Darbuotojo atleidimas

Na taip... Tik dar atidžiai įsiskaitykite į kriterijus 57 str. 3 dalyje.

Jei šiandien įteiksite įspėjimą, paskutinė diena bus 12.16.

Turiu prašymą atleisti 18 d. paimtas biletenis 14-23 d. Galėčiau gal pasiiėmus darbuotojo prašymą "nenukelti atleidimo datos" ramia sąžine atleisti jį 18 d?

Jei darbuotojas neprašo atidėti atleidimo datos, tai ir taip ramiai atleidžiate.

bet dabar galvoju, gaus jis nedarbingumą iš sodros, jei bus nutraukta DS.

Manau nereikia būti tokiam ramiam.
DK 65 str.

6. Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Nesiklaidinkime - paryškinau atitinkamą citatos tekstą.

Iki penktosios dienos po atleidimo.
Jei numanoma, kad nedarbingumas tęsis ilgiau, ir norite žmogui gerą "darbą" padaryti, tai galite su juo suderinti, kad atleidimo data atidedama iki nedarbingumo pabaigos.

Būtent nesiklaidinkime "išskyrus" GABALUS reikia skaityti, pilnai o ne atskirais žodžias: čia kalbama apie terminuotos sutarties nutraukimą.

(išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu ARBA darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui ARBApasibaigus darbdaviui)

Terminuotos sutarties pasibaigimas ir darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra skirtingi dalykai. O tam, kad pasibaigtų terminuota DS, nereikia jokios darbuotojo iniciatyvos.

Pagal DK 55 str., darbuotojo iniciatyva, - atleisti nedarbingumo metu galima. Taip buvo ir anksčiau, taip liko ir dabar.

Papildysiu savo nuomonę:
Kaip su darbuotoju nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojas yra nedarbingas ar išėjęs atostogų?

Jurgita Judickienė
Jurgita Judickienė, Verslo ginčų advokatų kontora JUREX
Paskelbta 2017.08.24

Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva (DK 55 str., DK 56 str.), šalių susitarimu (DK 54 str.), pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai (DK 69 str.) arba pasibaigus darbdaviui (DK 57 str. 1 d. 5 p.), darbo sutarties nutraukimas įforminamas paskutinę jos galiojimo dieną nepriklausomai nuo darbuotojo buvimo darbe.

Nutraukiant darbo sutartį kitais DK nustatytais pagrindais, jeigu planuojamą nutraukimo dieną darbuotojo nėra darbe dėl atostogų ar laikinojo nedarbingumo, atleidimo diena yra perkeliama į pirmąją dieną po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos.

Niekada anksčiau pagal 127 str. neatleisdavome Ligos metu. Būtent kad ir anskčiau galiojo termino nukelimas į pirmą po ligos dieną. Atostogos, kas kita nes tai darbuotojo valia jis pasiima atostogas, nori išeiti atostogos nutraukiamos ir forminamas ateldimas čia viskas neproblematiška, liga tai privestinis dalykas.

Be kurio atveju 65 str. išimtis numatyta tam atveju kai DS nutraukiama darbuotojo iniciatyva Suėjus term. DS terminui (terminuotos DS terminas pasibaige,bet dardavys jo neatleidžia, bet darbuotojas nenori toliau dirbti) - būtent apie tai punktas.

Be abejo terminuotos pasibaigimas ir DS nutraukimas DS iniciatyva skirtingi dalykai. Bet Terminuota DS dabar yra tikrai kitokia nei buvo.

Mes taip pat to nedarydavome - suderindavome su darbuotoju, paaiškindavome ligos išmokos mokėjimo aspektus ir pan. Tačiau darbdavys gali atleisti, neprivalo atidėti atleidimo datos po ligos, ypač, jei darbuotojas to neprašo.

