Kulinariniai receptai

Niu kodėl tu mane šitaip? :))

Grūdinu Ruošiu sunkumams...kad neprarastum budrumo ir visada ir iš visų pusių juos būtum pasiruošusi atremti ... tuo pačiu metu

Labas!
Buvo anksčiau rašyta, bet seniai ir nerandu
Gal kas galit parašyti, kaip išsaugoti šviežius krapus? Parsivežiau vakar iš sesės tookių graažių Ir nemažai
Lyg tai šaldyt, bet kaip?

galit papraščiausiai supjaustyti , sudėti į krepšelį ir į šaldymo kamerą. kuo puikiausiai laikosi ir skaniai kvepia.

Darau lygiai taip pat. Dedu į šaldymo indelius. Geriau kuo mažesnius.
Tik būtų gerai, kad krapiukus sausus supjaustytumėt, tada indelyje nesulimpa, būna patogu išimti kad ir trupinuką :)

Aš krapus suvynioju nedideliais kuokšteliais į vyniojamą maistinę plėvelę ir į kamerą. Labai patogu. jei reikia daugiau visą pasiimi, o jei reikia mažiau, per puse perpjauni. Mano mmytė susipjausto ir su druska sumaišo. Irgi labai gerai, į sriubas ar troškinius dėti.

Kartu su sūdytais krapiukais dar galima sumaišyti petražoles,paprikos ir morkos smulkiai sutarkavus. Puikus mišinys padažams ir sriuboms.
Gal kas turite skanių žagarėlių receptuka būčiau dėkinga.

sitoj temoj jau buvo superinis zagareliu receptas

o kaip jį rasti kai tiek daug lapų reikia perskaityt, o gal yra kitas būdas , pamokinkit, prašau.

na yra ir kitas budas idedu turejau pas save isisaugojus recepto kopija:

ŽAGARELIAI
Tai mano mamos receptas.
Slaptas:))
Patikrintas tūkstančius kartų.
Tais senais laikais virdavome kiaulių taukuose (namie gamintuose, nerealiai baltuose, be jokio kvapo ir skonio).
Aliejus buvo deficitas.
Dabar verdu aliejuje.
Ne lietuviškame.
Linkusi rinktis itališką.
Renkuosi tą, kuris skirtas virimui.

Receptas:
Kiaušiniai, geriau kaimiški.
Iš 5 kiaušinių gaunasi tikrai daug.
Cukraus tiek šaukštų, kiek kiaušinių.
Valgomi šaukštai. Tiek kiek semiasi.
Cukrų reik sukt ar plakt su kiaušiniai tol, kol jis visai ištirpsta.
Kokių pora šaukštų riebios geros grietinės.
Kokių porą ar trejetą šaukštų gero tikro sviesto.
Na, tai turbūt būtų apie 50 -70 gramų.
Netirpinto.
Tiesiog imame iš pakelio šaukštu ir dedame į plakinį.
Šaukštas ar du degtinės, arba spirito (kad riebalų negertų)
Na ir miltai.
Rinktis geresnius.
Tinka ir tie, kurie panašūs į manų kruopas - "karališki".
O kiekio tai nežinau:))
Stengtis, kuo mažiau.
Pilama ir po truputėlį maišoma, vėliau minkoma.
Riba - kad jau būtų galima minkyti ir labai neliptų prie rankų.
Bet, jei padauginsite - žagarėliai bus kieti ir neskanūs.

