2014-09-03 14:18
artas71
1. Kokia dalį sąskaitos sumos (avanso) bankai praktikoje perveda gavę sąskaitą (visur mini, kad siekia iki 90%, bet kaip yra praktikoje)? Taip ir yra.
2. ... Ar "+1.5-6.5%" yra papildomos faktoringo palūkanos, ? Tai papildomos palūkanos. Bendra metinė būtų 3.2%-7,5%.
3. Jeigu sąskaita jau išrašyta, kaip pirkėjui reikės nurodyti, kad atsiskaitymas turi būti atliktas į kitą sąskaitą ir ką daryti tokiu atveju, jeigu pirkėjas moka standartiškai, t.y. į seną sąskaitą?
Pirkėjas pasirašo faktoringo instrukciją-įsipareigojimą apie mokėjimus,kur nurodoma,nuo kokios sąskaitos datos reikia mokėti bankui. Jeigu sumoka standartiškai, reikia pervesti bankui, arba daryti tarpusavio užskaitą-bankas užsiskaitys faktoringinius mokėjimus
4. Jeigu siunčiamos instrukcijos, kad sąskaita reikia apmokėti faktoriui, tai tikriausiai ir pirkėjas sužino, kad jo sąskaita faktorizuota? Ar yra būtų to išvengti (nesinori, kad visi galvotų, kad mums prastai su kapitalu)?
Faktoringas pirmiausia atlieka neatsiskaitymų rizikos valdymo ir mažinimo funkciją.
5. Ar galima faktorizuoti tik tam tikras, o ne visas sąskaitas (saugesnes pasilikti sau)? Teoriškai galima
6. Kitas klausimas, gal mažiau aktualus, bet irgi įdomus - kas atsitinka, jeigu sąskaitos išrašytojas bankrutuoja. Ar faktorius turi teises į tų sąskaitų sumas, ar jis stojasi į bendrą kreditorių eilę?
Nelabai supratau: jeigu pardavėjas bankrutavo,tai faktoringo davėjas tampa kreditoriumi,o pagal bankroto įstatymą,kreditorių prievolės bankrutuojančiai įmonei turi būti įvykdytos pilnai.