Nereikia niekam įrodynėti, kur išleidot dienpinigius, tam nereikalingi jokie dokumentai.
Gal gavote ne tik dienpinigius?

Jei praėjusių mokestinių metų apmokestinamosios pajamos buvo didesnės kaip 100 tūkst. litų, reikia teikti deklaraciją.

Tokios kompensacojos turi būti darbo sutartyje įrašytos. Vien įsakymo tikrai neužtenka

www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_...

Jei mokat kompensaciją, tai dienpinigių negalite mokėti.
Kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka taikomi darbuotojams, kurių darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio ir dėl to susidaro padidėjusios išlaidos.

Padidėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos iki 50 procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką, bet ne daugiau kaip Finansų ministerijos patvirtinta tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių norma dirbant Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Visais atvejais padidėjusios išlaidos kompensuojamos tik už faktiškai dirbtą laiką

Tess,
Sąskaita išrašoma, kai įvyksta pardavimas, kai suteikiamos kažkokios paslaugos.
Sąskaitos išrašymo ir apmokėjimo datos nebūtinai turi sutapti.

Manau, reikia lizingo bendrovės sutikimo leisti automobilį nuomoti.

12. Remiantis Įstatymo nuostatomis, deklaracijos neteikia ir avansinio pelno mokesčio nemoka:
12.1. einamaisiais mokestiniais metais įregistruoti nauji vienetai;
12.2. vienetai, kurių praėjusių mokestinių metų apmokestinamosios pajamos buvo ne didesnės kaip 100 tūkst. litų (nesvarbu, nuo kurio mėnesio vienetas pradėjo veiklą).

Dalintą ir daugintą.

28.2. Jeigu praėjusių mokestinių metų laikotarpis buvo trumpesnis kaip 12 mėnesių, tai apskaičiuojant einamųjų mokestinių metų IV ketvirčio avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.

29. Deklaracijos 19 laukelyje vienetas įrašo praėjusių mokestinių metų faktiškai apskaičiuotą (deklaruotą) pelno mokesčio sumą.

Gerai paskaičiavote

Jei išmokėjote pašalpą už dvi dienas, tai deklaruoti FR0572 reikia.

Kai dividendai išmokami Lietuvos vienetui:
Einamaisiais mokestiniais metais dividendus Lietuvos vienetams išmokėjęs ir iš jų išskaičiuotą mokestį sumokėjęs į biudžetą, Lietuvos vienetas sumokėto mokesčio suma gali sumažinti praėjusių mokestinių metų pelno mokestį, t.y. tų mokestinių metų, kurių pelno mokestį jis deklaruoja ir moka tais metais, kuriais jis pats išmoka dividendus ir iš jų išskaičiuotą mokestį sumoka į biudžetą.

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110 – 3992) 20 str. 1 dalies nuostatas, įmonė atlikusi ilgalaikio materialiojo turto remontą, to remonto verte turi didinti remontuoto ilgalaikio turto įsigijimo kainą tuo atveju, jei atliktas remontas atitinka nors vieną iš šių sąlygų:

- remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba

- pagerina jo naudingąsias savybes.

Visais kitais atvejais įmonės naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto išlaidos priskiriamos remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos faktiškai patiriamos.

Įmonė, atlikusi ilgalaikio materialiojo turto remontą, turi nuspręsti pati (įmonės vadovui sudarius komisiją ar pan.), ar remontas pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes.

Ar dividendus mokėjote tik FA?
Jei dividendus mokėjote tik FA, tai VMI užduodama antrą klausimą" Ar GPM nuo dividendų sumažinote mokėtiną pelno mokestį?", gal norėjo sužinoti, ar kartais neleistinai sumažinote mokamą pelno mokestį.

Esminis skirtumas tarp dividendų apmokestinimo, kai dividendus gauna gyventojas ir juridinis asmuo yra: bendrovė, išmokėjusi dividendus kitai bendrovei, gali susimažinti savo mokamą pelno mokestį suma, lygia nuo išmokėtų dividendų apskaičiuotam ir į biudžetą sumokėtam pelno mokesčiui. Tačiau išmokėjusi dividendus gyventojui, bendrovė negalės susimažinti savo pelno mokesčio išskaičiuota GPM suma.

5. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma:
5.1. apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, kitos numatytos išmokos);

PMĮ 33 str.3

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...

www.vmi.lt/lt/?itemId=10137599

Apie ką čia

225 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas
1. Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.
2. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio.
3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.
www.buhalteris.lt/index.php?cid=17192&new_id=3280

Nurašom, kai atiduodam naudoti

Galima išskaityti ne daugiau vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį.

Ne, ne, ne.

224 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai
1. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais.
2. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:
1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

Sodrai taip pat reikia mokėti 30,98.
Dar skaičiuojamas GF nuo apmokestinamų dienpinigių.
Išmokėti galit ir lapkričio mėn.

Pietų pertrauka į darbo laiką neįskaitoma.
159 straipsnis. Papildomos ir specialios pertraukos
1. Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti.
2. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.
3. Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.
4. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė.
5. Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.

Galit taikyti maržą.
Skaičiuojant maržą, IT nusidėvėjimas neturi jokios reikšmės.
Pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio (išskyrus patį PVM), kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą naudotą automobilį, ir sumos (įskaitant PVM), kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui šį automobilį įsigydamas, skirtumas

O kodėl man koją skaudą?
Lyg ir nespardžiau kamuolių

PVM nuo maržos galima skaičiuoti tokiu atveju, kai:
PVM mokėtojas nuolat verčiasi naudotų automobilių tiekimu ir parduoda naudotus automobilius, kurie buvo įsigyti Lietuvoje ar ES teritorijoje be PVM (be jokio PVM tarifo) arba buvo įsigyti, kai pardavėjas taikė šiems automobiliams specialią naudotų automobilių apmokestinimo schemą (PVM skaičiavo nuo maržos), arba
PVM mokėtojas parduoda naudotą automobilį kaip savo ilgalaikį turtą, kuris buvo įsigytas Lietuvoje ar ES teritorijoje be PVM (be jokio PVM tarifo) arba buvo įsigytas, kai pardavėjas taikė šiems automobiliams specialią naudotų automobilių apmokestinimo schemą (PVM skaičiavo nuo maržos).

Man įdomu, kokį šansą turėčiau, jei ieškočiau vyr.finansininkės darbo ir per pokalbį su darbdaviu pasakyčiau, kad nežinau, kokie yra mokesčiai, nežinau kokios deklaracijos ir kaip jos pildomos.
Kaip reaguotų darbdavys

[quote=jorja]Sveiki,
skaitau 18

Taip, tai finans.- invest. veiklos sąnaudos, palūkanų sąnaudos.