Šeima, vaikai

už tai kad rupūžės nevalgo, kas paduota ir už ką sumokėta. O parėję paskui rėkia visa gerkle, kad valgyt nori

O diržas (kad ir ant durų pakabintas kaip priminimas), visais laikais buvo geriausia auklėjimo ir ožių išvarymo priemonė.

bet iš tikrųjų, tai vaikai darželyje tikrai geriau elgiasi nei namie. man kai papasakoja kokie geri mano vaikai, tai pagalvoju kad kalba ne apie mano vaikus bet paskui vakare atsiimu dvigubai namie už tą buvimą geromis daržely

pastebėjau Elste kad sveiksti tikrai jau
p.s. nu nebeerzink jau daugiau

aga šiandien tikrai gerai jaučiuosiu
neerzinu - kad tikrai su tais vaikais kantrybės trūksta. Tai su vienu-dveim namie. O darželyje kai 20 tokių - išprotėjimas

Tai, kaip pats su savo vaiku elgiesi, pats ir neši atsakomybę. Kiekvienas savaip supranta auklėjimą. Vienas žino tik "pyrago ir botago" principą, kitas visokių psihologinių knygų prisiskaitęs, trečias atkartoja savo tėvų elgesį.
Darželio auklėtojos dirba savo darbą. Vienos jį atlieka gerai, kitos -ne. Išsilieja ant vaikų, nes gal turi kokių asmeninių bėdų. Žinau tai, nes girdžiu pasakojimus iš savo giminaitės (ji taip pat darž.auklėtoja). Aš asmeniškai tokios auklėtojos kaip ji nenorėčiau. Ir niekuomet neleisčiau pas ją savo vaiko.
Kitas pavyzdys ne darželis, o sporto treniruotės, kurias lanko sūnus. Tikrai pagirčiau jo trenerį, nes niekada negirdėjau užgauliojimų, pasityčiojimų ar pašiepimų vaikų atžvilgiu, net jei ir pralaimi varžybas ar šiaip nepasiseka. Bet girdėjau kitų komandų trenerių riksmus Ohoho. Ne vardais, o debilais, mergaitėmis su sijonais ir visaip įžeidžiančiai apšaukia. Nemanau, kad tokiu elgesiu galima iškovoti pagarbą. Baimę nebent.

Jūs išsakėte vieną nuomonę, kiti kitą, kam tie lozungai ir kaltinimai.
Aš savo vaiko nieko neverčiau niekada daryti, bet negaliu pasakyti, kad išaugo labai rūpestinga, darbšti ir panašiai. Griežčiau auklėti vaikai, pastebiu, būna kitokie.
Kiekvieni tėvai turi savo nusistatymus, visi išaugę skirtingose šeimose.
Nereikia baisėtis, juk nei viena iš čia esančių mamų savo vaikų nekankina ir neterorizuoja.
Vieni auklėja griežčiau, kiti ne taip griežtai.
Mes visi skirtingi.

Galima pagalvot, kad negalima verst vaikų neižaislų susirinkt, nei mokintis, nei indų plaut, nei į parduotuvę nueit. Nes tai jau prievarta ir vos ne vaiko teisių pažeidimas, kuris gali turėti baisias pasekmes suaugus. Griežtas auklėjimas turi būti ne tik kariuomenėj, bet ir šeimose. Nebe reikalo senoliai sakydavo :"Mylėk kaip dūšią, bet krėsk kaip griūšę". Savo vaikų neteko lupt, bet parėkt ant jų leisdavau sau. Vaikų lepinimas man ne visada yra geras auklėjimas. Nors daugelis kaip ir aš, mėgstam tą daryt.

kiekvienas tėvas turi teisę auklėti savo vaikus kaip jiems atrodo geriau, ir niekam nieko tuo atžvilgiu nesakau.
Kalbama apie leidimą svetimam žmogui auklėti savo vaiką. Ir jeigu kai kam atrodo, kad normalu, kai svetimas žmogus tokiais būdais tą vaiką auklėja, o tu tyli ir pritari - gerai, tavo valia, bet savo nuomonę apie šią situaciją irgi turiu. Jums atrodo, kad tai norma, man atrodo, kad ne.

aš tai džiaugiuos kad ne bute gyvenu, nes kai parėkauju visas kaimas skamba ir darželio auklėtoja niekaip negalėčiau dirbt

tada taip išeina, kad kai tavo vaikas,išėjęs į kiemą, laužo medžius, suoliukus, akmenimis svaido į langus, spjaudo ant praeivių, tai svetimas žmogus sustojęs negali jo paauklėti ir nieko jam pasakyti ir sudrausminti, ar ne??
O reikėtų tokiam ne tik pasakyti, bet ir gerai užlupus ausį nutempti pas tėvus, o tėvai irgi neglotytų ir aiškintų tam praeiviui, kaip tu drįsti mano vaiką skriausti, o paėmęs už kitos ausies nusitemotų į lovą ir atpliektu diržu, ir vaikui girdint, tam praeiviui dar padėkotų, kad sudrausmino ir atitempė.

