2018-05-16 17:53
Tininga
Na, dar įdedu LAT poziciją, paaiškinimas pagal senąjį kodeksą, bet naujame DK liko ta pati esmė - darbuotojo iniciatyva, jo valia.
Jonas GRICIUS
Valstybinės darbo inspekcijos
Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas
„Darbuotojas parašė prašymą atleisti jį iš darbo pačiam prašant po 14 darbo dienų. Įmonė sutiko darbuotoją atleisti pagal DK 127 straipsnį. Nepraėjus 14 darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas susirgo. Ar įmonė turi laukti, kol pasibaigs darbuotojo laikinasis nedarbingumas, ar gali atleisti sutartą dieną, jei darbuotojas sutinka, išreiškia pageidavimą būti atleistas sutartą dieną? Jei šiuo atveju darbuotoją galima atleisti jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, ar reikalingi papildomi dokumentai, pvz., darbuotojo sutikimas jį atleisti ligos metu?“
DK 127 str. 1 dalyje įtvirtinta darbuotojui teisė nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. DK 131 str. 1 d. 1 punkte reglamentuotas draudimas įspėti ir atleisti darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 str.), taip pat jo atostogų metu, išskyrus DK 136 str. 1 dalyje nustatytus atvejus. Ši teisinė norma yra skirta darbuotojo apsaugai, todėl toks draudimas taikomas, kai darbdavys savo iniciatyva nori atleisti darbuotoją ir netaikomas, kai darbo sutartis nutraukiama kitais pagrindais, be kita ko, darbuotojo valia (2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑391/2004 m.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004 taip pat išaiškino šios normos taikymą tuo atveju, kai darbuotojas išreiškia valią nutraukti darbo sutartį savo noru nedarbingumo laikotarpiu. Teismas šios normos taikymą aiškino, vadovaudamasis DK 10 straipsnyje nustatytais principais, sistemiškai su DK 127 str. 1 dalimi, ir konstatavo, kad darbo sutarties nutraukimui DK 127 str. 1 dalies pagrindu draudžiančioji nuostata netaikytina, jei darbuotojas neišreiškė valios jam ją taikyti. Taigi, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, nes prašyme yra išreikšta darbuotojo valia atleisti jį iš darbo. Jei prašyme atleisti iš darbo darbuotojas nenurodė, kad ligos ar laikino nedarbingumo atveju jo atleisti negalima (naudodamasis DK 131 str. 1 dalies dispozicijoje numatyta apsauga) ir atleidimo terminas turi būti perkeltas į kitą dieną po ligos, toks prašymas tenkintinas. Darbdavys, nesant darbuotojo prašymo nukelti atleidimo datą, neprivalo ir neturi teisės savo iniciatyva nukelti atleidimo datos ir atleisti darbuotoją po jo nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Taigi, nėra būtini papildomi darbuotojo sutikimą dėl atleidimo jo nedarbingumo laikotarpiu patvirtinantys dokumentai.