Į stažą tai čia motinystės socialinio draudimo stažą? Nes aš tuoj pažaluosi, atrodo kai kitam skaičuoji viskas ok, o vat kai sau viskas iš kitos pusės atrodo :) Dabar skaičuoju, kad skaičuojant NGA, būsiu dirbusi per 24 mėn. daugiau nei 12 mėn. Bet va skaičuojant VPA, man trūksta 1 mėn. darbo pagal DS. Bet dar tik pradėjau gauti bedarbio pašalpą ir gausiu ją 9 mėn., tai klausimas ar gaunama bedarbio pašalpa, patenka į tą motinystės socialinio draudimo stažą, ar tik gaunamos pajamos pagal DS.

Čiut ne į temą, bet gal žinot, ar gaunant bedarbio pašalpą, ji įsisikaičuoja į VPA stažą? Per paskutinius 24 mėn. dirbta daugiau nei 12 mėn.

Gi rašo, kad atsiaityta bankiniu pavedimu, o tokiu atvėju, reiktu bankinio pavedimo kopiją prisegt prie avansines ar ne? O joje tikrai matysis, kad ne į temą žmogus padarė pavedimą.
Nžn, gal aktą direktorius surašo, apie pamestą atsiskaitymo įrodymą ir kabinti ant jo avansinės. Gal dar variantas PIK(pinigų išmokėjimo kvitą) direktoriui išrašyt, jame nurodant, kad atsiskaitė už tą sąskaitą, bet jis bus be tiekėjo parašų.

va va, aš ten ir keliu, tiesiai į 6 kl. su prierašu, kad nenumatytos išlaidos užbaigtuose objektuose.

Ačiū už nuorodą,pasirodo aš taip ir darau kaip aprašyta, kadangi parduodam namus su atskirais butais (2-3 butai), tai namus susiskirsčius kaip atskirus objektus, ir kai parduodu paskutinį to namo butą, tik tada išsiskaičuoju savikainą kiekvieno buto pagal kvadratūrą ir nurašau išlaidas.
Tik va aš pajamuoju į nebaigtą statybą ir netgi tiesiai į ją visas meždiagas ir paslaugas, nes įmonė sandėlio neturi, tai nėr prasmės pirma į atsargas paskui iš jo į nebaigtą, nes viskas perkama ir vežama tiesiai į objektus, tai šitoj vietoj nžn ar labai gerai darau.

Taip tai nebaigta statybą, bet kaip įmonės daro kai pvz. teritotijos gerbuvis sutvarkomas gerokai po pardavimų, o jis irgi turėtų ietį į sutartį, bet kai pardudami kotedžai tai teritorija baigiama tvarkyti vos ne kai paskutinis pasistato... nemanau, kad kas kelia nors centą į neleidžiamus, o notarinės sutartys visos analogiškos, be jokių būsimų laikotarpių.

Kaip ir taip, bet neteko girdėt, kad statytojai papildomas SF išrašinėtų pirkėjams. Nespėja statytojai į terminus, po pardavimo statybos vyksta pilnu tempu, nžn kaip buhalteriai tvarkosi su tai...?
Aš stneguosi priskirti nepabaigties objektams, arba dedu prie vadinamų remonto išlaidų (turiu tokias kaip broko taisymą), nematau kitos išeities :( Na matau, pereiti dirbti į ne statybų sektorių :) nes na bardakas čia :(

Aš kaupiu viską nebaigtoje statyboje, taip pat ir sklypus jau priskirtus pagal objektus.
O kaip dėl darbų jau po pardavimo tai ir man aktualu, nes pas mane taip pat gyv. namai pardavinėjami ir po pirkimo-pardavimo sutarties vis dar plaukia sąskaitos skirtos to objekto statyboms Bankas kai pirkėjas ima kredita atsiskaito gi po ~mėnesio tai statytojai ir stato po pardavimo vis dar.

Darbininkai dirba objektuose, jau 2 metai objektai toje pačioje vietoje (gatvėje) čia skaitosi kilnojamo pob, darbas ar ne?
Ir kaip su vairuotojais, vežiojančiais prekes klientams, pasikrauna-nuveža. Čia kilnojamo pobūdžio darbas?
Ar galima abiem atvėjais sutarti dėl fiksuoto atlygio, ir be jokių priedų už KPD?

