O ką, gražu.
Katinui žaislas, kaimynui siaubas, pačiam būtų su kuo pasikalbėti.
Linksmiausia, kad galėtum vienpusiškai išsilieti.
Neatsikirs, nenueis jau į garažą ar alaus atsigerti.

O nuo kokios sumos reikia registruotis PVM mokėtojais?
Čia nuo mūsų ribos ar nuo Hansų?

Tai kaip ten su tuo PVM tarp ES šaliu?
Pvz. Lietuvos įmonė atlieka statybos- remonto darbus Vokietijoje.
Ne PVM mokėtoja.
Kiek pamenu, nuo 35 000, jei tai prekės, reikia registruotis PVM mokėtojais, o jei paslaugos?
Paslaugas atlieka fiziniams asmenims, tai gaunasi, kad jie tikrai PVM nemokės.
Vadinasi, mes turim registruotis Vokietijoje PVM- ščikais?
Nu brač briedas kažkoks, jau pavargau braidžioti po pievas, o atsakymo taip ir nerandu.
Gal kas nors....
Iš anksto dėkingas, su visa pagarba, mylintis Jūs visus individas.

Išmaudykite šunį su "head and shoulders" antidandruff ir pasveiks.
Arba nupliks.
Tada galėsite švelniai įtrinti kokiu kremu.:))

Prie blogo šefo.

Nu bet kai kuriems tai konkrečiai reikia psichologo pagalbos.:))
Kai man pasiūlė tokį darbą, sutikau, bet tik tam, kad išbandyti save.
Tai buvo labai laikinas darbelis.
Bet itin įdomus.
Po kurio supratau, kad kai dievas dalino dovanas, aš stovėjau eilėje prie alaus.:))

Jam rūpi jis pats.
O tai jau mažytė, bet pradžia.
Va čia rašė, kad nuėjo pas psichologą ir gavo kaltinimų laviną.
Visi psichologai, pirmiausia, yra žmonės.
Antra, jei pas ji iš kišenės kyšo plūgo rankenos, net ir keturi aukštieji to nepaslėps.
Tai tiesiog gyvenimo kaimietis.
Trečia, psichologo pareiga yra ne dalinti patarimus ar kaltinti, o sumaniai, nekaltais klausimais nurodyti žmogui kelią taip, kad jis jaustųsi pats suradęs išeitį.
Ir jei taip pavyksta, tada žmogus sako, nu va, buvau pas psichologą nieko jis man nepadėjo, aš pats sugebėjau išsikapstyti.
Ir tai yra didžiausia pergalė.
Teko kažkada padirbėti psichologinės pagalbos linijoj.
Labai nedėkingas, nemokamas ir beprotiškų pastangų reikalaujantis darbas.
Bet labai įdomus.
Labai greitai galima pamatyti koks žmogus gali būti psichologas, o koks ne.
Kai kurie po savaitės palūždavo, kai kurie ištempdavo kelis mėnesius.
Sugebėjimas išklausyti, padaryti savo darbą, negauti už tai padėkos ir atsiriboti nuo problemų- dievo dovana.
Didžiausia problema mūsuose yra psichologinės kultūros nebuvimas.
Sovietiniai metai gerokai pagadino psichologo įvaizdį, mol, ten eina tik durniai.
Deja... Deja...
Girdėjau, kad dabar tautiečiai drąsiau skambina ir kalbasi.
Džiugu, vadinasi, kažkiek prie to visi prisidėjome.

Nea.
Paimkim, kad ir mūsų forumą.
Dažniausiai visi būna išklausyti.
Vienas gal kiek kreivai, kitas su šypsena, trečias pasibarant, bet visi yra išklausomi.
Arba, bent jau, yra atkreipiamas dėmesys į problemą.
Tai ir yra svarbiausia, nes dažnas niekada gyvenime nepasinaudos mūsų patarimais, bet jei pajautė, kad yra ne vienas, jau didžiulis žingsnis toliau nuo virvės.
Klausimas, ar mes mokam klausyti?
Dažniausiai, ne.
Paimkim, kad ir Elstę.
Dažniausiai sarkaštiška, bet visiems mielai padedanti ten, kur ji profesionalė.
Paradoksas?
Nea.
Jau seniau sakiau, kad tai tiesiog toks gynybos būdas nuo kažko.
Galiu duoti privaryti savo batus iki kauliukų, net ir žinau nuo ko.
Realiai turi žmogus problemų iki kaklo, bet sumaniai maskuojasi po juoko ar sarkazmo skydų.
Maskuojasi tik neįgudusiai akiai...
Juk dažniausiai klausimas, kokiu kodu reikia siųsti tą ar aną, tėra tik pretekstas atkreipti dėmesį, žmogus lengviausiai susirastu info VMI puslapyje, bet jam neduoda ramybės kažkokia mintis ir atsakymas tiesiog palengvina būtį, jis ne vienas ir jam jau lengviau.
Retas sugalvotu paskambinti psichologinės pagalbos linija, o čia į tave atkreipė dėmesį.
Net ir barniai ar kreivas sarkazmas yra gerai, nuleidi garą.
Blogai, kad mes to nesuprasdami supykstam ar įsižeidžiam.
Nieko, viskas kas vyksta tik į gera.

