Atostogos

mariska mariska 8625
2011-08-01 13:58 mariska 2011-09-11 07-25

sabute rašė: Laba diena,

Turiu tokią situaciją:
Įmonėje dirbu daugiau nei 5 metus, dabar turiu rimtų sveikatos bėdų, kurioms išspręsti nepakanka nedarbingumo 120 dienų. Esu girdėjusi, kad nesuėjus 120 dienų ir padirbus darbe bent vieną dieną galėčiau vėl išeiti biuletenio 120 dienų. Tačiau net tą vieną dieną dirbti nepajėgsiu. Tačiau turiu sukaupusi 2 savaites kasmetinių atostogų. Jeigu pasibaigus ar nutraukus nedarbingumo lapelį išeičiau savaitei apmokamų atostogų, ar po jų vėl galėčiau imti nedarbingumą 120 dienų ir manęs negalėtų atleisti? Kaip tokioj situacijoje patartumėte elgtis?


Klausymas ar darbdavys privalės jus išleisti atostogų. Nes jeigu tai ne pagal grafiką, tai labai jau gali ir neišleisti.
Tininga Tininga 50021
2011-08-01 14:17 Tininga 2011-09-11 07-25

mariska rašė: Klausymas ar darbdavys privalės jus išleisti atostogų. Nes jeigu tai ne pagal grafiką, tai labai jau gali ir neišleisti.
Nugi serga žmogus mėnesiais, tai toks neišleidimas visiškai nenormaliai atrodytų.

Šiaip ar taip, kiek suprantu kodeksas darbo vietą liepia saugoti 120 dienų per metus arba 140 per dvejus. Paskui jau saugoti vietos nebeprivalo, tačiau vien tai, kad serga, nėra svarbi priežastis atleisti pagal 129 str. darbdavio iniciatyva. Žodžiu - net ir atostogos šiuo atveju nieko nepakeistų. Atleidimas būtų galimas tik dėl svarbių priežasčių.
Elste Elste 27356
2011-08-01 14:22 Elste 2011-09-11 07-25

Tininga rašė:

mariska rašė: Klausymas ar darbdavys privalės jus išleisti atostogų. Nes jeigu tai ne pagal grafiką, tai labai jau gali ir neišleisti.
Nugi serga žmogus mėnesiais, tai toks neišleidimas visiškai nenormaliai atrodytų.

Šiaip ar taip, kiek suprantu kodeksas darbo vietą liepia saugoti 120 dienų per metus arba 140 per dvejus. Paskui jau saugoti vietos nebeprivalo, tačiau vien tai, kad serga, nėra svarbi priežastis atleisti pagal 129 str. darbdavio iniciatyva. Žodžiu - net ir atostogos šiuo atveju nieko nepakeistų. Atleidimas būtų galimas tik dėl svarbių priežasčių.

bet to užtenka, norint atleisti pagal DK 129 str. su išeitinėm, nes žmogus vis serga ir serga,kažakas jį vis turi pavaduoti, atlikti jo darbus. Tai kaip yra žmogus, bet jo nėra, todėl svarbi priežastis atleisti ir susirasti kitą darbuotoją į tą vietą. Nes tas pastovus sirgimas trukdo įmonės darbą, išbalansuoja darbų pasiskirstymą ir pan.
Aišku, jeigu koks nelabai svarbus darbuotojas ir be jo gali normaliai visi dirbit, tai tada tegul sau serga.
Tininga Tininga 50021
2011-08-01 14:35 Tininga 2011-09-11 07-25

Elste rašė: bet to užtenka, norint atleisti pagal DK 129 str. su išeitinėm, nes žmogus vis serga ir serga,kažakas jį vis turi pavaduoti, atlikti jo darbus. Tai kaip yra žmogus, bet jo nėra, todėl svarbi priežastis atleisti ir susirasti kitą darbuotoją į tą vietą. Nes tas pastovus sirgimas trukdo įmonės darbą, išbalansuoja darbų pasiskirstymą ir pan.
Aišku, jeigu koks nelabai svarbus darbuotojas ir be jo gali normaliai visi dirbit, tai tada tegul sau serga.
Ne, Elste, neužtenka. Liga negali būti svarbi priežastis atleisti. Jau tikrai ne kartą tą esu girdėjusi seminaruose. Vėlgi, VDI komentaras:

