Ar kiekvieną dieną valgote tuos pačius ar panašius maisto produktus?
O gal, suvalgę tam tikro maisto, jaučiatės pernelyg pavargę ar atvirkščiai - energingi?
Ar kada nors nustebę svarstėte kodėl, suvalgius vos keletą kalorijų, jums vis viena sunkiai pavyksta numesti svorio ar netgi dar blogiau - jūs ir toliau sėkmingai pilnėjate?
TCM požiūris į maistą yra unikalus, jis labai skiriasi nuo mūsų standartinės vakarietiškos mitybos koncepcijos. Be mums žinomų maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų, vitaminų ir mineralų, ir pan.), maistas dar pasižymi ir energetinėmis savybėmis, kurios priklauso nuo augimo sezono, spalvos, struktūros, skonio, ir stimuliuojančiai veikia įgimtas organines funkcijas.
Tradicinė kinų medicina (TKM) - mokslas, gyvuojantis jau apie 4000 metų, ji efektyviai ir sėkmingai pritaikoma visame pasaulyje. Tai ne tik akupunktūra, moksa (karščio terapija), herbologija ir Qigong (čigun), jos sudėtinė dalis yra ir maisto terapija. Senais laikais Kinijoje akupunktūristai (TKM gydytojai) turėjo rūpintis gera pacientų sveikata. Jei jų pacientai susirgdavo, jie negaudavo atlyginimo, taigi mokymas ir aktyvus dalyvavimas visapusiškame paciento sveikatos palaikyme buvo ypatingai svarbūs dalykai, o maistas buvo ir tebėra viena pagrindinių sveikatos palaikymo išlygų.
Daugelį pacientų vargina alergija, migrena, pripratimas prie kavos, cigarečių, cukraus, nuovargis, stresas ir daugelis kitų negalavimų. Dažnai norėtųsi jų paklausti: "Ką jūs valgote? Kaip dažnai valgote? Kada valgote?" ir t.t.
Neretai daugelis žmonių valgo tik du kartus per dieną - paprastai nevalgydami pusryčių, ar tik išgerdami porą puodelių kavos priešpiečio valandomis. Galbūt jie dar sukremta kokį saldumyną ir salotų porciją. Visa tai popietinėmis valandomis apvainikuojama ledo šaltumo gazuotais gėrimais, kava, ir dar, galbūt jau vakare, pora taurių vyno ar alaus bokalu. Jie tikriausiai mano, kad maitinosi gerai ir sveikai, nes valgė salotų. Kai kurie iš jų, paklausti, ar jų maistas buvo baltymingas, atsakytų: "valgiau makaronų ar avižinių dribsnių", o juk tai iš tiesų nėra baltymai.
Jei mes iš tikrųjų paisome Hipokrato nuomonės, kad vaistai turėtų būti mums kaip maistas, o maistas turėtų būti vaistas, tai dauguma iš mūsų nuskriaudžiame save, nevalgydami tokio mums labai svarbaus, gydančio, sveiko maisto. Be to, mūsų kūnui reikia pakelti didelį emocinį ir fizinį krūvį (dirbame 50, 60, 70 valandų per savaitę be gyvybinio pastiprinimo sveiku maistu).
Žmonės nebejaučia, kaip turėtų suderinti mitybą, atsižvelgdami į sezono ypatumus. Prieš tai, kai buvo išrastas šaldytuvas, tam tikri maisto produktai buvo valgomi atitinkamo sezono metu, o dabar gi mes net nežinome, ką tai reiškia. Mūsų senovės protėviai, tame tarpe ir kinai, skrupulingai stebėjo ir studijavo gamtą, jos poveikį mūsų sveikatai. Rezultatas - visas senovės medicinos mokslas byloja apie gyvenimą harmonijoje su gamta, ir apie tai, kad harmoningai sugyvendami su gamta būsime sveiki ir ilgai gyvensime.
Penki elementai
Senaisiais laikais kinai sukūrė penkių elementų teoriją. Šie elementai sąveikauja tarpusavyje sukūrimo cikle, iš jų susidaro visos kitos substancijos.
