Kai darbuotojas yra komandiruojamas LT įmonės į užsienį, nes ten yra nuolatinė jo darbo vieta, ir viršija per metus 183 dienas, kas turi sumokėti užsienio šaliai mokesčius nuo pajamų, gautų viršijus 183 dienas - įmonė ar pats darbuotojas? VMI pakonsultavo, kad pats darbuotojas turėtų susimokėti ir po to gauti pažymą iš tos šalies apie jai sumokėtus mokesčius ir pateikti įmonei, kad iš jo nebeiškaitytų GPM. Gal kas yra turi info, kaip yra iš tikro ar yra su tuo susidurę?

Ačiū

Darbuotojas gavo šaukimą atvykti į karinį komisariatą dėl sveikatos patikrinimo? Forminti 12-SD pagal DK 137 str.4 p ?
100 metų su tuo nesusidūrus, radau kad anksčiau būdavo pagal 143 str 2p, o pagal naują DK ir nebeaišku

su iMAS kryžminiu sutikrinimu kažkoks košmaras. Įlindau pažiūrėti kaip po kryžminio sutikrinimo patikslinimo ar viskas tvarkoj už 04 mėn, tau radau naują ilgiausią sąrašą su raudonais šauktukais, kad nepateikta 88 gautos sąskaitos iš 92 sąskaitų, nors jos visos yra pateiktos. Kas per nesamonė

kad atskiros sistemos ir skirtingas jų įforminimas, tai suprantu. bet kai pamatai skaičius, tai supranti kad kažkaip labai jau suveltai viskas suforminta. Ačiū Tininga

Hm...bet pagal išmokamą sumą tai netelpa į dienpingių rėmus, nes per mėnesį gaunasi mažiau nei 50 proc dienpinigių normos. pvz 50 proc dienpingių yra 27 e, o pagal darbo dienas gaunasi kad yra ir 20 e , ir 24 ir 46 e per mėnesį. tai čia būtų kaip ir kompensuojamos išlaidos, kurios kinta kas mėnesį.

LT įmonė siunčia savo darbuotojus darbui į užsienį. Atlyginimą darbuotojui praveda LT įmonė. Pagal DS yra 6 d.d 40 val darbo savaitė. Kaip teisingai reiktų skaičiuoti DU , jei faktiškai užsienyje dirbo 21 d.d 180 val. o pas mus pagal grafiką yra 25 d.d 165 val. Tos 15 val. jau būtų kaip ir viršvalandžiai. Pagal kokį tarifą jie apmokami, ar pagal LT darbo kodeksą ar pagal užsienio?
Pagal Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą rašo, kad jei komandiruotė ar darba sužsienyje trunką ilgiau nei 30 dienų, tai pagal 4 str. 3 p. „Jeigu valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, teisinės nuostatos darbuotojui numato palankesnes sąlygas, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos, taikomos valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, teisinės nuostatos.“ Tai suprasčiau, kad darbuotojui DU turi būti mokamas ne mažesnis, nei tos užsienio šalies minimalus valandinis atlyginimas, bet ir skaičiuoti viršvalandžius pagal jų įstatymus ? ar klystu?

vadinas teisingai mastau o kaip dėl mokesčių užsienyje, kai viršija 183 dienas, gal kas žino kaip ten gaunasi? nes vakar užskaičiau netyčia tokį straipsnį, tai ir iškilo klausimų

Norvegijoje dirbantys lietuviai turėtų būti atsargūs. Darbo užmokestį kaip dienpinigius gaunantys mūsų šalies piliečiai gali sulaukti netikėto Norvegijos mokesčių administratoriaus pareikalavimo sumokėti mokesčius, kurie gali nurėžti nemažą dalį nuo gauto atlyginimo.
lzinios.lt/lzinios/lietuva/dirbantiems-no...

