Na sutinku, kad ketinimai geri, tik suabejojau ar juos seimas patvirtino...?

Gal kas žinote, kaip ten apskritai baigėsi seime su tais įmonių antspaudais? Žinau kad 2011 metų sausio mėn. Vyriausybė pritarė Teisingumo Ministerijos siūlymui atsisakyti antspaudo privačiose įmonėse. Tačiau atitinkamus įstatymus turėjo priimti seimas. Ar seimas priėmė tuos įstatymus niekur nerandu info. Ar vis dar reikia naudoti tuos antspaudus? Kaip ten seime baigėsi ta antspaudų istorija?

Prašau kas nors duokite nuorodą į kokį įstatymą, kur būtų nurodyta prievolė sumas PVM sąskaitoje faktūroje rašyti žodžiais. Kiek žinau pačiame PVM įstatyme tokios prievolės nėra, gal kokiame nors Vyriausybės nutarime?

Rolf, matau kad neblogai pasikaustęs atostoginių skaičiavimo vingrybėse... Gal galėtumėte man padėti susigaudyti mano problemoje, kurią apračiau šioje diskusijoje "calembour 2009-07-30 9:50"? Nes Wolf neprisijungia jau kelinta diena, tai niekaip nepavyksta jo tiesiogiai pakalbinti apie jo straipsnį.
Tai kaip iš tikrųjų su laisvu grafiku dirbančiu studentu? Jei jis dirba restorane tada kai nėra paskaitų, t.y. laisvu grafiku, vieną mėnesį dirbo 50 valandų ir gavo 500 litų atlyginimą, kitą mėnesį dirbo 100 valandų ir gavo 1000 litų atlyginimą, trečią mėnesį dirbo 10 valandų ir gavo 100 litų atlyginimą. Kaip tada skaičiuoti jam atostoginius? Kiek valandų jam apmokėti už 28 kalendorinių dienų atostogas?

O jeigu darbuotojas neturi nustatyto grafiko, pvz. studentas dirba restorane tada kai nėra paskaitų, t.y. laisvu grafiku, vieną mėnesį dirbo 50 valandų ir gavo 500 litų atlyginimą, kitą mėnesį dirbo 100 valandų ir gavo 1000 litų atlyginimą, trečią mėnesį dirbo 10 valandų ir gavo 100 litų atlyginimą. Kaip tada skaičiuoti jam atostoginius? Kiek valandų jam apmokėti už 28 kalendorinių dienų atostogas?

Taip pat tas pats pacituotas punktas numato kad prievolė skaičiuoti valandos vidurkį atsiranda tik tada jei dirbama 5 dienas per savaitę, tai jeigu dirbi 2 dienas per savaitę tos prievolės skaičuoti vidurkį pagal valandas nelieka?

Paskaičiau Wolf straipsnį AAM aktualijose apie atostoginius, tai man taip ir liko neaišku dėl atostogų dienomis ar valandomis. Jei teisingai supratau straipsnyje minimas terminas "VDU tvarka' tai yra LR Vyriausybės nutarimas Nr. 650, tačiau aš tame nutarime niekaip neradau teiginio ar sakinio, kuris numato prievolę skaičiuoti atostoginius pagal valandas, jei darbuotojas dirba pvz. 4 valandas per dieną, t.y. nenormali darbo dienos trukmė. Wolf straipsnyje rašo:
"VDU tvarka numato prievolę skaičiuoti valandos VDU (t. y. vėliau nurodytais atvejais galimybės pasirinkti nėra):
a) jei faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra trumpesnė negu normalios trukmės (pvz., 5 val. per dieną);
b) jei faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra ilgesnė negu normalios trukmės (pvz., 10 val. per dieną)."
Ką reiškia teiginys "normalios trukmės"? Kada yra normali trukmė ir kada nenormali? Nemanau kad įstatymo prievolė gali būti nustatoma pagal normalumą ir nenormalumą, nes normalumas labai subjektyvus dalykas.
Būtų puiku jeigu pats Wolf įsijungtų į diskusiją.