Atkreiptinas dėmesys, kad DK 133 straipsnis nustato darbo vietos (pareigų) išsaugojimo garantijas, o ne atleidimo iš darbo pagrindą.
DK 129 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos taikymo kontekste svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių (DK 129 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalga), darbuotojo ilgalaikis laikinas nedarbingumas (DK 133 straipsnio 2 dalis) negali būti vertinamas kaip įstatymo numatyta svarbi priežastis, sudaranti pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Tai gali būti tik svarbi aplinkybė, leidžianti darbdaviui spręsti darbo sutarties nutraukimo dėl svarbios priežasties klausimą.
Atleidžiant darbuotoją iš darbo pagal DK 129 straipsnį, įspėjime būtina nurodyti atleidimo iš darbo priežastį ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo datą bei atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką.
Elste Elste 27356
2011-08-01 14:43 Elste 2011-09-11 07-25

Tininga rašė: u]

Tai gali būti tik svarbi aplinkybė, leidžianti darbdaviui spręsti darbo sutarties nutraukimo dėl svarbios priežasties klausimą.[/u]
Atleidžiant darbuotoją iš darbo pagal DK 129 straipsnį, įspėjime būtina nurodyti atleidimo iš darbo priežastį ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo datą bei atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką.[/i]

tai va apie tai ir rašiau smile kad tai jau yra svarbi aplinkybė ir kai tai trukdo darbų organizavimui ir reikia net pertvarkyti, kad kas kitas dirbtų jo darbus ir pan., tai ir sprendžia, ar čia jį laikyti dar vis, ar geriau atleisti su išeitine ir ramu.
mariska mariska 8625
2011-08-01 14:46 mariska 2011-09-11 07-25
Taip, Tininga teisi. Nutraukti DS dėl šios priežasties negalima. Tik kiek žinau yra NP ribos kiek laiko gali duoti arba tada jau reikia invalidumą gauti, va čia darbuotoją galima ir prikirpti, arba į darbą arba pravaikštos



36. Darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, GKK siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į NDNT (išskyrus šių Taisyklių 37 ir 38 punktuose numatytus atvejus) ne vėliau kaip po:

36.1. 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai;

36.2. 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų);

36.3. 182 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai sergant tuberkulioze;

36.4. 244 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių sergant tuberkulioze.
Tininga Tininga 50021
2011-08-01 14:55 Tininga 2011-09-11 07-25

Elste rašė: tai va apie tai ir rašiau smile kad tai jau yra svarbi aplinkybė ir kai tai trukdo darbų organizavimui ir reikia net pertvarkyti, kad kas kitas dirbtų jo darbus ir pan., tai ir sprendžia, ar čia jį laikyti dar vis, ar geriau atleisti su išeitine ir ramu.
Bet ne dėl to, kad serga.
Čia tas atvejis, kai naikinamas ar pertvarkomas koks nors padalinys, ir dėl to reikia atleisti kokius 2 iš 4. Tam sergančiam greičiausiai būtų įteiktas įspėjimas. Jei dėl sveikatos būklės žmogus negali dirbti, tai jau kiti pagrindai.
Elste Elste 27356
2011-08-01 15:02 Elste 2011-09-11 07-25

Tininga rašė:

Elste rašė: tai va apie tai ir rašiau smile kad tai jau yra svarbi aplinkybė ir kai tai trukdo darbų organizavimui ir reikia net pertvarkyti, kad kas kitas dirbtų jo darbus ir pan., tai ir sprendžia, ar čia jį laikyti dar vis, ar geriau atleisti su išeitine ir ramu.
Bet ne dėl to, kad serga.
Čia tas atvejis, kai naikinamas ar pertvarkomas koks nors padalinys, ir dėl to reikia atleisti kokius 2 iš 4. Tam sergančiam greičiausiai būtų įteiktas įspėjimas. Jei dėl sveikatos būklės žmogus negali dirbti, tai jau kiti pagrindai.