taip, išbūna nepertraukiamai, vieni visus metus, kiti su pertauka, jei išeina atostogų 1 kartą metuose. pvz išvyko į užsienį balandžio mėn po atostogų, grįš į Lt spalio, lapkričio mėnėsį, tai čia kaip ir nelabai komandiruotė gaunasi. Pagal LT įstatymus komandiruočių nesumuoja, bet pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį mano supratimu sumuoja visą išbūta laiką per metus nes yra parašyta:
" Jeigu gyventojas - Lietuvos rezidentas už užsienio valstybėje atliekamą samdomąjį darbą gauna pajamų iš Lietuvos rezidento arba iš trečiosios valstybės rezidento, tai tokios jo pajamos apmokestinamos tik Lietuvoje remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, jeigu:
- toje užsienio valstybėje dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai arba su pertraukomis jis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas"
Dėl kompesuojamų išlaidų tai DS yra parašyta, kad darbas gali būti atliekamas lauko sąlygomis ir kad Darbdavys gali mokėti mažesnius nei nustatyto dydžio dienpingius, tačiau ne mažiau kaip 50 % nustatytos dienpinigių sumos pagal komandiruočių sanaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punkto nuostatas.
Na man toks parašymas atrodo nei šis nei tas. Pagal išbūtą laiką kaip ir ne komandiruotė, bet pagal DS tai ne kompensuojamos išlaidos, o dienpinigiai, tik kad gaunasi kiekvieną mėnesį yra kintantys
Darbuotojo DU yra didesnis nei MMA*1,3 , tai pagal viską kompesuojamos išlaidos gali viršyti 50 % DU ir yra neapmokestinamos

Nesu tvarkius apskaitos, kai imonės darbuotojai dirba užsienyje, tai norėčiau pasitikrint ar teisingai suprantu.
LT įmonė siunčia savo darbuotojus darbui į užsienį. Jie ten dirba daugiau nei 183 d. per metus. Ar tokiu atveju tai ne komandiruotė ir dienpinigiai nemokami, bet mokamos kompensuojamos išlaidos už darbą lauko sąlygomis? Ar kompensuojamų išlaidų dydis kiekvieną mėnesį turi būti vienodas, ar jis gali būti skirtingas ir ar gali būti mažesnis nei 50% dienpinigių normos užsienyje ir kaip tai turi būti įforminta – DS ar įsakymais kiekvieną mėnesį, jei kintamas dydis? Jei darbas užsienyje trunka ilgiau nei 183 d, ir darbuotojo pajamas apsimokestina ir užsienio šalyje, tai kas tuos mokesčius turi sumokėti, įmonė ar pats darbuotojas?

panašu, kad ta imonė yra sumasčiusi tokiu būdu tas pajamas nusavinti iš darbuotojų, ir jai ko gero labiau apsimoka nuo ju net ir pelno mokesti sumokėti. Nes kiek supratau, tai darbuotojams pasako, kad jie moka už darbuotojus mokesčius Olandijoje ir čia yra kaip kompensacija mokesčių išlaidoms padengti. Ir manau, kad dauguma darbuotojų net nežino, kad jie gali tokį mokestį susigrąžinti

tai remiasi ir darbo sutartim ir darbo kodeksu, pasako kokiu darbo kodekso straipsniu remiasi ir kol kas kalbasi gražiuoji, bus matyti kaip išsispręs klausimas dėl atostoginių. Matomai anksčiau niekas iš darbuotojų triukšmo nekėlė, nesidomėjo ir imone ramiai sau darė tokius fintus, Man dabar kilo mintis, o jei darbuotojas parašo raštą, kad nebesutinka, kad įmonė pasiimtų darbuotojo grąžintiną GPM, o pervestų i jo asmeninę sąskaitą... apsigalvojo ko gero teks su teisininku del sito konsultuotis manau

vat ir norisi dabar sužinoti kaip turi būti iš tikro, kad turėtum normalią info ir kad žinotum kaip apgint savo teises, nes dabar aiškinamės dėl atostoginių, panašu kad ir jų nenori mokėti. Pasako darbuotojui, kad atostoginiai apskaičiuojami ir mokami pagal vidinę įmonės tvarką.

imonė registruota Lietuvoje, o darbuotojus siunčia dirbti į Olandiją, visi darbuotojai įdarbinti LT įmonėje ir manau kad visi dirba užsienyje, Lt spėju yra tik administracija. darbuotojai registruoti Lietuvoje. man keistas toks susitarimas, nes kiek esu girdėjusi ir dabar skaitau, tai gpm susigrąžina darbuotojas. O tą raštą pasirašė iį nežinojimo, kai darbinosi, kartu su darbo sutartim ir tik dabar man pasakė apie tai. Tai man įdomu, ar galima tokį raštą anuliuoti, net jei ir parašas yra, ar tai teisėta. Nes mano galva tai yra nesąžininga darbuotojo atžvilgiu. visko tie darbdaviai prisigalvoja savo naudai