Na tokiu atveju manau kad tas principas negalioja. Jeigu užsiimi realizavimu tai tavo pirkimai tampa nuolatiniai, tada kodėl negali sudaryti sutarties su savo tiekėju ir susitarti dėl tikrų sąskaitų-faktūrų pateikimo?
Bet kuriuo atveju jeigu realizuoji kažkokias prekes, turėtum ir pats būti suinteresuotas, kad jos būtų kokybiškos, sertifikuotos ar panašiai. Nes kitaip gali užsirauti ant pikto pirkėjo, kuriam neįtiko tavo parduota prekė. Paskui pradeda kas nors domėtis, pasirodo tu pirkai neaišku iš ko ir neaišku už kiek, ir juo labiau be jokių įsigijimo dokumentų. Tada jau tavo veiksmai tampa nebe Buhalterinės Apskaitos Įstatymo objektas, o kokio nors Civilinio Kodekso, ar panašiai.

Mes taip pat daug perkame internetu iš visokių egzotiškų valstybių, ir savaime suprantama, dažniausia jokių sąskaitų negauname. Tai buvau kreipęsis su raštišku paklausimu į mokesčių inspekciją, kaip registruoti sąnaudas neturint normalių sąskaitų-faktūrų. Tai atsakymas buvo toks, kad tokios išlaidos tiesiog negali būti leidžiamais atskaitymais skaičiuojant pelno mokestį, bet į sąnaudas galima traukti turint nors kažkokį popiergalį liudijantį tą pirkimo faktą (jūsų atveju tai gali būti atspausdintas išrašas iš PayPal sistemos), nes pagal Buhalterinės Apskaitos Įstatymo 13 straipsnio 3-čią punktą, dokumentams iš užsienio valstybių, rekvizitų reikalavimai netaikomi. Tai mes ir spausdinam tiesiog iš internetinių parduotuvių į elektroninį paštą atėjusius užsakymo patvirtinimus, o jei negaunam, tai iš PayPal sistemos išrašą, ir pagal tokį popiergalį registruoju sąnaudas. Na o metų gale aišku dedu į neleidžiamus atskaitymus.

Sveiki,
Tiesiog norėjau pasidalinti savo patirtimi apie Vikariną. Iki Vikarinos įsigijimo, DU skaičiavimui, naudojome ekselio lenteles. Turėjom apie 100 darbuotojų. Tai dabar labai gailimės įsigiję Vikariną ir atsisakę ekselio lentelių. Manau kad gerai padirbėjus ties ekselio lentelėmis galima susikurti geresnę, patogesnę ir lankstesnę DU skaičiavimo sistemą. Vikarinos problemos: arogantiški programuotojai; konsultantai nelabai išmano DU skaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus; labai lėtas reagavimas į kliento poreikius; baisiai sudėtingi ir neaiškūs programos nustatymai ir tiems nustatymams beveik nėra jokios dokumentacijos; sudėtingas (o kartais ir visai neįmanomas) programos pritaikymas pagal įmonės poreikius.

Alioka,
Patikslinkit prašau, pagal jus gaunasi du kartus K 275, tai kaip ji pas jus užsidaro po banko pervedimo? Taip pat neužsidaro D 272 sąskaita...?

Gal inkasacijos operaciją taip norėjot parašyti?
D 275
K 272

Sveiki,
Pasidalinkit kas nors patirtimi, kaip darot jei atsiskaitymus iš klientų priimat mokėjimo kortelėmis? Visai neseniai mums pastate tokį skaitytuvą, pamokino kaip į kasą mušti, bet pasiėmus banko išrašus pastebėjau kad bankas tik po dviejų dienų įskaito pinigus į mūsų sąskaitą, t.y. tarp kasos operacijos ir banko lėšų įskaitymo skirtumas yra dvi dienos.
Ar naudojat tarpines sąskaitas tokiems dalykams sutikrinti/sukontroliuoti? Kokias korespondencijas darot?

Ačiū, už bet kokius pasiūlymus, rekomendacijas, komentarus ir t.t.

