Ir apskritai, TYTE, kokio velnio jūs susidedat su tais patentininkais? Rinka ir taip perpildyta prekėmis ir paslaugomis . Uždrausk vairuotojams vežioti visokius kvitus, su kuriais pati nežinai ką veikti. O gal čia taip vairuotojai "plauna" pinigėlius?

Taigi juk ir aiškinu, kad Jūs, kaip ūkio subjektas, turite nusivežti pas tą patentininką, iš kurio pirkote prekes, Pinigų išmokėjimo kvitą, kurio įsigijimo ir naudojimo tvarka aptarta tame pačiame 340 LR FM įsakyme, jį užpildyti, paimti iš patentininko parašą, vieną (2 egz.) palikti patentininkui, o kitą (ko gero 1 egz.) pristatyti įmonės buhalterijai, kartu su prekių pirkimo kvitu (ar kaip jis ten vadinasi).
Dar vienas dalykas - atkreipkit dėmesį, ar tas patentininkas gali parduoti prekes (teikti paslaugas) ūkio subjektams.

A, žinau kas per įsakymas. Bet matai, TYTE, šiuos kvitus naudoja tik ūkio subjektai , o patentininkas yra fizinis asmuo, ir jam tų kvitų paprasčiausiai niekas ir neparduos.

Pala, pala, konkretizuojam... Kas per įsakymas?

Nu tu čia ir susukai TYTE . Tai kai sužinos ir išrašys, jei norės padengti žmogui išlaidas. Vienžo, tas kvitas reikalingas yra ne tiek patentininkui, kiek pačiai įmonei, kuri perka iš patentininko prekes ir paslaugas.

Manau, reikia.
Dėl atlyginimų iškėlimo tiksliai negalėčiau pasakyti. Statybinėse organizacijose tai tikrai yra detalizuojama - medžiagos, IT amortizacijos dalis, DU ir SODRA...

Apie pinigų mokėjimo kvitą:

tax.lt/postx1147-0-20.html

Kvitas FR0332 yra pirkimo iš patentininko dokumentas. O va, kad jūs su juo atsiskaitėte, kitaip sakant sumokėjote pinigus, ir bus reikalingas kažkada mūsų forume apkalbėtas Pinigų mokėjimo kvitas, kurį jūs (įmonė) turite išrašyti patentininkui.

O taip, žinoma, Dalia, su šio forumo pagalba, mes tų būdų, kaip apeiti šitą reikaliuką, tikrai žinosim. Ir jau mūsų tai tikrai taip lengvai nepaims .

Bet yra ir kita šio reikalo pusė - tas kas parduos tokias prekes - ar labai jau bus suinteresuotas skelbti tokią informaciją, tuo labiau, kad pirkėjui tai ne visada bus patogu. Man atrodo, patys pardavėjai ieškos išeičių, kaip tuos dalykus apeiti. Na juk nenorės prarasti klientų.

Na ir pirksim kad ir baldus - po pufikėlį kas dieną.

Korespondencija:
Gauta subsidija:
D 27
K 35;

Medžiagų ar IT pirkimas:
D 20, 12
K 45

Metų pabaigoje (ar kito ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) panaudota subsidija:
D35
K530
Noriu atkreipti dėmesį, kad į veiklos rezultatus keliama tik ta subsidijos dalis, kuri yra įmonėje pilnai panaudota.
Tarkim, projekto vadovui išmokėti pinigai, sunaudoti degalai transporto priemonėms ir panašiai. O jei įsigijote IT, į veiklos rezultatus keliate tik per ataskaitinį laikotarpį amortizuoto turto dalį.

Šiaip čia nieko sudėtingo nėra. Svarbu teisingai užpildyti (centų tikslumu) galutinę finansinę ataskaitą ir pateikti visus pateisinančius dokumentus (jų kopijas).