bet.... tai ir parašyta, kad svarbi aplinkybė darbdaviui spręsti dėl tokio darbuotojo atleidimo. Tai va tada ir sprendžia ir jeigu jau užkniso tas sirgimas ir dėl to vis kažkas turi pavaduoti ir pan., tai tada va ir gali atleisti.
(Aišku geriausia siūlyti šalių susitarimu).
Tininga Tininga 50021
2011-08-01 15:08 Tininga 2011-09-11 07-25

Elste rašė: bet.... tai ir parašyta, kad svarbi aplinkybė darbdaviui spręsti dėl tokio darbuotojo atleidimo. Tai va tada ir sprendžia ir jeigu jau užkniso tas sirgimas ir dėl to vis kažkas turi pavaduoti ir pan., tai tada va ir gali atleisti.
(Aišku geriausia siūlyti šalių susitarimu).

Sirgimas - svarbi aplinkybė sprendžiant atleidimą dėl kitų objektyvių svarbių priežasčių, ir kurios tikrai nėra ilgalaikis sirgimas. Juk labai aiškiai pasakyta. Paprasčiausiai teismas tokį atleidimą pripažintų neteisėtu, jei darbdavys negalėtų nurodyti tikrai svarbių atleidimo priežasčių.

Tada išties jau turėtų būti sprendžiamas darbingumo lygio klausimas.

O kad kažkas užknisa, tai čia tikrai nėra svarbi priežastis. smile
S
sabute 13
2011-08-01 15:14 sabute 2011-09-11 07-25

Tininga rašė:

sabute rašė: Laba diena,

Turiu tokią situaciją:
Įmonėje dirbu daugiau nei 5 metus, dabar turiu rimtų sveikatos bėdų, kurioms išspręsti nepakanka nedarbingumo 120 dienų. Esu girdėjusi, kad nesuėjus 120 dienų ir padirbus darbe bent vieną dieną galėčiau vėl išeiti biuletenio 120 dienų. Tačiau net tą vieną dieną dirbti nepajėgsiu. Tačiau turiu sukaupusi 2 savaites kasmetinių atostogų. Jeigu pasibaigus ar nutraukus nedarbingumo lapelį išeičiau savaitei apmokamų atostogų, ar po jų vėl galėčiau imti nedarbingumą 120 dienų ir manęs negalėtų atleisti? Kaip tokioj situacijoje patartumėte elgtis?
O jus darbdavys būtinai nori atleisti?


Į darbą yra galimybė, kad šis žmogus del ligos gali ir nebegrįžti, tiesiog sodros biletenis apmoka daugiau procentu darbo užmokescio nei invalidumas, todel čia būtų klausimas ar atostogos padėtų jam išlaikyti biletenį, kad sodra dar jam mokėtų kurį laiką tuos 80 procentų? O del atleidimo - kolkas niekas dar apie tai nešneka - bet visuomet ta galimybė yra.
mariska mariska 8625
2011-08-01 15:16 mariska 2011-09-11 07-25

Tininga rašė: .......
Tada išties jau turėtų būti sprendžiamas darbingumo lygio klausimas.

O kad kažkas užknisa, tai čia tikrai nėra svarbi priežastis. smile
Deja, o galėtų būti... užkniso ir atleidai...
mariska mariska 8625
2011-08-01 15:18 mariska 2011-09-11 07-25

sabute rašė:

Tininga rašė:

sabute rašė: Laba diena,

Turiu tokią situaciją:
Įmonėje dirbu daugiau nei 5 metus, dabar turiu rimtų sveikatos bėdų, kurioms išspręsti nepakanka nedarbingumo 120 dienų. Esu girdėjusi, kad nesuėjus 120 dienų ir padirbus darbe bent vieną dieną galėčiau vėl išeiti biuletenio 120 dienų. Tačiau net tą vieną dieną dirbti nepajėgsiu. Tačiau turiu sukaupusi 2 savaites kasmetinių atostogų. Jeigu pasibaigus ar nutraukus nedarbingumo lapelį išeičiau savaitei apmokamų atostogų, ar po jų vėl galėčiau imti nedarbingumą 120 dienų ir manęs negalėtų atleisti? Kaip tokioj situacijoje patartumėte elgtis?
O jus darbdavys būtinai nori atleisti?


