Prieš apaudamas 10-čia padangų, Tu turėsi įrodyt, kad toks padangų kiekis būtinas Tavo veiklai. Dėl 2 porų 1 automobiliui - žieminių ir vasarinių - tikrai niekas nesiginčys. Užteks to, kad ausi dar trečiosiom, rizikuoji ir 2 pirmąsias kaip sąnaudas prarast - patikrinus gali paaiškėt, kad jos netinka turimam automobiliui, t.y. automobilis niekaip jomis negalėjo bū apautas. Taigi visada žaist reikia proto ribose.



Vėlgi - jei ta įmonė teikia taksi paslaugas, ok, nors... klausimas kiek tūkstančių km gamintojas duoda naujoms padangoms. Žodžiu esmė vienintelė - jei atsiranda žmonos padangos, buhalterijoj viskas turi atrodyt taip, kad niekam akis neužkliūtų ir papildomų klausimų nekiltų. Nes iškilus nors menkiausiai abejonei situacija tampa sunkiai prognozuojama.

Wolf, kodėl traktuoji, kad įmonė moka GPM? Įmonė sumoka kompensaciją už tą GPM, kurio neišskaičiavo iš darbuotojo algos ar kitų pajamų. Mokestis yra išskaičiuojamas. O kompensacija, kurią moka pati įmonė - tai kaip bauda, kad neišskaičiavai.

[quote:19584656cc]Ne Teisi aš mastau blaiviai todėl tokios įmonė ne kursio vien del to kad jai neužteks apyvartinių lėšų sumokėti visas sumas ir mokesčius. Kaip jūs visi pripuolė prie dideliu atlyginimų - 3 000 LT retas žmogus lietuvoje uždirba - kalbekime apie 450 LT [/quote]

Neatitrūkstam nuo esmės, bekalbėdami apie sumų dydžius. Na tegu bus 450 - realiai pagal Tavo schemą aš gaunu 33 proc daugiau, negi šito nesupranti? Ir nuo to "33 proc daugiau" Tu dar Sodros nemoki. Schema lieka ta pati - užuot sudaręs darbo sutartį 500 Lt - darbuotojui 320, GPM 165, Sodrai 170, tariamai galima daryt taip: ant popieriaus 400, darbuotojui 388, GPM 132, Sodra 136. Parodyk kvailį, kuris naudotųsi pirmu variantu, jei legaliai galėtų daryt antrąjį - ir mokesčiai mažesni, ir darbuotojas patenkintas, nes daugiau gauna.

DK:
34 straipsnis. Darbo teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
Darbo teisės ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti:
1) pagal šį Kodeksą ir kitus įstatymus, darbo sutartis, kolektyvines sutartis bei kitus susitarimus, nors įstatymų ir nenustatytus, bet jiems neprieštaraujančius

Nėra pasakyta, kad pagal darbo ir kolektyvines sutartis, vadinasi kolektyvinės sutarties gali ir nebūti.
Realiia jos gali nebūt jau vien dėl to, kad nėra darbuotojų grupės, kurios interesus reiktų atstovaut, kai įmonėj viena administracija, o kitų darbuotojų nėr :)

Tai neturi įtakos. Bent vieną litą už pastatų naudojimą, nuomą ar dar ką nors gavai? Ne? Vadinasi ir sąnaudų nėra.
Geriau išnuomok kam nors mėnesiui :)

Pstatas uždirba pajamas lygu pastatas naudojamas įmonės veikloje ir tame pastate kuriamas kažkoks įmonės produktas. Kaip supratau, Tu dabar pastato nenaudoji, tai iš kur dabar leistini atskaitymai?

Loreta, kasos atveju ne draudžia ar leidžia, o nustato prievolę:
Nutarimas Nr.179 Dėl Kasos darbo organizavimo ...
23. Ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

Vis tik gaunasi, kad su kasininku bet kokiu atveju MAS turi būt sudaryta, o jau kasininko reikalas išsireikalaut sąlygas, kad jis realiai galėtų atsakyt už pinigų saugumą. Nepriklausomai nuo to, ar čia jo pagrindinė pareigybė, ar jis papildomai uždarbiauja dirbdamas kasininku. Arba - įmonė dirba be kasininko.

