Statybinės įmonės buhalterija

Ačiū, labai labai

O kam tuomet reikalingos patvirtintos normos, jei nurašinėčiau pagal pvm sf kur matosi faktiškas panaudojimas?

Aš nurašinėju periodiškai, mėnesio gale, tiesiog galima atskirti kokiam objektui kurios medžiagos, gal vieno akto neužtenka , kitą syk užtenka.

Tai tada jų nereikia, aš buvau supratusi, kad smulkmenas inventorizuojate ir matant kiek sunaudota, tiesiog palyginti ar neviršijate ar ''normalus'' kiekis ir tada nurašymą darote.

kad galima atskirti, tai aš tikiu, bet ar privaloma

Gelbėjate mane, Virbuh O tai aš dirbus tik apskaitos įmonėse, kur nieko panašaus niekas nedarė

Tai įmonei aš ir 2017 m. vedžiau apskaitą. Galvoju už 2017 m. pasitvirtinti normas ir pagal jas nurašyti į savikainą, kadangi jau aktų niekas už 2017 m. man neduos. O nuo šios dienos liepsiu rašyti aktus ir pagal faktą nurašinėsiu.

Jei tai ne koks europinis objektas, aš labai nesigilinu, bet reikalui esant knisčiausi. Objektus pagal konkursus vykdomus žiūriu, o kur smulkmenos asmenims atliekame, tai viskas aktuose yra.

Kaip minėjau, jei sunku į Darbų atlikimo aktus surašyti, tegu į PVM sf viską surašo ir parašas kad darbai atlikti. Rinktis Jums, o kas tinka VMI, tai tinka tai, kokia jūsų tvarka patvirtinta Ir galima atrasti. Tai ką surašiau, tai nereiškia, kad VMI taip galvoja

Dar pasitikslinu-prie sąskaitos prašyti atliktų darbų akto ar atsargų nurašymo akto? Galvoju gal atsargų nurašymo akto, kadangi ten pasirašytų tik direktorius, be pirkėjo. O buhalteris turi pasirašyti nurašymo aktą?

Čia jau jūs nusistatykit tvarką.

Na ką gi, einu darbuotis ir savo košę srėbt daugmaž įsivaizduoju vaizdą dėl to jaučiuosi ramiau jūs neįsivaizduojat kokį dėkingumą dabar Jums jaučiu ačiū

Gal kas susidūrėte su atveju,kai už atliktas statybos paslaugas reikia išrašyti fiziniam asmeniui? Nežinau kaip su atvirkštiniu pvm? Ar jis tokiu atveju rašosi?

Jei pirkėjas ne PVM mokėtojas, tai jokio atvirkštinio nebus. Normali PVM sf.

O jei ir bus pvm mokėtojas, tai turit įsitikinti, kad ta paslauga yra skirta jo apmokestinamajai veiklai

Tokių menkos vertės medžiagų kaip varžtai,kurių vnt kaina iki 1 eur, norėčiau į atliktų darbų aktą netraukti. Kaip įsivaizduoju, turbūt tai įprasta praktika. Turbūt apskaitos politikoje apsirašote, kad tokios menkavertės medžiagos iš karto nurašomos ir netraukiamos į aktus. Įdomu kaip ta vieta politikoje skamba?

Papildau:
Tarkim langų montavimo atveju, nemaža dalis naudojamų medžiagų, kur vieneto kaina mažiau nei 1 eur (skardelės, kampai, juostos ir t.t.). Perkama tarkim po didesnį kiekį, kur susidaro suma 10-30 eur. Galvoju viską iš eilės skirti į menkavertes medžiagas ir nepriskirti pagal objektus? Nes nu ką ten dalinsi skardeles, kur vienoj sąskaitoj 200-300 vnt., kur vnt kaina 18 ct, visokie kampukai po 50 ct ir t.t. Ar darot kas taip?

Man ant pirkimų sąskaitų surašo objektus, tas medžiagas (smulkmenos, pagrindinės medžiagos) pajamuoju į objektą, paskui pagal darbų aktą nurašau į sąnaudas. Kur pagrindinės medžiagos žiūriu kiekius, seku, kur kokios smulkmenos tiesiog nurašau nuo to objekto. Nesuku galvos pasiėmusi sąskaitą, čia menkavertis ar ne.

[quote=Serebro]

Aš pvz. dedu tokius menkniekius į "tvirtinimo medžiagos montavimui 1 komplektas" - 1 sąskaita 1 komplektas, paskui nurašau tarkim sunaudota 5 komplektai tvirtinimo medžiagų, kurių savikainą išskaičuoja programa.

Jei apskaita suminė? Man irgi ant sąskaitų pradėjo rašyti kuriam objektui (pardavimo sąskaitai) sunaudotos medžiagos. Bet yra tokiu menkniekių, kaip rašiau, kad mažai kiekiais neparduoda, o iš karto šimtais. Pirmuoju variantu (patarimu) man neišeis, nes sąskaitoje bus nupirkta 200 vnt., o kada baigs sunaudoti, tai man irgi sunku bus sugaudyti, ties kokiu objektu baigėsi. Antruoju patarimu kaip suprantu vedama kiekinė apskaita, o pas mane suminė.
Lengviausias kelias būtų tokius imt iš karto į 6 kl. savikainą dėti ir nepriskirinėti objektams, bet įdomu ar taip kas daro. Ir tai nuo šių metų tik pradedu smulkintis taip pagal objektus, nes pamaniau, kad patikrinimo metu velnių bus tai norėtųsi medžiagas, kurių vnt kaina didesnė nei 1 eur, priskirti objektams, o tų kur vnt kaina iki 1 eur (pas mus tokių nemažai medžiagų), tai imt ir iš karto į 6 kl. sumest. Kokį spaudą pasidaryti ir suštampuoti, kad menkavertės medžiagos.

Jei pirko varžtų objektui 1000 vnt., akte parašyti varžtai kiekis, tikrai neskaičiuoju vnt. Nurašau, kiek objekte apskaitoj yra užpajamuota. Pajamuoju į 2 kl., paskui nurašau aktu į 6 kl. Sąskaitų neštampuoju.

Suprantat, pas mane taip neišeina. Perka po 200 vnt skardelių, tas skardeles sunaudoja per mėnesį kokiems 5-10 objektų (langus montuoja ne tik pagal įmonių užsakymus, bet ir fiziniam asmeniui). Vienam kažkuriam objektui priskirti irgi ne visada išeis, nes tie 5-10 būna labai smulkūs užsakymai, bet būna ir didesnių. Tai nerealu, kad 200 vnt skardelių sunaudojo vienam žmogui langus dedant taikant jūsų metodą, suprantu taip, kad jau esant smulkiems užsakymams atsiranda poreikis sekti skardelių panaudojimą konkrečiai kiekvienam užsakymui, nes nėra to vieno didelio, kad galėtum visą kiekį priskirti ir kad tas kiek daugmaž pasirodytų realus pagal darbų apimtį