Tie elementai yra: ugnis, vanduo, žemė, metalas, medis. Visi jie pasižymi skirtingomis savybėmis. Kiekvienas elementas yra siejamas su kuriuo nors organu, spalva, planeta, pasaulio kryptimi, sezonu ir t.t. sudėtingame atitikmenų derinyje, kuris tarnauja kinams kaip patogi įsiminimo priemonė (žr.lentelę).
MEDIS
UGNIS
ŽEMĖ
METALAS
VANDUO
ORGANAS
Kepenys
Tulžies pūslė
Širdis
Plonoji žarna
Kasa(Blužnis)
Skrandis
Plaučiai
Storoji žarna
Inkstai
Šlapimo pūslė
PLANETA
jupiteris
marsas
saturnas
venera
merkurijus
KRYPTIS
rytai
pietūs
centras
vakarai
šiaurė
KLIMATAS
vėjuotas
šiltas
drėgnas
sausas
šaltas
AKTYVUMAS
pavasaris
vasara
vėlyva vasara
ruduo
žiema
SPALVA
žalia
raudona
geltona
balta
juoda
SKONIS
rūgštus
kartus
saldus
aštrus
sūrus
KVAPAS
gaižus, šlapimo
degėsių
aromatas
žuvies
puvėsių
KŪNO SKYSČIAI
ašaros
prakaitas
seilės
nosies išskyros
skrepliai
REAKCIJA
šaukimas
juokas
dainavimas
verksmas
dejonė
SENTIMENTAI
euforija
nepasitenkinimas
manija
nerimas
baimė
MAISTAS
soros, aviena
kviečiai, vištiena
rugiai, jautiena
ryžiai, arkliena
pupelės, kiauliena
KŪNO AUDINIAI
sausgyslės
kraujagyslės
raumenys
oda
kaulai
JUTIMO ORGANAI
akys
liežuvis
burna
nosis
ausys
Pagal penkių elementų tarpusavio ryšių schemą sistema taikoma diagnostikoje. Imkime tokį pavyzdį: pacientas, nuo kurio sklinda "degintas" kvapas, jam patinka kartaus skonio maistas ir gėrimai, jo veidas rausvas ar "raudonas", jis gausiai prakaituoja. Tai galėtų būti Širdies sindromo pavyzdys. Reiktų priminti, kad kinams fiziologiniai organai (plaučiai, širdis, inkstai...) turi ne tik savo struktūrą ir fizinę lokalizaciją, bet ir visą sistemą su jais susijusių funkcijų. Taigi, Širdis yra ne tik organinė struktūra atliekanti mechaninę pompos funkciją, jai priskiriamos ir kraujagyslės, ir kraujotakos energija, ir kraujo audinys. Taip pat ir pavyzdžiui Plaučiai - atliekantys ne tik kvėpavimo funkciją, bet taip pat turintys įtakos ir kūnui bei odai.
Taigi, kiekvienas elementas atitinka kurį nors vieną sezoną. Be to, jam priskiriamas tam tikras maistas, skonis, spalva, kvapas ir t.t.
Medžio elementas - tai pavasario sezonas, jį atitinkantis skonis - rūgštus. Galbūt dėl to pavasarį ypač išryškėja vitamino C poreikis (rūgštus skonis). Būtent tuo metu turėtume ieškoti ankstyvų pavasarinių žalumynų ir turtingų vitaminais valgomų žolių. Tokie maisto produktai padeda pašalinti per žiemos sezoną susikaupusias gleives (jų reikėjo kūno šilumai palaikyti).
Vasaros elementas - ugnis. Skonis - kartus. Kai kurie žalumynai yra kartūs (kiaulpienės šaknys ir lapai, kai kurių salotų lapai), todėl tokie švieži produktai naudotini valgymui tik vasaros sezono metu, priešingu atveju jie būtų disbalanso priežastimi (jei vartotume juos ištisus metus). Nors vasaros metu labiau patartina valgyti daugiau šalto, šviežio, žalio maisto, žmonėms, turintiems polinkį alergijai, reiktų apriboti šalto žalio maisto vartojimą, nes jiems reikia vidinės šilumos jų kūno atsparumui antigenams sustiprinti.
Tai gana netikėta daugeliui žmonių, nes jų supratimu, valgyti vaisius ir daržoves visada yra labai sveika. Atsižvelgiant į energetinius tradicinės medicinos mitybos principus, toks požiūris neteisingas. Keletą savaičių atsisakę tokio sveiko maisto, tokie žmonės (turintys polinkį į alergines reakcijas) jausis žymiai geriau, bus energingesni ir jų ligos simptomai greit pradės nykti.