Prašau patarkit kaip elgtis, jei pas mus pirkimų procesas yra visiškai chaotiškas, ir darbuotojai organizuojantys pirkimus pas mus yra visiškai išsiblaškę ir niekaip neina jų išauklėti kad laiku suneštų pirkimo PVM sąskaitas-faktūras. Bandžiau su visais ir piktuoju ir geruoju, bet vis tiek iš dvylikos mėnesių vis tiek vienuolika mėnesių per metus būna kad reikia tikslinti PVM deklaracijas. Mano rekordas kad gavau iš vieno vadybininko pirkimo sąskaitą net trijų metų senumo!
Su pardavimo PVM viskas tvarkoje. Neatskaitytos pirkimo PVM sumos dažniausia nebūna labai didelės, tai galvoju kad už žioplumą ir vadovų bejėgiškumą prieš neatsakingus darbuotojus, tiesiog nurašinėsiu į sąnaudas ir viskas, mokesčių inspekcija vis tiek nuo to nė kiek nenukenčia, jai taip netgi geriau, daugiau pardavimų PVM iš mūsų gauna. Kaip manot, ar vis tik reikia tikslinti kiekvieną mėnesį, ar geriau nurašinėt į sąnaudas?

Prašau ar galėtumėt patikslinti ar teisingai supratau, kad iš darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pozicijos žiūrint sena tvarka buvo 24% į VMI sąskaitą + 3% į SoDros sąskaitą, o nauja tvarka bus 15% į VMI sąskaitą + 6% į SoDros sąskaitą ?

Pasidalinkit savo patirtim kaip darote koresponduojančius įrašus kai atskaitingas asmuo atneša pirkimo dokumentus, ar darot ką nors panašaus į tai:

Asmuo paima avansa:
D Atskaitingi asmenys 118 Lt,
K Kasa 118 Lt.

Asmuo atnešą pirkimo dokumentus:
D Gautinas PVM 18 Lt,
D Sąnaudos 100 Lt,
K Atskaitingi asmenys 118 Lt.

Ar užtenka tokių įrašų? Ar kas nors darot dar įrašus pro Tiekėjų sąskaitas?

Ačiū.

Nuo A iki Z rašyti tikrai tingiu, bet galiu trumpai pasakyt, kad asociacijos vadovaujasi "PELNO NESIEKIANČIŲ RIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDARYMO IR PATEIKIMO TAISYKLĖMIS"
Šiose taisyklėse rasit ir Ataskaitų formas, ir kaip grynus pinigus apskaityti, vienu žodžiu nuo A iki Z.

Ar teisingai supratau kad jei perkam tą programinę įrangą pvz. iš Kanados, tai PVM procedūra tokia pat kaip kad perkant iš kitos ES valstybės narės, t.y. patys prisiskaičiuojam ir pardavimo PVM ir pirkimo PVM? Nes nelabai suprantu kaip galima į atskaitą traukti pirkimo PVM jei tos progr. įrangos tiekėjas nėra PVM mokėtojas, ir apskritai Kanadoj ir JAV tokio termino kaip PVM (angl. VAT) nežino, ir jie nesuvokia kas tai yra.

P.S. Deje mūsų veikla mišri...

Ketinam pirkti standartizuotą (skirtą masiniam vartojimui) programinę įrangą iš ne valstybės narės. Perkam su visu aptarnavimu ir apmokymais ja naudotis. Jokios laikmenos čia nedalyvauja, instaliuojama nuotoliniu būdu per interneto ryšį prisijungiant prie mūsų serverių. Ar reikės tokiu atveju mokėti importo ar kokį kitokį PVM?

Ačiū.

