2006-08-01 13:13
Monica
Jau yra išleistos aštuonios V. Megre knygos apie Anastasiją. Knygos labai lengvai skaitosi. Štai radau Vladimiro Megre - 1 knygos - "Anastasija: esu tiems, kam esu" elektroninę versiją: http://users.cjb.net/anastasija/. O štai keletas atsiliepimų apie šią knygą:
"Kiekviena moteris gali atrasti savyje Anastasija!"
"Megre knygų dėka aš atsikračiau kai kurių kompleksų, abejonių. Dabar pasaulis pasidarė daug mielesnis, nes daviau sau teisę atsisakyti užsikrautos atsakomybės, neliko vidinio konflikto dėl religijos ir jos skelbiamų tiesų. Viskas stojo į savo vietas. Skaitau jau ne pirmą kartą, ir kaskart randu ką nors nauja-tai, kas tuo metu man aktualu."
"Ir perskaičius Anastasijos mintis, dar karta įsitikini, jog Gyvenimas-tai DOVANA!!!"
Citata iš js knygos:
" ...Anastasija atsistojo, iškėlė rankas aukštyn ir ištarė maldos žodžius. Ji tarė tuos žodžius taip, kaip taria žmonės, kalbėdami su savo artimu, mylimu, brangiu sau žmogumi. Visos gyvo bendravimo intonacijos skambėjo jos kalboje. Ir aistringumas, ir džiaugsmas, ir begalinis gėrėjimasis,- atrodė, kad visiškai šalia yra Tas, į kurį Anastasija taip karštai kreipiasi:
O, mano Tėve, esantis visur!
Už savo gyvastį, už šviesą jos aš Tau dėkoju,
Už valią duotą mums su meile.
Te viskas bus į gerą.
Dėkoju Tau už maistą kasdieninį!
Ir už kantrybę Tavo,
Už tai, kad mums kaltes atleidi,
Tavojoj Žemėj padarytas.
O, mano Tėve, esantis visur!
Esu dukra Tau Tavo kūrinijoj.
Neleisiu sau aš nusižengt ir pasiduot pagundoms,
Aš noriu tapt verta to visko, ką esi sukūręs.
O, mano Tėve, esantis visur!
Esu dukra Tau, noriu, kad šlovė Tavoji per mane dar padidėtų,
Kad amžių amžiai būsimieji būtų tokie, kokius esi Tu išsvajojęs,
Taip teesie! Aš trokštu to! Esu dukra tavoji,
O, mano Tėve, esantis visur!
Anastasija nutilo. Tačiau bendrauti nesiliovė su viskuo, kas buvo čia, aplinkui. Atrodė, kad aplink ją viskas spinduliuoja. Kai ji tarė savo maldos žodžius, aplink kažkas dėjosi, neregima akiai. Ir tas kažkas neregimas nepaliko manes nuošaly. Tai buvo lyg prisilytėjimas, tik ne išorinis, o vidinis. Nuo jo širdyje staiga pasidarė ramu ir gera."