Mes mylimės girti. Jūs garbinat stabus.
Mums pragaro ugnis. Jums rojus įstabus.
Bet kuo gi mes kalti? Juk amžinas Piešėjas
Seniai lemties lentoj nubraižė tai, kas bus.
Šiandieną daug žmonių draugystės neverti,
Šiandieną tu prie jų nesėsk labai arti.
Pažiūrėk į tuos, kuriais tiki labiausiai -
Ir akys atsivers: jie priešai tau slapti.
Chajamai, juk matai - lemtis nemyli tų,
Kas graužiasi dėl jos piktybės ir klastų.
Tai brązgink per stygas ir siurbčiok taurę vyno,
Kol nepabiro ji skeveldrom ant grindų.
Už viską šis dangus atmoka tik blogu,
Todėl nesitikėk pasaulyje draugų,
Nežvilgčiok atgalios, o šios dienos laikykis
Ir būk patsai savim, kol dar turi jėgų.
Dangau! Kodėl, sakyk, čia niekšams taip gerai?
Jų pirtys ir vanduo, malūnai ir dvarai,
O kas teisingas, tas nė plutgalio neturi.
Aš spjaunu į tave, dangau, jei taip darai.
Jeigu verta sakyti bet , privalai sakyti.
Jei bet pasakyti negalima, turi tikėti, kad apseisi ir be jo.
Kol bet leisi ilsėtis, vargu ar savimi pasitikėsi.
kai išmoksi gyventi be bet, tada ir suvoksi pasitikėjimo prasmę.
(Vanzant)
Vėl blykčioja rasa, ant rožės degdama,
Vėl šypso tau lankoj lyg žiedas mylima.
Pamiršk, nebeminėk, kas vakar graužė širdį -
Tebūna ši diena laiminga ir linksma.
Loreta rašė: ............užmuškit mane, irgi nieko neliks.............
liks tik Jusu....10000 zinuciu
TESTAMENTAS:
palieku savo palikimą - 10000 žinučių + 5 raudonas komunistskas žvaigždes p.Edwardui kaip pasitikėjimo ir meilės ženklą, idant nekeiksnotų many posmertno už skupystę ir abžorystę, ir prisimintų many kaipo žmogų bezbožną, bet gan neblogos širdies, ir nešiot šias žvaigždes kaipo pasitikėjimo ir meilės ženklą, ir mokytų kitus, kaip reik žmones mylėt ir gerbt, ir nusiimt prieš juos sušvinkusią kepurę... AtA...Lorkė.
Loreta rašė: ............užmuškit mane, irgi nieko neliks.............
liks tik Jusu....10000 zinuciu
TESTAMENTAS:
palieku savo palikimą - 10000 žinučių + 5 raudonas komunistskas žvaigždes p.Edwardui kaip pasitikėjimo ir meilės ženklą, idant nekeiksnotų many posmertno už skupystę ir abžorystę, ir prisimintų many kaipo žmogų bezbožną, bet gan neblogos širdies, ir nešiot šias žvaigždes kaipo pasitikėjimo ir meilės ženklą, ir mokytų kitus, kaip reik žmones mylėt ir gerbt, ir nusiimt prieš juos sušvinkusią kepurę... AtA...Lorkė.