Mes irgi vieną tokį Iphoną turime.
Pagal sutartį ir telefono priėmimo-perdavimo aktą užpajamavau ilgalaikį turtą (vertė viršijo minimalią vertę ir tikrai planuojame kokius 3 metus naudoti)

D1240 Ilgalaikis 868
K4404 Kiti skoliniai įsipareigojimai

Kiekvieną mėnesį gaunu sąskaitą už ryšio paslaugas, kur yra ir mokestis už telefoną, tai suvedu net per kelias operacijas, nes kito būdo programoje suvesti nesugalvojau:
1. D63120 Ryšys+mokestis už telefoną
D2441 Gautinas PVM
K4431 Skolos tiekėjams
2. D4404 Kiti skoliniai įsipareigojimai
K63120 Mokestis už telefoną

Šiaip pagal mane tai operatoriai ne visai teisingai telefono pardavimą įformina. Kaip man atrodo, pradžioje turėtų būti sąskaita už telefoną pilna verte ir PVM išskirtas nuo visos sumos, o paskui kas mėnesį tik mokėtina įmoka turėtų būti sąskaitoje nurodyta.

Perskaičiuoti DU ir kabės kaip darbuotojo skola įmonei, kitą mėnesį susidengs, nedamokėsite to skirtumo

Pirmą kartą per visą praktiką man toks atvejis. Dar kelis kartus klausiau ar tikrai pelno niekaip neskirstysime. Na kažkaip išsisuksime :)

Teikiau. Ir gavosi, kad net 2 kartus. Skenavau kartu su patvirtintomis ataskaitomis (visą laiką taip darau, nes būtent tas sprendimas ir parodo, kad FA yra patvirtinta) ir dar tame pačiame sprendime buvo informacija dėl įstatinio kapitalo perskaičiavimo.
Kažin, o jeigu visgi pakeisime tą sprendimą ar kažkam galėtų tas užkliūti? Ar dar vieną rašyti, kad peržiūrimas 2015 m. paskirstymo projektas ir paskirstomas taip ir taip.
Suprantu, kad iš vienos pusės pažeidžiame ABĮ, bet iš kitos pusės juk niekur nepasakyta, kad tas sprendimas negali būti keičiamas ir šiaip taigi nieko nenuskriaudžiame, nepaskirstyto pelno turime pakankamai.

Šį straipsnį žinau, bet galvoju gal yra galimybė išvengti tarpinės atskaitomybės tvirtinimo, nes dividendai išmokami realiai ne už 2016 m., o iš ankstesnių metų nepaskirstyto pelno

Sveiki, Gal kas esate susidūrę ir galėsite patarti. Prieš kelis mėn. ruošėme FA ir akcininkų sprendimą, direktorius - vienintelis akcininkas nusprendė sukaupto pelno neskirstyti. Toks sprendimas ir buvo pateiktas RC. Dabar jam jau susišvietė, kad nori dividendų. Nepaskirstyto pelno prikaupta dar iš praeitų laikotarpių nemažai ir 2015 m. buvo pelningi. Kaip galėtume jam dabar tuos dividendus išmokėti. Ar būtina daryti tarpinę FA ir teikti ją registrų centrui? Ar yra kažkoks kitas sprendimas?

Aš darau
D2 (Mokėtinas PVM)
K4 (gautinas PVM)

Siūlyčiau pataisyti pradinį mokėjimą ir tą avansinį mokėjimą suvesti kaip priklauso.
Pirkimai - Išmokos - pažymėti avansinis mokėjimas

Jeigu mokėjimas būtų suvestas teisingai, tai einant taip, kaip anksčiau aprašiau, pasirinkus tą tiekėją, tikrai turėtų rodyti nesudengtą dokumentą.

O kaip buvo suvestas mokėjimas tam tiekėjui? Jis neturėtų būti 443 sąskaitoje, turėtų kabėti 2 klasėje

Pardavimai - Įplaukos - Pažymėti mokėjimo grąžinimas

Turite omenyje, kad norite nurašyti tas skolas į sąnaudas?
Jeigu taip, tai aš pasidariau naują Mokėjimo būdą
Tarkime pavadinimas "Beviltiškos skolos" - BSask 6xxxx (į kurią nurašote skolas)
Ir per įplaukas vedi mokėjimą, naudojant tą mokėjimo būdą "Beviltiškos skolos"

Kiemas nėra NT, tai ir NT mokesčio už jį nėra. Mokamas žemės mokestis, bet jį moka pats žemės savininkas ir kaip NTM atveju prievolė nepereina JA nuomos (panaudos) atveju

Tai ar tam kieme yra kažkoks NT? Už ką Jus čia ruošiates NT mokėti?

Taip, visos nuomos sąlygos turi būti apibrėžtos nuomos sutartyje. Aš nurodyčiau konkrečią kvadratūrą XX kvadratinių metrų. Nuo tų 15 proc. mokestinės vertės ir NT mokestį skaičiuosite.