Sekantis sezonas yra bobų vasara (Kinijoje tai vadinamasis lietaus sezonas). Elementas - žemė, skonis - saldus. Tai nėra tas stiprus saldumas, apie kurį iškart pagalvojote. Iš tiesų tai - pilno saldumo poreikis, o tai yra baltymingas turtingas angliavandeniais maistas, tai būtų pupelės, rupūs miltai, šakninės daržovės, moliūgai, gyvuliniai baltymai ir t.t. Tokie produktai yra maistingi ir papildo bei tonizuoja visus kūno audinius. Angliavandenių reikia energijai, o baltymai reikalingi kūno ląstelėms išgydyti ir atstatyti, kai jos natūraliai išsenka ir padeda mums palaikyti metabolinį pajėgumą. Taigi, saldus skonis tai nėra tas cukraus saldumas, kuriam jaučia didelį potraukį tiek daug žmonių. Saldumynai, kava, gazuoti gėrimai išeikvoja mūsų organizmo rezervus ir gali suteikti tik laikiną netikros arba "nervingos" energijos pakilimą. Tokiu būdu nuolat išnaudojant rezervinę energiją, galiausiai išsenkama, atsiranda skausmai ir negalavimai.
Sekantis elementas - metalas, atitinkantis rudens sezoną. Skonis - pikantiškas (aštrus ar aitrus), būdingas česnakui, svogūnui, imbierui ir mėtai. Šis skonis išsklaido priplūdimus, stazę, sustiprina kraujo ir limfos apykaitą, stabdo gleivių gamybą ir kaupimąsi. Toks maistas ypač svarbus ligų prevencijai: apsaugo nuo peršalimų ir gripo, kurie paprastai užklumpa mus rudenį ar žiemą.
Paskutinis elementas - vanduo, jį atitinkantis skonis - sūrus. Tai sveikas sūrumas, natūraliai esantis gamtoje, jame gausu gyvybiškai svarbių mikroelementų. Rafinuota virtuvinė druska, kaip ir rafinuotas cukrus, yra išvalyta ir tiesiog yra tiktai švarus natrio chloridas be jokių pašalinių mineralų. Iš maisto produktų sūraus skonio savybių turi jūros augalai - kombu, jūros dumbliai, jūros kopūstai, taip pat toks raugintas maistas kaip miso. Geros kokybės, turtinga mineralais druska yra svarbi tinkamos natrio koncentracijos kraujyje ir ląstelėse palaikymui. Kadangi druska sulaiko skysčius organizme, svarbu palaikyti įvairių kūno audinių lankstumą ir minkštumą. Todėl žiemą, kaupimo periodu, mums gali prireikti daugiau druskos kūno skysčių ir kitų maisto atsargų palaikymui.
Per tūkstančius metų senovės kinai išsiaiškino, kaip šie skoniai siejasi su organais, kaip jie juos tonizuoja ar slopina atitinkamai mūsų individualiems poreikiams ir sezonams. Daoistų dvasininkų mokymuose visada buvo skiriama vietos gydomosios dietos studijavimui.
Taigi, ką gi tai turi bendra su tuo, kad kai kurie žmonės geriausiais vaistais nuo peršalimo laiko vaisių sultis (pvz. saldintas apelsinų sultis) dėl to, kad jose gausu vitamino C ? Vitaminas C tikriausiai iš tiesų tam tinka, bet šalta temperatūra ir sulčių šaltos savybės yra neabejotinai netinkamos. Šaltis lėtina medžiagų apykaitą, karštis - greitina. Todėl, naudojant šaltos prigimties maistą ne sezono metu, sutrinka kraujo biocheminis balansas, ir pusiausvyra tarp organizmo ir sezoninių klimatinių sąlygų. Mūsų imuninė sitema ir virškinimas tampa silpnesni ir mes tampame imlesni peršalimo ligoms.