Enterprise Resource Planning

Situacija:
Pirkome konsultavimo paslaugas iš Latvijos įmonės PVM mokėtojos ir jie mums išstatė sąskaitą nurodydami 0% PVM. Mes esam Lietuvos PVM mokėtojai. Paslaugos skirtos mūsų vidaus reikmėms, t.y. administravimo poreikiams. O be to mes deklaruojam mišrios veiklos PVM, t.y. atskaitom tik fiksuotą procentą (10%-atskaitomas, 90%-neatskaitomas) nuo visos pirkimo PVM sumos.
Tai FR0600 19 eilutėj rašau visa latviams sumoketa sumą, ir į 29 eilutę rašau paties paskaičiuotą pardavimo PVM 18% nuo tos latviams sumokėtos sumos. Ir tokiu būdu susidaro Lietuvos VMI-jai mokėtinas PVM, kadangi į atskaitą jo traukti negalim tai į 22-ą ir 30-tą eilutę nieko nerašom.

Ar teisingai darau?

Gal kas galite skubiai pasidalinti pavyzdiniu vbk failiuku, nes niekaip neįkertu pagal aprašymą kokia jo struktūra turi būti.

Ar galit, gerieji žmonės, pasufleruoti man - kas turi pasirašyti komandiruotės įsakymą kai komandiruojamas įmonės vadovas (direktorius)?

Dėl PVM aš turėjau omeny kad jei darbuotojas komandiruoteje patyrė kažkokias išlaidas su PVM, ir PVM sąskaitą parvežė tik grįžęs po trijų mėnesių, t.y. tada kai įmonės visas PVM jau paskaičiuotas ir apmokėtas, ar galiu tada trijų mėnesių senumo PVM dėti į tą męnesį kada buvo surašyta komandiruotės avansinė apyskaita, o ne ta data kada buvo išrašyta PVM sąskaita būnant darbuotojui komandiruotėje ir kuri susijusi su komandiruotės metu patirtom išlaidom?

Norėčiau pasiteirauti, prie kurio laikotarpio reikėtų priskirti komandiruočių sąnaudas jei darbuotojas išbuvo komandiruotėje du mėnesius (ne vienoje vietoje), t.y. išvyko 2006.12.01 o sugrįžo 2007.01.31? Jis parsivežė krūvą sąskaitų (taksi čekiai, viešbučių sąskaitos, maitinimosi išlaidos ir t.t.) kurios patenka tiek į vienus mokestinius metus tiek į kitus.
Ar galima tiesiog pagal komandiruotės išlaidų aktą nurašyti tas visas išlaidas į 2007 metus, neatsižvelgiant į tai kad kai kurios išlaidos patirtos 2006 metais?
Taip pat kaip tai atrodo PVM deklaravimo prasme, ar reikia būtinai dėti į atskaitą ta data kurią buvo išrašyta sąskaita? Nes deklaracija už 2006.12 jau pateikta ir PVM sumokėtas...

Ačiū.

Ar čia eitų kalba apie šitą straipsnį? nes kito straipsnio, kur būtų nurodyta 12 nerandu...

[i]17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:
39) neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, neviršijančios 12 pagrindinių

Jeigu šitas, tai jis man kažkoks nevisiškai aiškus: prie ko čia neribotos civilinės atsakomybės vienetas, jei studentas dirbo ribotos atsakomybės įmonėje?

Sveiki,
Girdėjau tik kalbų lygyje, kad jei žmogus įmonėje neišdirbo trijų mėnesių, tai jis gali susigrąžinti deklaruodamas fizinių asmenų pajamų mokestį. Čia dažnai taip būna kai studentai per vasarą uždarbiauja porą mėnesių.
Prašau duokit nuorodą į GPM įstatymo straipsnį kur apie tai sakoma, nes skaitau skaitau ir nerandu... Ar tai yra laikoma kaip neapmokestinamos pajamos? Ar kaip nors kitaip?

Ačiū.