Reikia konsultacijos apie LT imones, kurios siunčia darbuotojus dirbti į užsienį. Kuri įmonė kokius mokesčius nuo darbo užmokesčio moka savo ir kitoje šalyje ir kaip yra su GPM grąžinimu. Neturiu jokios patirties dėl darbuotojų nuomos į užsienį, tai sunkoka susigaudyti įstatymuose kas kaip yra iš tikro, kad nenugrybaučiau bekonsultuodama dėl tokio atvejo
Darbuotojas įdarbintas Lietuvos įmonėje, bet dirba užsienyje, Olandijoje ( kaip suprantu čia yra darbuotojų nuoma). Darbuotojas įsidarbinant turėjo pasirašyti LT įmonėje raštą, kad atsisako susigrąžinamų iš užsienio šalies mokesčių ir palieka juo įmonei. kaip suprantu čia susigrąžinami mokesčiai, GPM, nuo darbo užmokesčio.
jei LT įmonė turi užpildžiusi formą A1, tai ji sodrai mokesčių Olandijoje nemokėtų, bet jei dirba daugiau nei 183 dienų per 12 mėn., tai tada turi mokėti sodrai Olandijoje ir Lietuvoje, ar klystu? Pagal Olandu algolapį matau, kad jie išskaičiuoja kažkokius mokesčius iš DU. Bet algą perveda LT įmonė ir mokesčius moka už darbuotojus Lietuvoje. Metinę GPM deklaracija už praeitus metus darbuotojas pildė, tad kyla klausimas dėl mokesčių olandijoje ir jų susigrąžinimo
1. Ar gali LT įmonė pasilikti sau darbuotojui grąžintinus mokesčius ir kokiu pagrindu, ir iš viso ar taip teisiškai galima? nes kiek skaitau apie darbuotojų nuomą (komandiravimą darbui į užsienį) tai visur rašo, kad GPM susigrąžinti gali tik darbuotojas.
2. dar klausimas - jei darbuotojus nori perkelti gyventi i kitą būstą, bet jų tas būstas netenkina, kaip supratau blogos gyvenimo sąlygos būtų. Kuo remiantis jie gali atsisakyti persikelti ten gyventi ir reikalauti kad surastų geresnį? Kiek ieškojau, tai radau tik Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą. Darbo sutartį apie suteikiamas apgyvendinimo sąlygas nieko nėra parašyta

taip pat nematau nei vieno važtaraščio, ko gero vėl sistema užlūžo

Tai paskambinau ir pasakiau, lauksiu žinių iš jų

atnaujino siandien 34 versija, gaunamų transportavimus ir atvirkštinį PVM perkėlė į SAF, O "Kitų suma" nepersikėlė

Šiaip atnaujinimus pas mane daro pragmistai, ir atnaujino 11,10 , ne taip ir senai . teks vėl jiems skambint

ar visoms is gaunamu saskaitų į iSAF registrą persikelia "Transporto" ir "Kitos" sumos bei Atvirkštinis PVM ? man į SAF registrą nepersikėlė, tai nezinau ar aš ne taip suvedžiau į Pragmą ar su atnaujinimu Pragmoje netvarkoje kažkas

o senąją rinkmeną ištrynėt, prieš įkeliant vėl iš naujo?
man gautų sąskaitų neperkėlė į registrą, dokumentų 0 . pateikus iš naujo atmetė, nes tipo jau pateikta rinkmena nei jokios info rasti, nei prisiskambint į vmi neįmanoma

o man iš tokių VMI komentarų atrodo, kad šį įstatymą taikys ir iš darbuotojų nuomojamiems automobiliams, nes nemažai įmonių taip nuomoja iš savo darbuotojų, kurie remontuoja, apdraudžia ir kurą pilą iš įmonės lėšų. Aišku pagal kelionės lapus nusirašo kuras tvarkingai, bet jei atsitiks kas savaitgalį tai iš karto bus aišku kad naudoji auto savo reikmėm ir dalis įmonės išlaidų bus pripažinta pajamomis natūra
skaitai, skaitai tuos mokslinius Šemetos įstatymus ir kuo toliau, tuo labiau visai nieko nebesupranti kas prie ko turi būti

tai kaip suprasti šitą VMI komentarą Aš suprantu kad čia kalbama apie auromobilį, kurį darbuotojas pagal nuomą ar panaudą leidžia naudoti įmonei darbo reikalams.
o be to juk iš darbuotojo išsinuomotai mašinai kurą pila įmonė ir jį apmoka
4.3.9. Kai gyventojas asmeninį automobilį nuomoja ar pagal panaudos sutartį
perduoda įmonei naudoti darbo reikalams ir tas gyventojas turi galimybę šį automobilį naudoti taip pat asmeniniais tikslais (po darbo, laisvadieniais ir pan.), laikoma, kad šio gyventojo pajamos natūra yra įmonės apmokėtų automobilio eksploatavimo, remonto, draudimo išlaidų dalis, proporcingai tenkanti naudojant automobilį ne darbo reikalais. Šios pajamos natūra įvertinamos pagal tvarkos aprašo 2 arba 3 punktą (žr. šių punktų komentarą).

