Byla rašė:
Todėl ir nepatinka man tos visos šeimos šventės. Niekada neturėjau šeimos.
Tai visai nepriklauso ar turėjot šeimą ar ne. Trys-tai labai jau nemažai, kaip sakoma -trys jau šaika
Yra ir didelių šeimų, kur šventės nešvenčiamos, bet ar tai teisinga? Mano vyro šeimoje niekada nebuvo švenčiamos jokios šventės, gal, kad uošvienė buvo neįgali, šeimoje keturi vaikai,nebuvo vaikų tėvo, nebuvo pinigų, bet ar tai svari priežastis nesiglausti vienam prie kito ir nepasidalinti džiaugsmu, nešvęsti švenčių, nepasijusti laimingai , turint artimus žmones čia ir dabar? Šiandien galiu pasakyti, kad to artumo nebuvimas turėjo didelės įtakos tolimesniems brolių ir seserų santykiams, jiems ir šiandien nėra jokio poreikio susitikinėti, kalbėtis , pasiilgti vieniems kitų. Aš manau, kad visa , ką įdedam į vaikus jiems būna lengviau sukūrus šeimas, jie nesijaučia kitokiais. Įsivaizduokit , kad jūsų dukros nutekės į šeimas, kur bus laikomasi tradicijų, švenčiamos įvairios šventės ar joms nebus sunku pritapti.? Manau, kad bus.