Šventa tiesa :) Tiesiai į dešimtuką :)

O ko čia gėdintis? Mokykis kol gali :)

Čia nesutinku. Manęs kaip įmonės šefo visai nežavėtų mintis, kad kasininkas nebaudžiamas gali pasiplaut su visais kasoj stovinčiais pinigėliais. Kasininkas atsakyt privalo. Bet - tokiu atveju jis vienintelis turi seifo raktą.
Tiksliau pasakius, tas kas tik vadinasi kasininku, o seifo rakto neturi, sutarties kaip ir neturėtų pasirašinėt. Bet jei realiai prieina prie pinigų - mat. atsakomybės sutartis būtina.

Manau nesant kolektyvinės sutarties, visiškai užteks darbo sutartyje numatyt, kad pasirašius darbo sutartį, su šiuo darbuotoju bus sudaryta visiškos mat. atsakomybės sutartis. Nes kolektyvinė sutartis kiek pamenu sudaroma tarp profsąjungos ir administracijos, o įmonėse, kur tėra vien administracija, tokia sutartis negalima :)

Ir dėl Maksimos nesutikčiau.


Laimėtas žaidime butas - pati tikriausia reklama. Nes atitinka reikalavimus: siejasi su vieneto veikla (didina pardavimus), skatina įsigyt prekes Maksimoj, o ne kurioj nors kitoj parduotuvėj.
Atsimeni, diskutavom, kaip ant stulpo kabinam arba pripučiamą vaikišką balionėlį, arba tarkim šaldytuvą. Principas vienas ir tas pats :).

Pagal Tavo traktuotę siūlau biznį:
Priimi į darbą darbuotoją, ant popieriaus algą nustatai 3000, į rankas išmoki 2910 Lt, o pajamų mokestį moki iš įmonės lėšų, ir jis priskiriamas leidžiamiems atskaitymams. Tu tik daryk firmą su tokiu mokesčių skaičiavimu, iš karto dirbt pas Tave samdoma einu :) ( šitokią sumą už mane sumoka!) O ką aiškinsi VMI, čia jau bus Tavo problemos :))

Kad gali neskaičiuot pirkimo PVM, tai taip, bet kokiu pagrindu neskaičiuoji pardavimo PVM? Juk PVM imi ne sau, o biudžetui. Nesinaudot PVM atskaita ir mokėt į biudžetą visus iš pirkėjo paimtus 18 proc - Tavo valia, bet nemokėt - pirmą kartą tokį dalyką girdžiu.
Ar čia apie eksportą kalbi?

Nerink :) Nusistatyk normas, ne pernelyg nutolstančias nuo realaus fakto, ir viskas :) Tarkim 100 km mieste/už miesto pravažiuot reikia tiek tai dujų, tiek tai benzino.
Kas įrodys, kad yra ne taip? :)

Aha, ir į buhalteriją atnešė 3 sąskaitas su 3 skirtingais automobilių numeriais ir markėmis :)
Beje, padangos turi ne tik markes, bet ir skirtingus dydžius, tai sąskaitoje irgi nurodoma.

Nesutinku ir aiškinu kodėl.
nurodo:
Iš pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai.
GPM skaičiavimo tvarką numato yra numatyta GPM skaičiavimo tvarka iš A klasės pajamų:
asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį.
GPM išskaičiuotas nebuvo, vadinasi netenkinami .

Tarkim buhalterio alga - ar gali ją prisegti prie konkrečios parduotų prekių partijos ar atliktų paslaugų? Ne? Va Tau ir veiklos sąnaudos. O darbininkų montuojančių padangas alga - kas bus? ;)

Kotryna, buhalterinės apskaitos įstatymas labai konkrečiai reikalauja registruoti kiekvieną dokumentą. Todėl "savos sistemos" šiuo požiūriu būt negali.

Rasida, bravo

Loreta, kiek pamenu žurnalą, nors tvarkoj tokio reikalavimo neradau.