Tarp kitko auditas reikalingas tik Phare lėšų panaudojimui ir ataskaitos sudarymo teisingumui patvirtinti. Bent jau pas mane, įmonės buhalterinės apskaitos, sąskaitų korespondencijos netikrino.

O ką, mano biznis skaidrus, kaip krikštolas. Mokestukai, dieve padėk kiekvienam tiek sumokėti, kiek aš sumoku. Dėl manęs irgi gali pranešinėti, o ir pirkinių tokių nesiruošiu pirkti. Ale tai, jei tos žinios pakeliui į mokesčių inspekciją pakliūs ne tam kam reikia?

Tai jau tikrai, matyt mokesčių inspekcijai labai keista, kaip statistinis Lietuvos pilietis, dirbdamas už minimalią algą ir gyvendamas iš pašalpų, gali pirkti prekę, kuri kainuoja (Jėzus Marija!) net 10000 Lt. Be abejo, ne kitaip kad turi pajamų iš nelegalaus žvakių fabrikėlio.

Nenoriu būti blogu pranašu, bet man atrodo VMI suvargs kontroliuodama, kokiu būdu mokesčių mokėtojai apskaito atsargų judėjimą. Nebent kaip visada, atpirkimo ožiais bus tie, kurių atsargų judėjimas mažas.

Na aš esu susidūrusi su Phare apskaita. O ką

Kolegos, kaip manot, ar gali įmonė, pati turinti apskaitos tarnybą (porą apskaitininkų, kurie atlieką techninį darbą, sukilnoja pirminius apskaitos dokumentus į apskaitos registrus), samdyti apskaitą tvarkančią įmonę, kad kiekvieną mėnesį "apdorotų" apskaitos registruose esančius duomenis - užpildytų reikiamas deklaracijas, paruoštų finansinę atskaitomybę ir pan?

Perskaičiau A. Šidlausko straipsnį. Dėl juridinės pusės viskas aišku.
Nuosekliai perskaičiau ir šią diskusiją, tai klausimas liko atviras, kaip su savininko mokesčiais papildomai pensijos daliai, jei individuali įmonė metų eigoje reorganizuojama į UAB?

Gal jau merginos ką nors žino konkrečiau?

Ačiū wolf.

Elena, jei gali papasakok kokius dokumentus rejestro tarnybai reikia pateikti, norint perregistruot IĮ į UAB. Ir kiek tai kainuoja? Tie patys 500 Lt.
Ačiū

