2016-01-22 11:32
Tininga
Dėl informacijos - Jono Griciaus straipsnio ištrauka:
Žinant darbo valandų normą (normalų darbo valandų skaičių) per apskaitinį laikotarpį, sudaromi darbo grafikai, kurie skelbiami prieš savaitę iki įsigaliojimo (DK 147 str. 3 d.). Sudarant darbo grafikus, laikomasi šių reikalavimų: per savaitę negalima dirbti daugiau kaip 48 darbo valandas (savaite laikomos bet kokios septynios paeiliui einančios kalendorinės dienos, pradedant skaičiuoti nuo pirmos darbo dienos po bet kurio savaitinio poilsio (savaitinis poilsis – poilsis, trunkantis ne mažiau kaip 35 val.); per pamainą negalima dirbti daugiau kaip 12 darbo valandų (nustačius 12 darbo valandų pamainą, pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali trukti daugiau kaip vieną valandą, nes nustačius ją ilgesnę – būtų neužtikrinta (pažeista) paros nepertraukiamo poilsio trukmė); užtikrinamos paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmės (atitinkamai, ne mažiau kaip 11 ir 35 val.). Tomis darbo dienomis, kai darbo grafike nustatyta 12 darbo valandų pamaina, viršvalandžiai iš viso neleidžiami, kitaip tariant, darbo dienomis (pagal darbuotojo darbo grafiką) viršvalandžiai galimi, jeigu nustatyta darbo dienos trukmė yra trumpesnė negu 12 darbo valandų (darbo laikas pagal darbo grafiką su viršvalandžiais negali viršyti 12 darbo valandų). Sudarant darbo grafikus, negalima pažeisti įmonės darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, pvz., negalima grafike nustatyti 12 darbo valandų pamainos, jei darbo tvarkos taisyklėse apibrėžta, kad įmonėje taikoma 10 darbo valandų pamaina.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, dvi poilsio dienos suteikiamos iš eilės (DK 161 str. 6 d.), tačiau ši nuostata negalioja, jeigu darbuotojui per savaitę iš viso darbo grafike yra numatoma viena poilsio diena (dirbama 6 d. d. savaitę, kuri galima tik išskirtiniais atvejais – DK 147 str. 2 d. numato, kad įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 d. d. savaitė neįmanoma, nustatoma 6 d. d. savaitė su viena poilsio diena).