Byla rašė: Na su mažąja kaip nors išgyvensime.
Gal čia man duoda per smegenis kitkas. Vyresnioji dukra (birželį bus 20 metų) iki šiol nesidairė į kavalierius. Skautavo ir ramiai studijavo. Dabar staigiai pareiškė kad turi draugą. Pasiklausinėjau kas toks. Plevėsa kažkoks , išmestas iš dviejų universitetų, 26 metų. Dabar laksto su kažkokiu savo giminaičiu po užsienius. Ir žiūriu kad mano vyresnioji ima tolti nuo mūsų su mažyle. Mes jai jau nebeįdomios. Bijau kad nesusigriautų gyvenimo. O gal aš tik savininkiška mama ?
Manau, kad jūs labai normali mama, kuri nori savo dukrai tik geriausio. Maniškei dar tik 11 metų ir tai aš jau pradedu pergyventi dėl jos ateities, kad padarytų tinkamus pasirinkimus ir panašiai. Deja, kaip pati iš savo patirties žinau, jei jau vaikinas apsuka galvą, mama (ar tėtis) gali nors ir nuolatos moralizuoti, aiškinti, bandyti atvesti į protą, niekas nepadės.
Nežinau, gal kitų patirtis kitokia.