Na dėl meilės tai tiksliai nežinau :)
Bet kas šiek tiek erzina, tai labai stipriai ribotas mūsų biudžetas. Iš pradžių buvo daug noro ir entuziazmo, viskas gražiai atrodė. Bet pradėjus diegti pradėjo karpyti mūsų biudžetą. Bet dėl to baisiai nepergyvenu (bent jau kol kas), nes galvoju kad konsultantai butų atėję, sukonfiguravę, padevelopinę ir išėję mums palikę tik vartoti. O dabar patys turim ir konfigūruoti ir developinti, turiu omeny kad tai didelė patirtis mums patiems.
Jei paaiškės mano darbdavio nemeilė, būtinai duosiu tamstai žinoti, ir atsiduosiu kito darbdavio meilei ;)

Na tai kad ir pačiame FI modulyje yra pakankamai erdvės improvizacijai. Aišku aš nelabai kietas šitame reikale ir improvizuoju su paprastais dalykais, tai gal dar susidursiu ir su rimtesnėm problemom.
O šiaip aš esu ir ABAP developeris ir IMG customizatorius viename asmenyje. Kai man šitokias funkcijas pasiūlė aš labai nesipriešinau, nes manau kad būti IMG specialistu ir dar mokėti ABAP žiauriai geras reikalas, ir manau kad mano galvoje vienas kitam netrukdo o tik papildo, nes taip lengviau developinti žinant kaip turi tai atsispindėti IMG customizavime, ir galų galiausiai end-userio lange. Pats turiu finansinį-buhalterinį išsilavinimą ir tokią pat praktinę patirtį.
Dėl dokumentacijos tai aš parašęs praeitą žinutę ir pats susimąsčiau, kad galbūt ir ne visada ji būna tokia detali ir aiški kokios kartais norėtųsi. bet kol kas didesnių problemų neturėjau. Pasitaiko ir kad German=>English vertimas užkliūna. Pavyzdžiui bandžiau sukonfigūruoti kapitalinio remonto ilgalaikiam turtui procesą kai padidėja nusidėvėjimo periodas, tai aiškios dokumentacijos taip ir neradau ir OSS kažkokias nesąmones man duodavo, turėjau pats improvizuoti ir biškutį padevelopinti.

O pats matau nemažai žinai visą šitą reikalą. Tai jūs konsultuojat, developinat, ar tik vartojat?

Na nelabai norėčiau sutikti kad improvizacijai nėra erdvės... SAP'as tuo ir patrauklus kad jis ypatingai lankstus ir nemažai vietos improvizacijai, aišku kad galėtum gerai paimprovizuoti reiktų bent šiokių tokių ABAP (SAP'o programavimo kalba) žinių. Bet ir to kartais neprireikia.
Man pačiam asmeniškai pavyko sukurti keletą naujų FI funkcijų pagal musų įmonės poreikius, kurios standartiniuose SAP moduliuose nepateikiamos, ir dar toliau turiu planų paimprovizuoti kituose moduliuose.

Taip pat dėl dokumentacijos tai nenorėčiau sutikti kad čia geras palyginimas SAP su MS, tai visai skirtingos paskirties programos su visai kitokia misija, skirtingais vartotojais tiek jų skaičiumi tiek visais kitais dalykais. Man dokumentacijos pakanka, tik turėk laiko ją skaityti...

Na mes diegiam keletą modulių, aišku pats didžiausias tai FI-CO, katras apima buhalterinę apskaitą ir finansinę kontrolę. Be to dar diegiam MM - pirkimų valdymas, CRM - ryšiai su klientais, AA - ilgalaikio turto apskaita ir valdymas.
Diegiam dar palyginus neseniai (apie pusmetį), kadangi aš esu tos įmonės kurioje diegiama darbuotojas, tai pats stengiuosi kuo daugiau išmokti savarankiškai. Nes konsultantų paslaugos laaaaaaabai brangiai kainuoja, o kadangi mums yra skirtas labai riboto dydžio biudžetas visam diegimo procesui, tai stengiamės stipriai neišlaidauti, ir kviesti konsultantus tik kritiniais atvejais.
Sekasi kol kas neblogai, yra pakankamai literatūros ir įvairiausios medžiagos, taip kad mokytis savarankiškai visai įmanoma ir be konsultantų. Aišku iškyla visokiausių sunkesnių klausimų, į kuriuos iš karto nepavyksta rasti atsakymų, bet neišsprendžiamų klausimų dar nepasitaikė.

Tai, Olegai, suprtau kad esi pažįstamas su SAP?