Į darbą yra galimybė, kad šis žmogus del ligos gali ir nebegrįžti, tiesiog sodros biletenis apmoka daugiau procentu darbo užmokescio nei invalidumas, todel čia būtų klausimas ar atostogos padėtų jam išlaikyti biletenį, kad sodra dar jam mokėtų kurį laiką tuos 80 procentų? O del atleidimo - kolkas niekas dar apie tai nešneka - bet visuomet ta galimybė yra.


Būtų laimėtos trys savaitės maksimum

36. Darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, GKK siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į NDNT (išskyrus šių Taisyklių 37 ir 38 punktuose numatytus atvejus) ne vėliau kaip po:

36.1. 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai;

36.2. 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų);
S
sabute 13
2011-08-01 15:22 sabute 2011-09-11 07-25

mariska rašė:

sabute rašė:

Tininga rašė:

sabute rašė: Laba diena,

Turiu tokią situaciją:
Įmonėje dirbu daugiau nei 5 metus, dabar turiu rimtų sveikatos bėdų, kurioms išspręsti nepakanka nedarbingumo 120 dienų. Esu girdėjusi, kad nesuėjus 120 dienų ir padirbus darbe bent vieną dieną galėčiau vėl išeiti biuletenio 120 dienų. Tačiau net tą vieną dieną dirbti nepajėgsiu. Tačiau turiu sukaupusi 2 savaites kasmetinių atostogų. Jeigu pasibaigus ar nutraukus nedarbingumo lapelį išeičiau savaitei apmokamų atostogų, ar po jų vėl galėčiau imti nedarbingumą 120 dienų ir manęs negalėtų atleisti? Kaip tokioj situacijoje patartumėte elgtis?
O jus darbdavys būtinai nori atleisti?


Į darbą yra galimybė, kad šis žmogus del ligos gali ir nebegrįžti, tiesiog sodros biletenis apmoka daugiau procentu darbo užmokescio nei invalidumas, todel čia būtų klausimas ar atostogos padėtų jam išlaikyti biletenį, kad sodra dar jam mokėtų kurį laiką tuos 80 procentų? O del atleidimo - kolkas niekas dar apie tai nešneka - bet visuomet ta galimybė yra.


Būtų laimėtos trys savaitės maksimum

36. Darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, GKK siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į NDNT (išskyrus šių Taisyklių 37 ir 38 punktuose numatytus atvejus) ne vėliau kaip po:

36.1. 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai;

36.2. 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų);






O jeigu jis padirbtu seip taip ta viena diena - ar vel galetu imti bileteni 120 dienu?
Elste Elste 27356
2011-08-01 15:22 Elste
jeigu darbdavys sutiktų duoti atostogų.
Praktikoje yra buę taip, kad specialiai neleido atostogų, kad arbda dirbtų (o kai vis tik dėl sveikatos negali dirbti) darytų pravaikštas, už ką tada galima atleisti arba šantažuoti, kad rašytų savo noru išeiti.
Ir viskas tik dėl to, kad paskui padarius jam paslaugą ir suteikus atostogų, kad tik dar gautų biuletenį, grįžęs po ligos (ir gavęs invalidumą ar šiaip kokią pažymą, kad dirbti negali), nereikalautų atleidimo su išeitine smile
Tininga Tininga 50021
2011-08-01 15:25 Tininga 2011-09-11 07-25