Galima, pateiksiu konkretų pavyzdėlį iš savo darbinės praktikos.
Esu buhalterė, dirbu pagal darbo sutartį įmonėje visą darbo dieną, tačiau, kaip ir daugelis šios profesijos atstovų tvarkau dar keletos įmonėlių buhalterinę apskaitą. Nuo š.m. sausio 1 d. pasikeitus GPM įstatymui, ir padidėjus antraeilininkų pajamų apmokestinimo naštai, nutariau įsteigti įmonę ir tos mažos įmonėlės tapo mano įmonės klientais. Kaip ir toliau pagal darbo sutartį dirbau vienos stambios įmonės buhaltere. Mano įmonės veiklai vykdyti įsigijau buhalterinę programą, susiinstaliavau ją savo namuose, ir be didelio vargo po darbo, šeštadieniais-sekmadieniais "vystau savo verslą". Niekada nemačiau tame nieko blogo, nes tai mano tiesioginiam darbui netrukdo, nei kokioje sutartyje su savo darbdaviais nesu įsipareigojusi niekur kitur nedirbti, be to vedu apskaitą ir vieno iš bosų įmonei. Tačiau provincijoje pradėjo sklisti kalbos, kiek aš turiu įmonių, kurioms vedu apskaitą. Matyt tai nepatiko kai kuriems mano pagrindinės darbovietės akcininkams. Pradėjo kaltinti tuo, kad daug išnaudoju popieriaus, daug spausdinu. Atrėmiau tuos kaltinimus, nes iš tiesų man būtų per daug sudėtinga iš savo programos siųsti duomenis į savo darbovietės kompiuterį, kad galėčiau atspausdinti keletą lapelių ir sutaupyti keletą centų. Be to tai jau ir dvigubas darbas. Po to kažkada nutaikė momentą, kada atėjo pas mane į darbą vienas mano klijentas ir atnešė kelis trūkstamus popierius. Va tada viskas ir prasidėjo. Kaltinimai buvo tokie - turi daug papildomo darbo, naudojiesi mūsų patalpomis, naudoji mūsų orgtechniką. Kai paprašiau pateikti nors vieną priežastį, kodėl aš negaliu turėti papildomo darbo ir dirbti jo ne darbo metu, jei su savo pagrindiniu darbu pilnai susitvarkau, atsakymas buvo toks - tai labai šokiruoja ir tai atrodo taip lyg aš visiškai nesiskaityčiau su savo pagrindiniu darbdaviu. Nepateikė man nei vieno fakto dėl nepadarytų darbų, orgtechnikos naudojimo. Vienintelis kabliukas buvo tai, kad pas mane atėjo žmogus - mano klijentas.
Nežinau kokia bus šios istorijos pabaiga, buvo labai stipriai spraudžiama į kampą, kad prisipažinčiau, jog esu jiems (darbdaviams) nusikaltusi. Tačiau aš pripažinau tik vieną klaidą, kad pas mane į darbovietę atėjo mano klijentas. Visa kita - mano asmeninis reikalas ir nedaviau pažado, kad atsisakysiu savo įmonės veiklos, greičiau jau išeisiu iš darbo.

Formaliai, kaip supratau iš aukščiau rašiusių forumiečių, darbdaviai neturi teisės nurodinėti kam ir ką dirbti po darbo, bet psichologinis spaudimas irgi neblogas metodas.

Ačiū, kas turėjo kantrybės skaityti.

Varpai skambėjo čia :
www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=2364

tomuk, esu sužavėta tavo įžvalgumu

Kodėl taip yra?
Aiškinu. Čia mūsų darbdaviai viską daro. Na nenori jie jaunų nepatyrusių buhalterių. Bent jau dauguma nenori. Nepasitiki matyt. Štai tau ir kontingentas. Be to ne kiekvienas jaunas buhalteris gali sau leisti tokią pramogą Palangoje. Vis tik ne mažus pinigėlius kainuoja. Štai ir važiuoja vyresnio amžiaus moteriškaitės.

danguolep, paskaityk, gal padės
www.delfi.lt/news/economy/taxes/article.php?id=2809874

Na kiekius turi pajamuoti tokius, kokie yra sąskaitoje, nebent pareiškiat tiekėjui pretenzijas, komisija nustato, kad iš tiesų tiek degalų nebuvo gauta, tada atsargose pajamuojat faktinį gavimą, skirtumą dedate į laukimo sąskaitą, tačiau tai didelis vargas ir mažai bus naudos. O šiaip patarčiau vadovautis inventorizacijos aktais - komisija turi nustatyti ar yra degalų trūkumas, ar ne. Jei trūkumas fiksuojamas, tai jį ir nurašinėji, tik į leidžiamus atskaitymus dėsi sumą, kuri neviršija natūralios netekties, o skirtumą - į neleidžiamus atskaitymus ir atstatysi PVM.

Beje, Loreta, o kokia šios diskusijos atomazga? A. Kapitanovas teigia atsakymą perkėlęs, o kur nerandu.

Žr. 33 str. Ypatingi atvejai, kai prekių tiekimas neapmokestinamas PVM.