Parėkauju ir aš. Ypač ant dičkių. Kai iš facebook'o reikia iškrapštyt, jie kitaip negirdi
O jei darželyje būtų bėdų, manau, iškart mažosios elgesy pastebėčiau. Kiek mačiau, tai auklėtojos labai malonios, atidžios, ir vaikai jas myli. Ryte niekad negirdžiu - "Nenoriu į darželį". Tai labai tikiuosi, kad ten auklytė nekiša cepelino per prievartą.
Nepatiktų man tokia metodika, bet ... Naivu būtų tikėtis, kad darželiuose ir mokyklose visad tvyro ramybė, meilė, taika ir gėris...
Pasitaiko visko, bet kažin, ar čia tokia jau epidemija?

Lepinimas tikrai nėra gerai. Esu mačiusi tokių dalykų, kai tėvai pagal kažkokią gal tik jiems žinomą auklėjimo metodiką nepasakydavo vaikui nei vieno griežtesnio žodžio, leisdavo daryt viską, kas jam patikdavo, tai žinot, pasibaisėjau, kai tas pyplys tėvus apspjaudė prie stalo, paimdavo maistą ir mėtydavo kur patinka, ir dar visokių eibių prikrėtė. Žodžiu, visas vakaras praėjo ne suaugusiųjų pasibuvimui, o vaiko kaprizų tenkinimui.

Kraštutinumai...
Mano kolegės sesuo gyvena Berlyne, už vokiečio ištekėjus (dar tokio a la aristokrato). Augina du mažus berniukus. Ten jiems irgi leidžiama viskas, tėvai nedrįsta jokiomis aplinkybėmis prieštarauti ar pakelti balso...

Ką aš žinau...

ir man atrodo kad viską reikia daryti su protu ir saiku aišku jei tik kantrybė laiko

mano sesuo savo jaunėliui VISKĄ LEIDO... dabar jam 10m. ir jam VISKAS galima, nors jau norėtūsi kitaip, bet jam taip priimtiniau.... labai reikia valdytis aplinkiniams, kad neužsukti ausies.... nes ūgiu už mamą didesnis, o elgiasi kaip penkiametis

Kaip smagu, kad Elstė jau "savo repertuare"
Šiandien jau gyva, gerai jautiesi, norėtųsi, kad pakeltum susitikimo temą į viršų ir įsirašytum į sąrašiuką.
Čia yra ir daugiau tokių, kurie per "negaliu" yra sąraše.

Dėl maisto: patikėkit, pirmiausia tai reiktų tėvus išauklėti. Paskui jau vaikams atskusti.
Dėl valgymo, dėl nevalgymo.
Dirbu šitą darbą, todėl kasdien matau įvairių situacijų.
Esu vieną mamą išvadinusi pamote, kai ši atlėkusi mėgino iškabinti akis, mol jos vaikas nieko daugiau nevalgo apart picos ir fri bulvyčių. O išrūpinus savo atžalai nemokamą maitinimą.
Valgo tas vaikas viską. Tik padirbėt su juo reikėjo atskirai.

Reikia vaikus įkalbėti papietauti. Juk tai daroma ne dėl kažko kito, o būtent dėl paties vaiko. Kad jis būtų sotus, kad nebūtų pilvukas prie stuburo prilipęs.
Kita kalba gal yra: kaip vaikas skatinamas suvalgyti savo porciją.
Būna, kad skelbiame konkursą. Būna, kad ir tonas pakeliamas.
Visko būna.

dar neee... dar biski per anksti...
kad vieną dieną geriau pasijaučiau, dar nereiškia, kad rytoj negulėsiu paslika
va vakar iki pietų vos atsėdėjau darbe, paskui pagėrėjo.
Šiandien va ryte gerai, bet jau jau batareika sėda jaučiu - einu įkalsiu vaistų, užvalgysiu, gal pagerės

Nežinau, aš ne ekspertas ir aišku, kad tai ne mano reikalas, bet šiaip iš šalies žiūrint, man atrodo, kad toks auklėjimas visų pirma to pačio vaiko raidai kenkia. Nes tarkim palyginus tą vaiką, kuris jau dabar paaugęs ir jo bendraamžius, tai yra šioks toks skirtumas.

Kaip ten bebūtų - suaugęs žmogus turi pareigos jausmą, ir ne visada gyvenime tenka daryti tai, ką norisi, ir neišeina nedaryti to, ko nesinori. Vaikai gi to nesupranta, neatsineša gimdami, tai reikia pamažu išugdyti.
Smurtas nepateisinamas, bet kartais tikrai tenka imtis griežtesnių priemonių, riboti malonumus ir pan. Juk ir tai galima pavadinti tam tikra prievarta, bet aš neįsivaizduoju, kaip be šito...
Aš sunkiai įsivaizduoju savo paauglį laisva valia nešantį malkas vietoje to, kad kompiuterinį žaidimą žaistų... Gal irgi per daug išlepintas?...

Aš sakau, kad svetima teta neturi teisės mano vaikui per prievartą cepelino į gerklę grūsti (tikrąja to žodžio prasme), Elstė apie suoliukų laužymą
Joooo, diskusija....