Prieš 18 metų ir aš buvau pirmakursė, ir po šiai dienai atsimenu pirmą dieną bendrabutyje, kai išvažiavo ir paliko tėvai mane vieną. Ar mama verkė-nemačiau. Iki tos dienos labai norėjau mokytis, o kai atvažiavau iš to strioko visi norai išgaravo
Buvo aplinka svetima, namai toli, nė vienos draugės, na visiškai viena. Pirmas įspūdis buvo klaikus, jaučiausi labai vieniša ir nesaugi dėl ateities, bijojau, ir nieko nebenorėjau, tik apsisukus varyt namo. Dar pamenu ir dainą, kuri dainavo tik radiją įsijungus-buvo Šer, tik pavadinimo neatsimenu. Ir dabar, kai ją išgirstu, prisimenu pirmą dieną bendrike
Na, bet čia tik tokia sunki pradžia. Paskui ir draugių susiradau, ir apsipratau, ir visai nieko buvo, galiu pasakyt
Taip kad Amadina, gal ir jūsų vaikui taip pat. Nenukabinkit nosies, viskas bus gerai, reikia tik laiko apsiprasti
Pradžia visada sunki, kad ir patiems, pakeitus darbo vietą.