Ši taisyklė tinka ir žmonėms, turintiems viršsvorį. Jie atsisako reikalingų kalorijų, valgo šaltos prigimties maistą: jogurtą, vaisius, salotas ir t.t. ir todėl jų medžiagų apykaita sulėtėja, o pradėjus vėl valgyti normalų maistą jų svoris atauga didesnis nei buvo. Dauguma pacientų, norinčių numesti svorį, gydomi individualiai. Kiekvieno jų atvejį reiktų ištirti atskirai, įvertinant galimus energetinius mitybos sutrikimus, priklausomai nuo jų individualios konstitucijos.
Pagal kinų medicinos teoriją skrandis (TKM jis vadinamas "kasa") yra katilas, kuriame palaikoma 38 laipsnių temperatūra. Žinoma, šis karštis, be tikros temperatūros, dar yra ir biocheminis (čia yra druskos rūgšties ir virškinimo fermentų, kurie skaido maistą). Tai - vidinės ugnies, karščio palaikymas ir gamyba. Gydymo tikslas -suderinti gyvybines funkcijas, sezoną, įgimtą konstituciją, gyvenimo būdą ir aktyvią veiklą taip, kad žmogaus kūnas būtų sveikas.
Kvėpavimas, mityba ir tinkamas poilsis labai svarbūs sveikatai. Kasos funkcija TKM fiziologijoje: pernešti maistą į kraują ir į visą organizmą. Todėl kasa labai svarbi organizmo sušildymui ir medžiagų apykaitos intensyvumui, ir pagal kinų mokymus ji nemėgsta šalčio ir drėgmės, nes šios dvi energijos sulėtina visą fizinį metabolizmą. Šalčio ir drėgmės poveikyje atsiranda tokie simptomai: sutrikęs virškinimas, nenormalus svorio augimas, nusilpęs imunitetas ir t.t. Pernelyg gausus kiekis šalto ar žalio (termiškai neapdoroto) maisto susilpnina mūsų virškinimo ir asimiliacinį pajėgumą visuose lygiuose. Labai panašiai atsitiktų, jei į degantį laužą įmestume šaltą, drėgną rąstą. Pasirodytų dūmai. Mūsų organizme, metaforiniai "dūmai" tai dujos, išsipūtimas, sunkumas ir bendrai susilpnėjęs svarbių maisto medžiagų (taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų) įsisavinimas. Tai ilgainiui sukelia lėtinę ligą. Todėl visos tradicinės gydymo sistemos pabrėžia gero virškinimo svarbą.
Tradicinės medicinos mitybos principai:
Valgyti natūralų, neperdirbtą maistą.
Vartoti daugiau aukštos kokybės maistingų produktų, turtingų vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Tai būtų geros kokybės baltymai, esantys žuvyje ir aukštos kategorijos paukštienoje bei kitoje mėsoje, taip pat augaliniai baltymų šaltiniai - sojos produktai, įvairios pupelės. Svarbu valgyti įvairius jūros augalus (čia daug mikroelementų) ir visų rūšių natūraliai užaugintas daržoves. Rekomenduotinos 1-2 porcijos rupių grūdų (pvz. rudų ryžių) vieną ar porą kartų per dieną. Grūdų vartojimas gali būti keičiamas priklausomai nuo individualių poreikių. Vengti rafinuoto maisto, dirbtinių dažiklių ar konservantų, kavos ar kitų stimuliantų, alkoholio, narkotikų (įskaitant ir kanapes). Mažiau vartoti pieno produktų ir sočiųjų riebalų bei aliejų turinčių produktų. Kepimui ir padažams naudoti alyvų ar sezamų aliejų.
Valgyti tris kartus per dieną - didžiausias maisto kiekis tektų pusryčiams ir per pietums, vakare - lengvesnis užkandis. Galima maitintis dar geriau ir netgi numesti svorio, laikantis "užkandžiavimo" tvarkaraščio, valgant subalansuotą maistą šešis kartus per dieną. Subalansuotas maistas - atitinkamas baltymų ir angliavandenių santykis kiekviename valgyje.
Valgyti maistą, kuris tuo sezonu būdingas jūsų klimato sąlygoms. Maisto produktai, atsiųsti iš šiltesnio klimato vietų gali pakeisti kraujo cheminę sudėtį taip, kad ji tiks tik tų kraštų klimatinėms sąlygoms.
Mokytis pažinti ir priimti savo unikalius konstitucinius poreikius, remiantis protėvių istorija ir įgimtu konstituciniu tipu. Tai aprašyta Ajurvedos Tridosha arba trijų skysčių principuose, ir TKM.