Įmonė nori padidinti įstatinį, turi pinigų kasoje, jie surinkti iš įmonės veiklos, kaip suprantu šių pinigų naudoti įstatinio padidinimui negalima? o gal?
Nebent variantas būtų jei tuos pinigus iš kasos paskolinti akcininkui, ir tik tada akcininkais savais įnašais padidintu įstatininį?

Aš tai nematau problemų, kaip patogų taip ir darykt, ir tie pasakymai EX BUHALTERĖ DARĖ taip..., nepatinka, atrodo neteisinga keiskit pagal save tvarką ir viskas.

O tarkim kai prie SF pridėtas KA kvitukas, tai jį nuplėšiat ir SF dedat prie visų SF, o kvituką klijuojat ant kokio balto lapo ir dedat prie avansinės ar kaip?

Atskirai, bent nurodau direktoriui atskirai [ervedinet, pagal vygd. dok numerius, nes jie prašo vardo pavardes ir vygd dok nr pavedime

ne, tik paskaičiavau, tikrai gi pridėsiu prie 05 mėn, ačiū

Pas mano vieną darbuotoja 8 anstoliai, kas būtų jei dar atskirai reiktų pagal vygd išlaidas ir skolas paskirstyt, kiek pavedimų būtų :))))

Atleidžiu darbuotoją, jam susidarė už 06 mėn. tik už nepanaudotas atostogas po mok. 52 €, jis turi 8 anstolius tai ir skirstau jam proporcingai 26 € po kelis euriukus, išeities kitos nėra?

Atleisčiau aš jį sekančią dieną po ligos, man ramiau būtų, bet aš išeinu atostogų, suforminčiau iš anksto atleidimą ir viską sutvarkyčiau, bet o jei bus tęsinys biletenio, šiandien jis sako, kad nebus, bet tas "sako" man nieko nereiškia, pasitikėt juo nb. galima. Na nžn kaip darysiu, gal neisiu atostogų, dzin ta kelionė :))))

bet dabar galvoju, gaus jis nedarbingumą iš sodros, jei bus nutraukta DS.

Turiu prašymą atleisti 18 d. paimtas biletenis 14-23 d. Galėčiau gal pasiiėmus darbuotojo prašymą "nenukelti atleidimo datos" ramia sąžine atleisti jį 18 d?

ačiū, taip teks skaičuot mėn gale, nes dabar nežinia gal bus tęsinys.

reikia paskaičuoti už ligos 2 d.d. serga 05.14 - 05.23 dirba nuo 03 mėn. tai imti VDU 03-04 ir 05 mėnesio iki ligos? ar skaičuoti mėnesio gale, kai žinosiu kiek visa 05 mėn dirbs?

Įmonė ketina didinti ĮK iš nepaskirstyto pelno, ar apseisim be notaro, ar čia toks pats kai keitėme iš LT į EUR procesas, nors pamenu ir tuomet buvo ką paveikt, nes ta RC svetainė grynas nesusipratimas.

DS nurodyta tarkim 650 eur. atskaičius mokesčius už faktiškai dirbtą laiką. Prieš mokesčius skaičuojant DU nurodyti su įvertintu papildomų pensijų kaupimu ar be? Jei be, tuomet nesigaus 650 € atskaičius mokesčius, o jei su, tai kaip jei šiai dienai nekaupia piapildomai, bet nuo kito mėn. kaups reiktų kelti DU prieš mokesčius?

Iki 2020-07-01 neprarandama teisė į atostogas.
[/quote]

Tiksliai, na ir ramu.

Darbuotojas dirba nuo 2010.06.02 - 2018.04.09 d. 157 d.d. panaudojas turi 52 d.d. tai jam lieka 105 d.d.Remiantis DK 127 str. 5 d. Teisė į atostogas prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos.
Tai į visos trukmės atsotogas atsiranda 2011.06.02 d. tų metų pab. 2011.12.31 ir praėjus nuo jų 3 m. bus 2012-2013-2014 m. Tai nuo 2015.01.01 jis nebetenka teisės į nepanaudotas atostogas? Ir už 2015.01.01 - 2018.04.09 kas bus 65 d.d. galiu atimti iš nepanaudoto d.d. likučio ?