Netiesa.
Visada yra artimas žmogus, galim jį vadinti įvairiai, draugas, kaimynas, paštininkas ar tiesiog praeivis, bet jie visi turi bendra bruožą, išgirdę pagalbos šauksmą, būtinai padės.
( Nekalbėkim šiuo atveju apie moralinius urodus- jų mažuma)
Savo trumpame gyvenime esu sutikęs daugybe geru žmonių, dar didesnė daugybė man padėjo, kai kurie net manęs visai nepažinodami.
Tik čia yra vienas kabliukas, būtina yra norėti ir galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus, tada net ir su minimaliomis pastangomis galima sulaukti pagalbos.
Tie kurie išeina, tiesiog pasirenka lengviausia išeitį net nesusimastydami apie artimuosius.
Gyvenimas šudas, manęs nieks nemyli, problemos mano didžiausios ir t.t.
Kažkoks begalvystės sindromas.

Savižudis- tai visiškas maumas kvadratu.
Jei turėčiau galimybę, su mielu noru juos prikelčiau, išdaužyčiaus nukį ir vėl pasmaugčiau.
Tai tiesiog tokio lygio egoistai, kad sunku ir apsakyti.
Nors visi jie kuo puikiausiai žino, kad išeidami suteiks skausmo ir rūpesčių ne vienai dešimčiai žmonių.

Dabar apie Dautartą.
Spaudoje vis dėl to praslydo info, kad jis mušė savo žmoną.
Vadinasi, buvo tikrai nešventas.
Ir kaip teko girdėti, tai tik žiedeliai.
Vadinasi dar vienas žvaigždžių liga sergantis maumas.
Gaila tik tėvų ir dukrelės.

Zdrasce, vyrą su klozetų lyginti gerai, o jau moterį su šunim "ajajai"?
Čia bent gyvas daiktas.

Kaži ką.
Pasikreipk dėl moters pas psichologą, pamatysi kaip staiga kažką pradės mekenti po nosim:
-Filosofija... Negydoma.... Sudėtinga situacija...
Ir t.t.
Čia reikia griežtai.
Kol laikai pavadėlį ant metro, tol tu padėties šeimininkas.
Atleidai ant metro dvidešimt ir visa savo esybe jauti kaip žemė slysta iš po kojų.

Ne, ne mano vokaliniai sugebėjimai net Antano lygio nesiekia.

Ryškiai, jaučiu, nori mane nuspirti nuo mikrofono.:))
Deja, deja....
Lakštingala negali nečiulbėti.

Nu ne, dabar apsižiūrėjau, pas mane vieni aukštakulniai.:))
Man tos taburėtkos reikės.
Mokysiu sąskaitų korespondencijos.

Dabar jau su patirtim.:))

Klausimas:
Karaoke bus reikalinga?
Kokios muzikos pageidausite?

Beždžionėlę.:))
Tik reikės pasitreniruoti medžiais karstytis.

Va, va.
Nuoširdžiai niekam to nelinkiu pamatyti.
Kažkas panašaus kaip meška šoka, kreivos, apžėlusios kojos, nerangus judesiai.
Brrrr.... Net įsivaizduoti baisu, o jei pamatyti, tai nualpsit garantuotai.
Suprantu, kad gražu kaip meška šoka, bet čia nesulyginti...

Primečiau vaizdzelį ir... geriau ir nebūčiau primetes.
Agiedre tai va sušoktu.
Gražu gi būtų, seilė tik tysta...
Kelnės kilnojasi...
Akys dvilinkos tik čiupinėja iškilumus....
Rankos nežino ko stvertis...
Ech, nesudba jaučiu.

Mano brangioji čiut mezginio neprarijo.
Aš kaipo ir čia.
A ko norėtumėt?

Ko gi jau made in gariūnai brokyji?
Galima surasti netgi DG...

Žvėrėja buhalteriai po biški....
Elniai, stručiai į trasą eina.
Per meeta gali būti staigių posūkių....

Kokia čia problema, nudobsiu tą kuriam į akis dar nespėjai pažiūrėti.

Jaučiu liksim be šašlykų.
Iš kitos pusės, atsiranda vietos fantazijai, turėsim kepsnių.
Tik elnių gaila...:))

Užtai aš galvos ir negydau, geriau tegu nugarą skauda.

Čia jau tu teisi.
Turint temperatūros eiti į darbą ir dar vaizduoti didžiausia didvyrį...
Retas bukagalviškumo požymis.:))
Kaip dar ir priedo prie atlyginimo nepaprašo.
Kitas klausimas, kai žmogui skauda nugarą (o skauda bent jau čia mažu mažiausiai daugiau nei pusei) jis drąsiai mina valstybinių darmajedu kontorų slenksčius ir taip dėl kelių šimtų litų.
Nors per tą laiką galėjo uždirbti kelis tūkstančius.
Tai gal tada ne nugarą reikia gydyti, o galvą?

Ir, žiū, išsigydžius galvą, praeis nugaros skausmas.

Tu ryškiai neįsiskaitai ką rašau ir iš karto nerviniesi.:))
Cituoju:
[quote:4356f512ab]kad galiu dar save normaliai išmaitinti ir aptarnauti, vadinasi, einu ir ariu.
O kai jau negalėsiu, tada kitas reikalas. [/quote]
O nervukus reiktu prisižiūrėti...

Visos tavo išvardintos priežastys pataisomos.

Aš į gėles kaip komunistai į vakariečius žiūriu- liaudies priešai ir griežtai su jomis nedraugauju.
Pas jus Kaune visi santechnikai išmirė?
Nu ir davedėt žmones... :))