valandą įvedu dibrtų valandų skaičių ir naktinių valandų skaičių, bet kažkodėl priedo už naktinį darbą nepaskaičiuoja...
ką ne taip darau?

o būtina tas visas baudas prisiskaityti ir fiksuoti kaip įsipareigojimą, ar užtenka gavus apmokėjimą dėti viską į sąnaudas ar pajamas?

Gal kas galėtų parašyti tikslų sakinį kaip DS formuluojamas valandinis apmokėjimas, ar aš gerai rašau: darbdavys įsipareigoja mokėti šį darbo užmokestį - valandinį darbo užmokestį - 10 litų už valandą, darbo užmokestį mokant du kartus per mėnesį - 25-tą ir 10-tą mėnesio dienomis.

kaip patikslinti fr0572, nes kažkaip vmi neberandu formos fr0572b

pažymoj matosi, kad tėvas ir motina gyvena tuo pačiu adresu, bet as iš kažkur įsitikinus, kad tai nėra svarbi aplinkybė, svarbiausia santuoka. Nes pvz ir tėvystės atostogas sodra apmoka tik susituokusiam tėčiui