Ir čia ne griežtai? Įsivaizduoju, koks gautųsi pas tave raštas jei griežtai surašytum

Pirmiausia tai pertikrint pirkimus. Gal kur dėl apvalinimo pasimetė. Vedant apskaitą programa dažnai tas centukas PVM būna.

O Centas čia prie ko?

Iki tokio skaičiavimo jei būtum pas darbuotoją paklausus kiek jis kitur uždirba, tai būtų pasakęs koks tavo reikalas. O dabar tysia visi savo pajamas kas netingi. Ir jokių paslapčių nėra.

Baisu kai nusirašo pirmą kartą O po to pripranti

[quote=jorja]
Aš buvau VMI seminare, tai sakė, jog galima taikyti, tik reikia prašymo, galima
Matyt kiekviena apskrities VMI skirtingai aiškina. Pas mus akcentavo, kad buhalterio darbas yra [b]teisingai pritaikyti . Arba netaikyti. Beje, prieš porą savaičių ir "Buhalterijos" laikraštyje buvo rašyta, kad darbuotojas gali arba taikyti, arba ne. Tarpinės padėties nėra.

Už ką nusirašė? Jei tai nesumokėta sodra, tai darykite paprastą pavedimą.

O kam tuos puslapius visus versti? Žiūrite tai , kas reikalinga. Man daug labaiua patinka naudotis el. vadovo variantu. Peržiūriu turinį, paspaudžiu ant, kas reikalinga ir skaitau.

Peržiūra-Sąskaitų apmokėjimas-dengimai-U3+. Užpildom. Paprasčiausia

Čia tas variantas, kad paaiškinam kaip padaryti sunkiau, o lengvesnį kelią pati susiras?

Gerai padarėte. Man irgi panašiai buvo, nes vienoje įmonėje labai įdomiai atlyginimus iki manęs skaičiuodavo. Vos ne kiekvieno darbuotojo nukrypimas buvo 1-2 centai. Taip ir žaidžiau per vienkartinius priskaitymus.

Kaip suprasti nepanaudotus? Ir kuo tas skaičiavimas skiriasi?

[quote=Tatu]Negaliu įvesti naujos subsąskaitos -ui , neduoda, ką daryti?
Ir dar kaip ten su tais priskaitymo žiniaraščiais, iš "skaičiavimo" standartinis vienaip rodo Viso Sodrai, o iš ataskaitų kitaip. Ir kaip pamatyti kiek
Kaip ir kur neduoda. Subsąskaitą įvedate Buhalterija-Sąskaitų planas. Dešiniu pelės klavišu ant ant pagrindinės sąskaitos (šiuo atveju tai bus 446) ir pasirenkate "nauja subsąskaita". Pasirenkate tik paskutinį sąskaitos skaičiuką. Jei neleidžia įvesti, tai gal jau toj sąskaitoj (446) turite visas devynias?
O dėl žiniaraščio, tai jau buvo pasakyta Edlontos forume - Jis ne guminis, visko nesutalpinsi. Aš atsispausdinu paprastą ir dėl savęs dar ir exelinį iš programos. Imu pirmą exelio variantą, ten viskas labai smulkiai matyti. Galima ir šį imti kaip "kapitalinį variantą", tik reiks įrašyti vadovo, buhalterio duomenis.

Niekada nesirinkite iš likučių, nes jei neteisingai pasirinksite (programa nurašinėja pagal FIFO metodą), turėsi problemų kai reiks nurašymą taisyti.

Ko gero juos visus rasite tupinčius Mokėjimai-Mokėjimo dokumentai-Pagal žiniaraštį

Geras mokytojas turiu. Stengiuosi.

A ko Elyte tokia nustebus? Aš čia nusišnekėjau , ar kolegė?

jei prekė įvesta tuo pačiu pavadinimu, tai nurašant turėtų parodyti kiek jų yra sandėlyje. Nebent neteisingai nurašinėjate, t.y. renkatės po vieną konkrečią prekę iš sandėlio. Reiktų langelyje po "Visi sandėlyje" įvesti prekės kodą ir paspausti Enter. Tada jums duos visus likučius tos prekės ir galėsite nurašyti daugiau nei po vieną vienetą.

Eikite "Likučiai". Pasirinkite tą prekę, kur rodo tokius likučius. Paspauskite apačioje esantį redagavimo mygtuką ("ab"). Nieko daugiau nedarykite ir paspauskite "Gerai". Turėtų atsistatyti. Taip būna kai nurašinėji kiekius su kableliu.