O kodėl D640, K 256?
Visų pirma formavimo savikaina į sąnaudas pateks tik per 3 (atrodo) metus, nes tai yra ilgalaikis turtas ir apskaitomas 1 klasės balansinėje sąskaitoje. Dėl kasos išlaidų. Jei įmonė dar neturėjo kasoje pinigėlių, tai ir išduoti jų negalėjo. Todėl korespondencija turėtų būti tokia D101, K48 (isiskolinimas akcininkams, savininkams ir panašiai). O kai įmonė turės kasoje pinigų, apmokės ir korespondencija bus tokia D48, K27.

Matai, buha, mes perskaičiuojam degalus prie +15 todėl, kad mokam akcizą už parduotus degalus būtent prie +15 laipsnių temperatūros. Ir gavimas pas mus prie +15. O gaunam mes kilogramais, kurie yra perskaičiuojami į litrus prie +15, todėl ir žaidžiam su tais skaičiavimais. Manau, kad jei jūs gaunat litrais ir apskaitą vedat litrais prie faktinės temperatūros (tikriausiai benzinu ir dyzelinu prekiaujat), tai čia jokių perskaičiavimų apskaitoje daryti nereikėtų.
O jūsų tie trūkumai tikriausiai todėl, kad neatitinka tankiai pagal faktinę temperatūrą. Turėtum pasižiūrėti gaunamų degalų kokybės sertifikate prie kokios temperatūros tankis nurodytas. Ir tarkim, jei sertifikate nurodytas degalų tankis prie +20, o lauke +10, turėtumėte įsivesti koreagavimo koeficientą.

Mes prekiaujame dujomis.
Apie tikslų talpų išmatavimą nėra nė kalbos. Imame cisternos techninį pasą, ir skaitome, kokia cisternos talpa, tarkime 6.2 kub.m. Toliau. Pagal visas taisykles talpa gali būti užpildyta 85 proc. Vadinasi, į ją galima įpilti 5.27 kub.m. dujų. Taip ir darome.

Dabar kaip tai atrodytų praktiškai. Tarkime, turime tuščią cisterną. Iš tiekėjų parsivežame dujas. Tiekėjas dokumentuose (PVM SF ir AAPGD)nurodo dujų kiekį kilogramais ir litrais bei dujų tankį prie +15 laipsnių temperatūros. Parsivežę dujas, jas pasveriame. Jei nukrypimų nėra, apskaitoje pajamuoju kiekį kilogramais ir litrais prie +15 laipsnių temperatūros. Toliau vyksta pardavimas. Dujų kolonėlės skaitiklis dujų pardavimą litrais rodo prie faktinės temperatūros. Imu tą kiekį ir pagal LR FM įsakymu patvirtintą metodiką perskaičiuoju pardavimą prie +15 laipsnių temperatūros. Toliau atimu natūralią netektį, kurią taip pat apskaičiuoju pagal LRV patvirtintą tvarką ir gaunu likutį. O ar tas likutis sutampa su faktiniu kiekiu, sunku pasakyti, nes mūsų cisternos neturi skaitiklų yra tik sužymėtos procentuotės 20, 40, 80 procentų. Vadybininkai kažkokiu būdu (įtariu stebėjimo būdu) nustato preliminarų dujų kiekį cisternose. Didelių trūkumų nesame turėję.

Na pas mus irgi buvo tokia problema. Šefai šaukė operatoriai ir vairuotojai vagia, reikia sekti. Pasirodė, kad vienoje degalinėje prakiuro požeminė cisterna. O šiaip realiai nustatyti degalų kiekius labai sunku: tankiai, temperatūrų svyravimai.

To Zydrius.
Jei gerai supratau, tai savininkui priklausantis automobilis yra išnuomotas UAB? Tuomet kokiu pagrindu jis gali būti naudojamas dar ir IĮ veikloje? Ar UAB jį pernuomojo? Manau, kad šiuo atveju, jei nėra jokios sutarties su UAB dėl automobilio naudojimo IĮ veiklai, IĮ iš viso negali nurašinėti nei kuro, nei eksploatacinių šio automobilio sąnaudų.