Pas jus langų gamyba, jų montavimas? Kiek žinau tokiai veiklai protingiausia, pajamuoti medžiagas į 2 kl., pardavinėti kaip paslaugą tarkim: parduota langai, montažas, medžiagos 1 vnt., o vat pagal ndarbų aktus periodiškai nurašinėti medžiagas, arba ne pagal aktus,o jūs atspaudžiat medž. likutį, darbų vadovas sužymi kas sunaudota, ar tai kas liko, jūs nurašos nurašymo aktu. Aš bent taip darau, nurašinėju kas ketvirtį, nes pardavimų be proto ir nurašymo komisija neturi laiko kas mėn rinktis ir skaičuot kiek tų medžiagų sunaudota, tai kas 3 mėn. nurašymus atliekam. Nurašau daaaug medžiagų 1 aktu, tas smulkias medžiagas viską tuo aktu ir nurašom, o rimtesnes, jau paskaičuoja kiek like sandelį :)
Kitas variantas psitvirtinkit normas, kiek 1 langui sunaudota medžaigų, tų vadinamų juostelių ir t.t., taip pat gale mėn. matysit kiek pardavėt langų vnt. ir tokį kiekį nurašytumėt pagal nustatytas normas.
Suminė apskaita nžn mano akim nlb tinka čia, ar nerekia jum vidurį metų bent kažkokių rezultatų, bankam ir t.t., nes pagal sumine kaip supratu inventorizuojat likutį metų gale tik?

[quote=Serebro]

Aš pvz. dedu tokius menkniekius į "tvirtinimo medžiagos montavimui 1 komplektas" - 1 sąskaita 1 komplektas, paskui nurašau tarkim sunaudota 5 komplektai tvirtinimo medžiagų, kurių savikainą išskaičuoja programa.

Turim 3 pasiūlytų kandidatų sutikimus, kiti nesutiko raštiškai. Pratęsiu siūlymų priėmimą, jeigu daugiau sutikimų būti renkamiems nesulauksiu, gal galima tarybą sudaryti iš tų 3 sutikusių, be jokių rinkimų, nes tai ir yra tas narių skaičius kuris mum priklauso. Įmonėje pagrindą sudaro darbininkai, ir jie tikrai nieko apie tarybą net girdėti nenori ir nei tų siūlymų ateitį daugiau sulauksim nei juo labiau sutikimų, paskelbtumėm tuos 3 ir būtų ramu :) Nereiktų pakarototinių kas pusmetį sklebti. :)

Na man norisi pasitinkrinimui, ir keistai vieniem darbuotojam daug maž panašiai gaunasi, o kai kuriem kaip šiam labai jau į lankas.
O sakykit jei gaunasi tarkim nep. at, likutis 13,2 d.d. už tiek ir pamokat ar tos 0,2 nelaikot pilna diena ir apmokat tik už 13 d,d. ?

Gal kas įsigilins ir paglebės į mano situaciją, kažkaip ne taip man su tom atostogom gaunasi:
Žmogus dirba nuo 2016.07.05 iki 2018.02.26
Priklauso atosotogų iki 2017.06.30 d. 27,69 k.d. = 361*28/365 jis panaudojo 12 k.d. tai likutis 15.69 k.d. kas yra 12 d.d. po apvalinimo
Laikotarpiu 2017.07.01 - 2018.02.26 Jam priklauso 13.02 d.d. = 164*20*252 arba 13,21 d.d. jei skaicuociau paprastesniu variantu 241*20/365 = 13.21 d.d.. Jis išnaudojo 9 d.d. tagi likutis 4,02 d.d. Viso gaunasi 12 d.d. + 4,02 d.d. 16,02 d.d. , o tuo paprastensiu variantu 13.21 d.d.
Jei skaičuočiau iš kitos pusės ir paimčiau visą laikotarpį 2016.07.05 - 2018.02.26 =602*20/365 = 32.99 d.d. ir atimciau 19 d.d. panaudotų per visa laiktorapi gaunasi 13,99 d.d. likutis, nors šis skaičiavimas ir nėra tikslus labai, bet visvien ar gali skirtis net 2 d.d. o jei imčiau 13,21 d.d. tai net ir 2,2 d.d. skirtumas

[quote=Naujoji]
Is Sodros gavome zinite:

40,18 % jau su tuo 0.18 %, kurį ir taip taikėtes be sodros priminimo.