Ši paslauga ne objektas LT

Trumpa ištrauka:
Kurie juridiniai asmenys yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai?
Atnaujinimo data: 2012-10-13
Registracijos numeris KD-4757 Data 2012-10-13


Nekilnojamojo turto mokestį moka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinis asmuo, bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar šios užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu, t. y. bet kokie užsienio vienetai, įskaitant įmones, įstaigas ir organizacijas, neatsižvelgiant į jų organizavimo formą bei į tai, ar jie yra juridiniai asmenys pagal užsienio valstybės teisės aktus, ar ne, turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje, išskyrus subjektus, kuriems taikomos NTMĮ numatytos lengvatos.

Nuo 2011-01-01 juridiniai asmenys taip pat moka nekilnojamojo turto mokestį ir už įsigyjamą (pvz., lizingo būdu) nekilnojamąjį turtą, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.

Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.

Taip

Dėl ES aš tikslinu to mėnesio PVM, kad išrašyta sąskaita. Nes čia ne tik pirkimo PVM, bet ir pardavimo. Tikslinu ir Intrastat. Dėl trečiųjų šalių, tai importo PVM pagal importo deklaracijos datą.

Tai jau bus įstatinio kapitalo didinimas.

PVM šiuo atveju tikriausiai nereikės atstatyti, įsiskaitykite į PVMĮ 66 straipsnio komentarą. Jeigu sugebėsite patvirtinti, kad tų prekių nebeįmanoma niekaip panaudoti, nes jos morališkai paseno, bet tikrai pirkote ekonominės veiklos vykdymui, atskaitos nereikės atstatyti. Geriausia aišku tas prekes surinkti ir tinkamai utilizuoti, bei turėti tai patvirtinančius dokumentus.

www.vmi.lt/cms/web/guest/pelno-mokestis
Santrauka apie PM

Aš šioje vietoje sutinku su Tinningos nuomonė ir nesu linkusi pritarti D.Čibirienės nuomonei.
Įmonės vadovas yra darboholikas ir vis kaupia jam priklausančias atostogas, 2015 m. pabaigai buvo sukaupęs atostogų už 8 metus, kiekvienais metai buvo tvarkingai skaičiuojamas rezervas ir pripažįstamos sąnaudos. Ar tikrai turėjau sumažinti 2015 m. pabaigai rezervą iki 3 metų ir sąnaudas atstatyti? Niekur tokio nurodymo nebuvau radus ir vien vienos auditorės nuomone vadovautis nesu linkusi.

Ar visi sutinka su šita autorės nuomone? Pagal dabartinį darbo kodeksą, darbuotojas, kuris nesiruošia išeiti iš darbo turi teisę išnaudoti ir per ilgesnį nei 3-ųjų metų laikotarpį sukauptas atostogas, ar tikrai kaupinių suma turi būti apskaičiuojama tik atsižvelgiant į 3-ųjų metų laikotarpį?

PVMĮ 5(1) straipsnio 2 d. 5 punkto komentaras
5) prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kurioje atliekamas šių prekių vertinimas, aptarnavimas (remontas, priežiūra, derinimas ir kt.), apdirbimas ir (arba) perdirbimas, jeigu po to prekės bus grąžintos atgal į valstybę narę, iš kurios jos buvo išvežtos, tam pačiam apmokestinamajam asmeniui, kuris tas prekes išvežė;
Komentaras

1. Kai prekės į kitą valstybę narę yra pervežamos aptarnavimui (remontui, priežiūrai, derinimui ir kt.), apdirbimui ir (arba) perdirbimui, o po tokio perdirbimo, aptarnavimo ar apdirbimo jos grąžinamos į Lietuvą tam pačiam apmokestinamajam asmeniui, kuris tas prekes išvežė, toks pervežimas nėra laikomas prekių tiekimu.
2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris perveža tokias prekes į kitą valstybę narę, šio tiekimo neturi nurodyti Prekių tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje, tačiau privalo pildyti laisvos formos apskaitos žurnale ar kompiuterinėse laikmenose, laikydamasis VMI prie FM viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-27 “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5-1 straipsnio 2 dalies 5-7 punktuose nurodytais tikslais į kitą Europos Sąjungos valstybę išvežamų prekių ir 13 straipsnio 5 dalyje nurodytoms paslaugoms teikti įvežamų prekių bei suteiktų paslaugų apskaitos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Apskaitos taisyklės) nustatytos tvarkos.

Iki 2016.06.01

Nereikia. Toks išvežimas perdirbimui nelaikomas prekių tiekimu

Taip.

Atsižvelgiant į šį punktą, reikia.

Reiktų tikriausiai į VMI su paklausimų kreiptis, kad išaiškintų