Technologija:
O dabar prasideda sportas:))
Paimame kočėlą ir tešlą mušame.
Išmušama iki "blyno", užlenkiama, kaip kokį čebureką, kad kuo daugiau oro patektų į vidų ir vėl mušama.
Kuo ilgiau mušite ir taip lankstysite, tuo didesnės ir gražesnės "pūslės" gausis, kai virsite.
Mušama apie 10-15 minučių.
Patikėkit, kai "pamušite" iš jėgos ir tos 10 minučių prailgs:))
"Rodiklis" - tešla tampa labai elastinga, lenkiant jau matosi mažytės sproginėjančios oro pūslelės.
Tešlą suvyniojame į plėvelę ar apdengiame drėgna drobe, kad neapdžiūtų ir kviečiame ką nors į pagalbą.
Nes veiksmai turi vykt greit - iškočiota tešla neturi apdžiūt.
Atsignybus kokį penktadalį tešlos jis kočiojamas kuo ploniau.
Tuo laiku kaitinamas aliejus ant vidutinės ugnies.
Šviežias ir naujas - antrą kart tame pačiame neverdu.
Indas turi būt ir platus ir gilokas.
Aliejaus nereik gailėt.
Kokius 4-5 cm indo turi apsemt.
Įmetama žalios bulvės gabalėlių, kad miltus "gaudytų".
Jos laikas nuo laiko pakeičiamos.
Beje, jos irgi gaunasi skanios, tik druskyte pasibarstai ir "niam".
Tešlos plonumas turi būt toks, kad mano mama sakydavo, kad jei kočiotum ant laikraščio, tai galėtumei jį skaityt:))
Formuojami žagarėliai.
Juos reik daryt didelius, tada gražiau.
Kokių 4-5 cm pločio ir sprindžio ir ilgesnius.
Aliejus turi būt ne per karštas (kad nedegtų) ir ne per vėsus.
Įmetus žagarėlį, jis tuoj pat turi kilti į viršų.
Tik iškilus, jis apverčiamas ir beveik tuojaus pat išgriebiamas.
Na patys matysite, kokie jums patinka - ar labiau trapūs, ar minkštesni.
Dedama po du - tris žagarėlius, ne daugiau.
Nes nespėsite apverst, ir jie perkeps, bus kieti:))
Be to, jiems tame inde turi būt erdvu, kad kuo didesnės oro pūslės pasidarytų.
Vienas kočioja vis naują tešlos gabaliuką ir formuoja žagarėlius, o kitas verda.
Labai smagu su vaikais.
Jie labai mėgsta tuos žagarėlius daryt, ir šlamšt pilnais žandais dar karštus.
Beje, privaloma apibarstyt cukraus pudra.
Ne per daug.
Bet daug gražiau.
Tokie žagarėliai tikrai papuoš jūsų Kalėdų stalą.
Sėkmės

Tiek nelauksiu

nugi receptas nemano - nusikopijau ir pasku va netaisyta kalba ikopijavau - nedrysau originalo taisyti

Turiu pasiūlymą išbandom dabar, atkalam ranką kaip reikiant, o jau kalėdoms kokį šedevrą suriesim
Labai labai ačiu už receptuką - bandysiu.

pasmaguriauti neatsisakyciau - bet tupeti virtuvej prie karšto aliejaus puodo kai ir taip kepu is karščio - na jau ne ačiū - geriau paliksiu kaledoms kai pasišildyti reikės

na dėl mylimo pilvelio (žinoma turiu omenyje savąjį) verta aukotis

mano pilvelis irgi labai mylimas bet nemanau kad žagarėliai jam butu labai sveiki, gaus palaukti dar kokius 2 metus

Na čia mano "slaptas" receptukas.
Prieš Kalėdas rašiau.
Tikras, naminis, ne iš knygų.
Taip virdavome dar vaikystėje su mama.
Patikėkite, skanesnių pas nieką nesu valgiusi :))
Ir tikrai labai norėčiau sužinot, kaip sekėsi juos pasigamint.
Ar skaniai pavyko.:))

Įdėmiai perskaičiau ir radau labai daug panašumų tarp mano mamos ir Loretos13 recepto. ir spiritėlis ir bulvytė , tik gal mes mažiau daužydavom ir virdavom ne taukuose, o saulėgrąžų aliejuje.
Labai norėčiau dabar, nes likau be pietų , vyras šaltibarščius išvirė.

cia tas pats kai manasis cybulynes išvire fek nieko skanaus iš vyru negalima tikėtis

"Išvirė" - tai čia ką, tiesiogine prasme?