Valgant galvoti apie maistą. Pilnai pajusti jo spalvas, skonius, struktūrą - tai yra maisto energijos išraiška. Neskubant rūpestingai sukramtyti kiekvieną kąsnį, nes virškinimas prasideda burnoje.
Vengti šalto ar žalio (neapruošto) maisto pertekliaus, išskyrus šiltą sezoną.
Jei vilioja saldumynai ar menkavertis maistas, tai yra ženklas, kad pirmiausia reikia valgyti labiau subalansuotą, baltymingą maistą. Dažniausiai nenormalūs potraukiai išnyksta laikantis šio principo.
Vengti persivalgymo. Mokytis viską valgyti saikingai.
Nėra vienos bendros dietos, kuri tiktų visiems žmonėms. Kiekvieno individo sveikatai reikia skirtingo maisto. Teisingai subalansavus mitybą, išnyksta ligų simptomai, tai įvyksta greičiau, jeigu kartu panaudojame vaistažoles. Žmogus jaučiasi ramesnis, energingesnis, sumažėja liguistas potraukis kuriems nors maisto produktams. Jis numeta svorio ar esant reikalui sėkmingai jo priauga. Sustiprėja organizmo atsparumas.
Ar Jums atlikta tonzilių ar adenoidų šalinimo operacija?
Taip
Ne
Aš bijočiau
Manau, tai nepadeda
Leidiniai
Tradicinės medicinos mitybos principai:
Valgyti natūralų, neperdirbtą maistą.
Vartoti daugiau aukštos kokybės maistingų produktų, turtingų vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Tai būtų geros kokybės baltymai, esantys žuvyje ir aukštos kategorijos paukštienoje bei kitoje mėsoje, taip pat augaliniai baltymų šaltiniai - sojos produktai, įvairios pupelės. Svarbu valgyti įvairius jūros augalus (čia daug mikroelementų) ir visų rūšių natūraliai užaugintas daržoves. Rekomenduotinos 1-2 porcijos rupių grūdų (pvz. rudų ryžių) vieną ar porą kartų per dieną. Grūdų vartojimas gali būti keičiamas priklausomai nuo individualių poreikių. Vengti rafinuoto maisto, dirbtinių dažiklių ar konservantų, kavos ar kitų stimuliantų, alkoholio, narkotikų (įskaitant ir kanapes). Mažiau vartoti pieno produktų ir sočiųjų riebalų bei aliejų turinčių produktų. Kepimui ir padažams naudoti alyvų ar sezamų aliejų.
Valgyti tris kartus per dieną - didžiausias maisto kiekis tektų pusryčiams ir per pietums, vakare - lengvesnis užkandis. Galima maitintis dar geriau ir netgi numesti svorio, laikantis "užkandžiavimo" tvarkaraščio, valgant subalansuotą maistą šešis kartus per dieną. Subalansuotas maistas - atitinkamas baltymų ir angliavandenių santykis kiekviename valgyje.
Valgyti maistą, kuris tuo sezonu būdingas jūsų klimato sąlygoms. Maisto produktai, atsiųsti iš šiltesnio klimato vietų gali pakeisti kraujo cheminę sudėtį taip, kad ji tiks tik tų kraštų klimatinėms sąlygoms.
Mokytis pažinti ir priimti savo unikalius konstitucinius poreikius, remiantis protėvių istorija ir įgimtu konstituciniu tipu. Tai aprašyta Ajurvedos Tridosha arba trijų skysčių principuose, ir TKM.
Valgant galvoti apie maistą. Pilnai pajusti jo spalvas, skonius, struktūrą - tai yra maisto energijos išraiška. Neskubant rūpestingai sukramtyti kiekvieną kąsnį, nes virškinimas prasideda burnoje.
Vengti šalto ar žalio (neapruošto) maisto pertekliaus, išskyrus šiltą sezoną.
Jei vilioja saldumynai ar menkavertis maistas, tai yra ženklas, kad pirmiausia reikia valgyti labiau subalansuotą, baltymingą maistą. Dažniausiai nenormalūs potraukiai išnyksta laikantis šio principo.
Vengti persivalgymo. Mokytis viską valgyti saikingai.