O po 17 val ir savaitgaliais kur automobilis, paliekamas darbe ar namo darbuotojas važiuoja? Nes nuo to priklauso kuras, draudimas, remontas iš imonės lėšų, nuo kurių teks paskaičiuot dalį pajamų natūra.

darbo diena 8 val. jei dirbai ilgiau ir nori įrodyt kad auto buvo naudojamas įmonės reikalams, tada skaičiuok viršvalandžius ir mokėk nuo jų mokesčius. Jei ne, tada bus naudojimas asmeniais tikslais, ir dzin, kad važiavai iš objekto 19.00 val

GPMĮ nuostatų taikymo požiūriu galimybė naudotis kitam asmeniui
priklausančiu automobiliu ir asmeniniais tikslais atsiranda, kai asmuo duoda leidimą, suteikia gyventojui teisę (žodžiu ar raštu) naudotis automobiliu asmeniniais tikslais. Jeigu gyventojas kitam asmeniui priklausantį automobilį naudoja, yra laikoma, kad toks sutikimas, leidimas yra duotas, jei nenustatoma kitaip. GPMĮ nereglamentuota, kaip turi būti įforminamas automobilio suteikimas naudotis ir asmeniniais tikslais, tačiau, siekiant sąžiningai ir teisingai įgyvendinti mokestinę prievolę, automobilio suteikimas bei naudojimosi juo tvarka turėtų būti įforminami. Tais atvejais, kai gyventojas turi galimybę naudoti automobilį ir asmeniniais tikslais, svarbu nustatyti, kokie konkrečiai darbuotojai (visi, ar ne), kokį laikotarpį (ribotai, neribotai) ir pan, turi tokias teises bei
pagal kokias tvarkos aprašo nuostatas bus vertinama gauta nauda (pagal komentuojamą punktą, ar pagal tvarkos aprašo 4 punktą). Tais atvejais, kai darbdavys pasisako, kad automobiliai gali būti naudojami tik tarnybos tikslais, automobiliai laikomi darbe ir darbuotojui nesuteikta teisė naudotis automobiliu asmeniniais tikslais (kartu tai reiškia, kad darbuotojas neturi galimybės automobiliu naudotis asmeniniais tikslais), tokiu atveju darbuotojas naudos (pajamų natūra) negauna, jeigu nenustatoma kitaip.
Čia ištrauka iš GPM 9 str. komentaro projekto. Pagal jį suprantu,kad automobilių naudojimo tvarka įmonėje turi būti nustatyta raštu: kas , kur, nuo kada iki kada naudoja ir t.t, tokiu atveju dar yra galimybė apsigint. Bet jei pagaus ne darbo metu tai gero nelauk

darbuotojo pajamomis natūra taip pat priskiriamos įmonės apmokėtos eksploatavimo, remonto, draudimo išlaidos, proporcingai tenkanti naudojant ne darbo reikalais

Tai ir man taip pat atrodo nesamone, kad taip reikia apmokestinti. Man atrodo, kad VMI ne taip aiškina

Skambinau i VMI ir i Sodrą dėl 6 proc nuo atostogų kompensacijos, priskaičiuotos 12 mėn, bet išmokamos 2009 m. VMI aiškina, kad reikia priskaičiuot 6 proc ir pravesti SODRAI.
Sodra aiškina, kad jai nereikia mokėt, kad 6 proc. sv.draud. taikomas nuo 2009-01-01 priskaičiuotam DU ir kitom apmokestinamom išmokom.
Kai paklausiau tai kaip mums skaičiuot iš tikrom jei VMI ir Sodra aiškina skirtingai, tai po pauzes atsake..... nezinau Žodžių trūksta po tokių įstatymų aiškinimų

Tai kad ir neskaičiavau tų 6 proc. nuo nepanaudotų atostogų, nei 12 nei 11 mėn, nes tų mėnesių algos bus išmokamos tik šiais metais. Ir ataskaitą pateikiau be 6 proc. ir nieko, viskas tvarkoj. Idomu, kas buvo tie protinguoliai, kurie tokį GPM įstatymą sukūrė, juos dabar reikėtų pasodint algų skaičiuot, kai programos neatnaujintos, dalį skaičiuoji su ja, dalį su excelyje, kai šiais metais dalimis išmoki praeitų metų algas, pažiūrėčiau kaip jie suskaičiuotų ir kiek laiko užtruktų gal tada iš karto protą atgautų.