Lea rašė:
o aš tai negalėčiau gatvių šluoti...
bet ne dėl išdidumo,
o dėl to, kad ilgus metus dirbant sedimą darbą dabar sunku net butą prašluoti. Daugiau nepajegiu be pertraukų...o ką ten gatvės...
Laba diena.
Štai dėl šios priežasties, ir reikia kuo greičiau kelti sėdimąją nuo patogios kėdės ir eiti į gatvę, ar kur kitur. Nes gyvenimas duotas tik vienas. O mes jį aukojame spoksojimui į elektroninę dėžę. Nenoriu pati būti kalta dėl to, jei atsidursiu vežimėlyje anksčiau laiko.
Ar nebegalėsiu pati savęs apsikuopti dėl to, kad dėl ilgo įtempto barškinimo klaviatūra nukentėjo riešo, alkūnių sąnariai, stuburas ir t.t. .
Negaliu atsigėrėti žmonėmis treniruojančiais vaikus. Žmogui 50+ . Bet jis ramus kaip belgas. Tokias figūras išdarinėja ant tatamio, kad.... Ir nesuka sau galvos dėl didesnių pinigų. Gyvena sau sode. Augina sveikus vaikus, priklydusį katiną ir šuniuką. Ir moko vaikus, o tuo pačiu ir tėvus, skirti dėmesio sau. Pajudėti. Nekimšti bet ko į save ir t.t..
O vaikus, deja, jau žmonės atveda nebemokančius net kūlvirsčio padaryti, nekalbant apie bėgimą atbulomis, ar šliaužimą.
Visa mūsų bėda vis dar tame, kad žmogus vis dar vertinamas pagal socialinę padėtį, užimamas pareigas, dirbamą darbą, turtines galimybes ir pan. . Taip neturėtų būti.