Dar Merits atsakymas:

Klausimas

Darbuotojas 2017-07-31 parašė prašymą 2017-09-01 atleisti iš darbo, taip pat pateikė prašymą išleisti kasmetinių atostogų nuo 2017-08-01 iki 2017-08-22. Darbdavys abu prašymus patenkino. Atostogų laikotarpiu darbuotojas patyrė traumą namuose ir turi nedarbingumo pažymėjimą. Ar galima pagal Darbo kodeksą, galiojantį nuo 2017-07-01, atleisti darbuotoją iš darbo pagal jo 2017-07-31 prašymą?

MERITS atsakymas

Darbo kodekso 65 str. 6 dalyje nurodyta:

„Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, <...>. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos <...>.“

Taigi, atleidimo diena nukeliama į pirmą dieną po ligos ar atostogų, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama:
1) šalių susitarimu (DK 54 str.);
2) darbuotojo iniciatyva (DK 55 ir 56 str.);
3) suėjus terminuotosios darbo sutarties terminui (DK 69 str. 1 d.);
4) pasibaigus darbdaviui.

Taigi tuo atveju, jeigu darbuotojas iš darbo atleidžiamas pagal DK 55 straipsnį – jo pareiškimu (prašymu), darbo sutarties pasibaigimo diena neturėtų būti perkeliama į pirmą dieną po ligos ar atostogų. Darbo sutartis turėtų būti nutraukta darbuotojo pareiškime nurodytą dieną, t. y. 2017-09-01.

Tikrai su jumis šį kartą nesutinku.

Darbuotojo iniciatyva yra 55 str. ir 56 str. - apie šiuos straipsnius ir kalba 65 str.

Nesutinku nei su judickiene nei su Merits, parašyta tikrai nei taip kaip tie tai traktuoja. Taip tai jų nuomonė - bet atitikimo DK nėra, nes informacija skaitoma taip:
darbo sutartis nutraukiama: šalių susitarimu ARBA darbuotojo iniciatyva ARBA suėjus terminuotos darbo sutarties terminui ARBA pasibaigus darbdaviui - bet taip nėra prašyta.

Melaja - atleiskite 18 d., tada darbo ginčų komsija nuspręs ar atleidimas tinkamas ar ne.

Ir aš nesutinku - pradekime nuo pagrindų: skaitymo ir gramatikos, nes:
- darbuotojo iniciatyva ir
- darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui

Yra skirtingi dalykai.

Na, dar įdedu LAT poziciją, paaiškinimas pagal senąjį kodeksą, bet naujame DK liko ta pati esmė - darbuotojo iniciatyva, jo valia.

Jonas GRICIUS
Valstybinės darbo inspekcijos
Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas

„Darbuotojas parašė prašymą atleisti jį iš darbo pačiam prašant po 14 darbo dienų. Įmonė sutiko darbuotoją atleisti pagal DK 127 straipsnį. Nepraėjus 14 darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas susirgo. Ar įmonė turi laukti, kol pasibaigs darbuotojo laikinasis nedarbingumas, ar gali atleisti sutartą dieną, jei darbuotojas sutinka, išreiškia pageidavimą būti atleistas sutartą dieną? Jei šiuo atveju darbuotoją galima atleisti jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, ar reikalingi papildomi dokumentai, pvz., darbuotojo sutikimas jį atleisti ligos metu?“