sabute rašė: Į darbą yra galimybė, kad šis žmogus del ligos gali ir nebegrįžti, tiesiog sodros biletenis apmoka daugiau procentu darbo užmokescio nei invalidumas, todel čia būtų klausimas ar atostogos padėtų jam išlaikyti biletenį, kad sodra dar jam mokėtų kurį laiką tuos 80 procentų? O del atleidimo - kolkas niekas dar apie tai nešneka - bet visuomet ta galimybė yra.
Tai jūs klausiate apie Sodros pašalpos mokėjimą ar apie atleidimą? Jau minėjau, kad tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas darbingumo lygio nustatymo klausimas. O čia jau gal medikai geriau žinotų, kokioms būklėms esant ir kiek gali būti tęsiami nedarbingumo pažymėjimai, o kada jau reikia kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo.

Ligos pašalpos mokėjimas tęsiamas iki darbingumo lygio nustatymo.
Tininga Tininga 50021
2011-08-01 15:28 Tininga 2011-09-11 07-25

sabute rašė: O jeigu jis padirbtu seip taip ta viena diena - ar vel galetu imti bileteni 120 dienu?
Mano manymu - ne.
Po 153 nedarbingumo dienų būtų siunčiamas į NDNT.
mariska mariska 8625
2011-08-01 15:28 mariska 2011-09-11 07-25

sabute rašė:



O jeigu jis padirbtu seip taip ta viena diena - ar vel galetu imti bileteni 120 dienu?


Ne, maksimum trys savaitės.

36.2. 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų);
S
sabute 13
2011-08-01 15:35 sabute 2011-09-11 07-25

Tininga rašė:

sabute rašė: Į darbą yra galimybė, kad šis žmogus del ligos gali ir nebegrįžti, tiesiog sodros biletenis apmoka daugiau procentu darbo užmokescio nei invalidumas, todel čia būtų klausimas ar atostogos padėtų jam išlaikyti biletenį, kad sodra dar jam mokėtų kurį laiką tuos 80 procentų? O del atleidimo - kolkas niekas dar apie tai nešneka - bet visuomet ta galimybė yra.
Tai jūs klausiate apie Sodros pašalpos mokėjimą ar apie atleidimą? Jau minėjau, kad tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas darbingumo lygio nustatymo klausimas. O čia jau gal medikai geriau žinotų, kokioms būklėms esant ir kiek gali būti tęsiami nedarbingumo pažymėjimai, o kada jau reikia kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo.

Ligos pašalpos mokėjimas tęsiamas iki darbingumo lygio nustatymo.


Mane domintų kaip ilgiau būtų galima tęsti nedarbingumą nesvarstant invalidumo klausimo? Ar pasirodyt darbe ir vel iseiti del biuletenio? ar grįzt po biuletenio ir pasiimt atostogų savaitę o po to vėl išeiti ant biuletenio? Situacija tokia, kad žmogus kartais jau sunkiai pakyla iš lovos.
S
sabute 13
2011-08-01 15:39 sabute
Dar kitaip galiu suformuluoti klausima. Ar atostogas ( jei ju isleistu) sodra uzskaitytu vietoj tos vienos pradirbtos dienos ir žmogus galetu vel pasiimti bileteni 120 dienu nesuzinojus imonei apie jo sunkia bukle. Ar jam butina padirbti kad vėl jis galėtų imti biletenį. Apie jo atleidimą kolkas niekas nekalba (svarbios pareigos) ir visi kolkas laukia sugrįztant
Elste Elste 27356
2011-08-01 15:41 Elste 2011-09-11 07-25

sabute rašė: Dar kitaip galiu suformuluoti klausima. Ar atostogas ( jei ju isleistu) sodra uzskaitytu vietoj tos vienos pradirbtos dienos ir žmogus galetu vel pasiimti bileteni 120 dienu nesuzinojus imonei apie jo sunkia bukle. Ar jam butina padirbti kad vėl jis galėtų imti biletenį. Apie jo atleidimą kolkas niekas nekalba (svarbios pareigos) ir visi kolkas laukia sugrįztant

užskaitytų. Jeigu tik darbdavys taip sutinka ir išleis - viskas gerai.
Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt, Reklama tax.lt

Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui