Zydrius rašė: Iš patirties:
* Gamybos darbininkų nemotyvuoja atlyginimas, priklausomas nuo pardavimų, t.y. jie puikiai žino, kad parduoti mažiau, nei jie pagamino - įmanoma, o daugiau - nelabai.
* Atlyginimo bazė turi būti lengvai suprantama pačiam žmogui ir jis turi daugmaž žinoti kiek uždirbs, jei rezultatai bus vienoki ar kitokie.
* Komandini darba labai motyvuoja planu (proto ribose) nusistatymas ir vykdymas, t.y. nusistatyti, kad, pvz., cechas pagamins kartu tiek ir tiek produkcijos, neviršys tiek ir tiek broko atvejų. Priklausomai nuo to, kiek planas įvykdytas (galima numatyti keletą lygių) išmokamos premijos darbininkams ir dar geresnės premijos - jų vadovams: meistrams, cechų viršininkams ir pan.
* Jei pagal šio mėnesio rezultatą darbuotojas gaus atlyginimą po trijų mėnesių - jo tai nemotyvuos. Dažniausiai tai sąlygoja per daug sudėtinga atlyginimo skaičiavimo formulė, kuriai reikia per daug informacijos.
* Iš esmės neteisinga daugumai įmonės darbuotojų nustatyti atlyginimą pagal pardavimus, jei jie tų pardavimų patys negali įtakoti, t.y. darbuotojas nesijaus, kad gauna teisingą atlyginimą, jei įmonė nė kiek neskirs išlaidų reklamai, o atlyginimus mokės nuo pardavimų (nebent tai monopolinė įmonė)
* Visapusiškai teisingos atlyginimų sistemos nėra ir dar turbūt negreit tebus...
Ačiū kolega
,
Iš gamybininkų pusės jau daug maž viskas padaryta, o kaip su administracija - vis tiek manau tikslinga būtų turėti kažkokį orientyrą - kaip ir pats minėjai - aiškų, visiems suprantamą, kad galėtumėm prisirišt