23 str. :

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po minėtų išmokų išmokėjimo dienos

Žinoma gaila, kad ne per 10 dienų :)

Aktu Tu fiksuoji faktą, kad nupirktas padangas atidavei naudojimui. Kaip gali dar kartą atiduot naudojimui, jei pagal sąskaitą padangos jau sumontuotos? :)

jeigu nori tiksliai (tik neužsigauk, gerai?) (klaidas žymėjau, kur neįtrauktas bent vienas dokumentas, nes sąnaudų ir mokėjimo dokumentai yra du atskiri dokumentai)
1- klaida
3 - klaida
5 - klaida
6 - klaida
7 - klaida
9 - klaida
10 - klaida, neparodytas darbo užmokesčio išmokėjimas
Gal ir dar kažko nepastebėjau. Bet pvz 10 punkte klaidą padarei vien dėl to, kad pastoviai "trumpini" operacijas.
Tai čia tarp 16 operacijų... O jei normaliai dirbant?

Nemanau, kad bent vienas iš mūsų buhalterijoj pagal mokėjimo pavedimą sąnaudas fiksuojam :)

Mušt tokius "mokytojus", taip buhalterinius įrašus dėstančius, ir rėkt neleist :( Paskui ir gaunasi, kad naujai iškeptas buhalteris nežino nuo ko pradėt :( O ir iš kur žinos pagal tokias "operacijas", kur nei dokumentas paminimas, nei normalūs įrašai daromi.
Ir dar kyla labai didelės abejonės dėl pačių dėstytojų kvalifikacijos, jei jie už teisingus įrašus pažymį mažina.
Man pavyko - turėjau labai gerą dėstytoją.

Mėginu detaliau.
Tarkim darbuotojas gauna minimumą.
Kai skaičiuoju atostoginius 09-10 mėn, skaičiuojamuoju mėnesiu laikau 09 mėn, automatiškai lyginu, kad 1 diena nebūtų mažiau nei 450 Lt/DD.

O jei atostogavo 07-10 mėn?(specialiai imu tokias ilgas atostogas)
Skaičiuojamasis mėnuo 07? Ir žmogelio vidutinę algą jau lyginam nebe su 450 Lt? Nors už atostogas jis neturėtų gaut mažiau, nei minimalus vidutinis DU?

Manau kad pasikviesk firmą, kuri tą aparatą aptarnauja, ir tegu spausdinimui išveda bendrą PVM sumą - juk iš to žurnalą pildai pagal ataskaitas, o surašyt susumavus nemanau kad būtų teisinga, nes tam, kad pažiūrėt ar teisingai užpildyta, kas kartą reiks skaičiuot rankom :( Visus tikrintojus įpykdysi.

Kolegos, ar priskaitymų dabar daryt nebemokina? Mane tokia "buhalterija" šokiruoja - kai pinigais dengiu sąnaudas :( Bent mus mokino, kad pinigai visada dengia skolą, o tam kad padengti skolą, visada privaloma ją priskaičiuot.

Būtent tai iškraipo Tavo aukščiau paaiškintą skaičiuojamojo mėnesio sąvoką - jei pilietis atostogavo 07-10 mėn, tai kuris mėnuo bus vadinamas "skaičiuojamuoju"? Tik ne tas, už kurį skaičiuoju, taip?

Komisinę prekybą kiek žinau reglamentuoja XXXVIII skyrius.
O taisyklės - www.lrs.lt tėra, kad: LIETUVOS RESPUBLIKOS PRAMONĖS IR PREKYBOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S 1995 m. lapkričio 29 d. Nr. 252 Vilnius DĖL ĮSAKYMŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ NE MAISTO PREKIŲ KOMISO PREKYBĄ, PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

Devi, 15 proc yra apmokestinamos gyventojo pajamos. Pinigų mokėjimas kaip toks yra tik pinigų judėjimas, o ar tai pajamos, ar skolos, ar dar kažkas, viskas priklauso nuo apskaitymo buhalterinėje apskaitoje.

Ir iš kur jūs tokių dalykų prisigaudę... :(

Jei normaliai sutvarkysi apskaitą, niekas neprisikabins. Kai moki iš a/s, fiksuoji atskaitingo asmens skolą, kai savininkas įneša pinigus į kasą, mažini skolą, ir viskas :)