Čia jau priklauso nuo jūsų fantazijos. Pvz. pas mane ten kur aktas yra "atsarginių dalių nurašymo aktas", "biuro veikloje sunaudotos prekės" ir t.t. Ten kur akto straipsnis- atsarginės dalys, remonto medžiagos ir t.t. Akto nustatymus įsiveskite per Parametrai-Nurašymo akto nustatymai.

GF reikia įvesti kaip periodinį atskaitymą. Einate į Atskaitymų sąrašą, užpildote kortelę, atskaitymų šaltinis - sodrai, D ir K nusistatote pagal savo sąskaitų planą, suvestinėje - kiti iš įmonės. Tada einate į Periodinius atskaitymus ir pasidarote naują atskaitymų kortelę. Darbuotojas - visiems, toliau pasirenkate iš sąrašo. Pažymine procentinis ir įrašote 0,1 proc. Perskaičiuojate DU.

kai aš pradėjau dirbti su šia programa, tai irgi labai norėjau, kad kas parodytų. Deje, savam mieste taip ir neradau žmogaus dirbančio su šia programa. Teko pačiai, savarankiškai, kartais paterorizuojant Elytę, Girelę, mokytis. Net konspektus buvau pasidarius. Taip kad teisingai didysis vadas sakė - mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.

Šaip tai aš maniau, kad čia forumas apie Darbą su Cento programa, o ne kompiuterio naudojimo pradžiamokslis.

Pabandykite iš naujo perskaičiuoti DU, nes gal ką keitėte po DU skaičiavimo. Ir pasitikrinkite, ar darbuotojo kortelėje ir Nustatymuose tos sąskaitos sutampa.

Parsisiųskit reikalingą formą ir išsaugokit Cento kataloge Formos.

Jei buvo permoka, tai turi būti nustatymuose Darbo užmokesčio kortelėje reiktų nuimti varnelę "Nedeponuoti ankstesnio DU". Tada permoka persikels į sekantį mėnesį. O sąskaitų korespondencijos nereikalingos, nes tas DU jau buvo įtrauktas į buhalteriją. Į buhalteriją traukiami tik nauji skaičiavimai, o permoka bus matyti sąskaitos apyvartoj ir DU žiniaraštyje.

Nereikia nieko rašyti ten kur Gavėjas. Pas mane gavėjas traukiant į buhalteriją įsirašo tuo atveju kai yra atskaitymai pagal vykd. raštą arba alimentai. O sąskaitas turite nustatymuose įrašyti ir darbuotojo kortelėje DU1 (D ir K)

Kaip suprasti kiekvieno smulkiai? Yra kontrahentų ataskaita (smulkiau jau gal negali būti), yra atsiskaitymų suvestinė periodui, čia yra ir atsiskaitymų detalizacija. Pirmoje ataskaitoje reiks rinktis po vieną kontrahentą, antroje gausite tai ką pasirinksite (tiekėjus, pirkėjus, MA) su visais pirkimais, pardavimais, mokėjimais ir t.t.
Jei nenorite, kad tas darbuotojas figuruotų DU išmokėjimo žiniaraštyje, tai pasirinkusi tą komandą kur rašėte, prie to darbuotojo vietoje skaičiukių įrašykite 0.00. Enter.

Nu va kas turi medinius skaitukus. O aš vis ieškau. Visdėlto tai kaip ir buhalterinis įrankis.
P. S. Vėžlys fantastiškas.

ne debetinės. o debitorinės. Arba kalbant lietuviškai - pirkėjų skolos.
Gal susigaudyti padės kad ir toks darbo planas.

1. PIRKĖJŲ SKOLŲ VALDYMO TOBULINIMAS ĮMONĖJE
1.1. Sąvokų „pirkėjų skolos“ ir „pirkėjų skolų valdymas“ samprata
1.2. Pirkėjų skolų analizė
1.3. Įmonės kreditinės politikos nustatymas
1.3.1. Kreditinės politikos principai
1.3.2. Kreditavimo sąlygų sistemos formavimas
1.3.3. Pirkėjų mokumo įvertinimas
1.3.4. Pirkėjų skolų refinansavimas.
1.4. Pirkėjų skolų išvengimas
2. PIRKĖJŲ SKOLŲ ANALIZĖ IR VALDYMO TOBULINIMAS X ĮMONĖJE
2.1. Trumpa įmonės charakteristika
2.2. Pirkėjų skolų analizė X įmonėje
2.3. Įmonės X kredito politikos analizė
2.4. Pagrindinės pirkėjų skolų valdymo tobulinimo kryptys UAB „X“