Ulita, žaviuosi jumis, kad turite tokią gražią svajonę, ir tikiu , kad ji išsipildys.
Aš šiandien sėdžiu susiraukus ir pykstu ant savęs, kad raukausi dėl niekų.
Noriu atostogų, kurių ui kiek neišnaudota, noriu savo
žolytės, noriu , kad šefas nuo pat ryto nesikabinėtų dėl smulkmenų(manau, kad tai misija neįmanoma).
Bet visa tai niekai, paskaičiau jūsų parašymus ir gera ant dūšios pasidarė, supratau, kad reikia džiaugtis šia akimirka ir į visokius niekus nekreipt dėmesio.
Ir tokia mintis iškart kilo, po darbo net namo neužsukti, mauti pas draugę į kaimą, pasimaudyti prūdely, ilgai ilgai pavakaroti, paklausyti žiogų čirškimo, ryte basomis pabraidyti po rasą, atsigerti pavėsinėj kavos , na ir aišku padirbėti lauke.