DK 127 str. 1 dalyje įtvirtinta darbuotojui teisė nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. DK 131 str. 1 d. 1 punkte reglamentuotas draudimas įspėti ir atleisti darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 str.), taip pat jo atostogų metu, išskyrus DK 136 str. 1 dalyje nustatytus atvejus. Ši teisinė norma yra skirta darbuotojo apsaugai, todėl toks draudimas taikomas, kai darbdavys savo iniciatyva nori atleisti darbuotoją ir netaikomas, kai darbo sutartis nutraukiama kitais pagrindais, be kita ko, darbuotojo valia (2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑391/2004 m.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004 taip pat išaiškino šios normos taikymą tuo atveju, kai darbuotojas išreiškia valią nutraukti darbo sutartį savo noru nedarbingumo laikotarpiu. Teismas šios normos taikymą aiškino, vadovaudamasis DK 10 straipsnyje nustatytais principais, sistemiškai su DK 127 str. 1 dalimi, ir konstatavo, kad darbo sutarties nutraukimui DK 127 str. 1 dalies pagrindu draudžiančioji nuostata netaikytina, jei darbuotojas neišreiškė valios jam ją taikyti. Taigi, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, nes prašyme yra išreikšta darbuotojo valia atleisti jį iš darbo. Jei prašyme atleisti iš darbo darbuotojas nenurodė, kad ligos ar laikino nedarbingumo atveju jo atleisti negalima (naudodamasis DK 131 str. 1 dalies dispozicijoje numatyta apsauga) ir atleidimo terminas turi būti perkeltas į kitą dieną po ligos, toks prašymas tenkintinas. Darbdavys, nesant darbuotojo prašymo nukelti atleidimo datą, neprivalo ir neturi teisės savo iniciatyva nukelti atleidimo datos ir atleisti darbuotoją po jo nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Taigi, nėra būtini papildomi darbuotojo sutikimą dėl atleidimo jo nedarbingumo laikotarpiu patvirtinantys dokumentai.

Taip sutinku Tininga buvo tokia teismo nuomonė.
Bet buvo ir tokia:

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje šalys, pasirašydamos susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, susitarė dėl esminių darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad šalys 2011 m. sausio 31 d. susitarė nutraukti darbo santykius pagal DK 125 straipsnio 1 dalį; susitarime nurodė šią teisės normą kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nustatė darbo sutarties nutraukimo datą bei darbuotojui priklausančių išmokų dydį ir jų išmokėjimo terminą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami 2011 m. sausio 31 d. susitarimą pagal Darbo kodekso straipsnius, išnagrinėję šalių ketinimus, nustatė, kad šalys susitarė dėl visų darbo santykių nutraukimo sąlygų, o šalių susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo atitiko DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 125 straipsnį teisėtas, konstatavo, jog kasatorius pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, nes darbuotojas buvo atleistas iš darbo laikinojo nedarbingumo dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (ne dėl sužalojimo darbe arba profesinio susirgimo) laikotarpiu šalių susitarime nutraukti darbo sutartį nustatytą dieną, t. y. 2011 m. vasario 28-ąją. Pripažinęs, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo apribojimas taikytinas darbo sutarties nutraukimui pagal DK 125 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kokių atsiranda padarinių, kai darbuotojas jo nedarbingumo laikotarpiu atleidžiamas iš darbo nurodytu pagrindu tą dieną, kurią šalys susitarė. Pažeistą garantiją dėl darbo vietos išsaugojimo ir teisę pasinaudoti darbuotojo socialinėmis garantijomis Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi apgynė perkeldamas darbo sutarties nutraukimo laiką į pirmąją dieną po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo, t. y. į 2011 m. balandžio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovo prašymą priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė išeitinę išmoką už laikotarpį, per kurį darbuotojas buvo nedarbingas ir dėl to buvo perkelta atleidimo iš darbo data (t. y. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d.). Kasatorius, skųsdamas apeliacinės instancijos teismo papildomą nutartį, nurodo, kad, esant teisėtam atleidimui iš darbo DK 125 straipsnio pagrindui, netaikoma DK 140 straipsnyje nustatyta išmoka.


taigi reikia naujo ginčo, nors visiškai nematau prasme darbuotojo atleidinėti nedarbingumo metu.

Hmmmm.... Aš matau čia 4 skirtingas sąlygas:
-šalių susitarimu;
-darbuotojo iniciatyva;
-suėjus terminuotos darbo sutarties terminui;
-pasibaigus darbdaviui.
Tai darbuotojo prašymas ir yra darbuotojo iniciatyva

Atleisčiau aš jį sekančią dieną po ligos, man ramiau būtų, bet aš išeinu atostogų, suforminčiau iš anksto atleidimą ir viską sutvarkyčiau, bet o jei bus tęsinys biletenio, šiandien jis sako, kad nebus, bet tas "sako" man nieko nereiškia, pasitikėt juo nb. galima. Na nžn kaip darysiu, gal neisiu atostogų, dzin ta kelionė :))))