Deklaruota VMI čia kažkokia specialia tvarka ar per formą FR 0791?

Čia pirma parašiau, po to dašuto, kad reikėjo klausti šiek tiek kito dalyko. Grąžint avanso jam niekas negrąžins, o ir prekes jis kaip ir sutinka pasiimt tik vėliau. Čia gal esmė yra tame, kada yra momentas kada reikia išrašyti sąskaitą ir kada pereina nuosavybė į tas prekes. Nes nors prekės ir neperduotos tačiau jis sutiko mokėti už prekių sandėliavimą ir paprašė atidėjimo mokėjimui, tai kaip ir gaunasi, kad tuo momentu nuosavybė ir turėjo pereiti, reiškia ir sąskaitą reikėjo ko gero išrašyti tada. Ir nebus tada jokių užskaitų, o jie liks skolingi.

Man tai labai įdomi ta vieta kur yra numatyta, kad turi būti įvestas į eksploataciją. Tai kaip dabar čia taip gaunasi, kad jei įmonė perka automobilius iš fizinių asmenų Lietuvoje ir parduoda fiziniams asmenims kaip prekes tai ji negali taikyti maržos schemos??? Gaunasi, kad nusipirkai mašiną už 10000, o parduot jau reikės minimum už 12100 Lt, (10000 plius 21 proc. PVM) kad nepatirtum nuostolio ???

Pardavėjas ir pirkėjas sudarė statybinių medžiagų pirkimo pardavimo sutartį sumai 30000 Lt. Medžiagų pardavėjas vietoj neturėjo, nes jos unikalios, todėl buvo sumokėtas 50 proc. avansas iš pirkėjo. Kitą įmokos dalį pirkėjas pagal sutartį įsipareigojo sumokėti prieš atsiimdamas prekes. Gaunasi taip, kad faktiškai prekės apmokamos avansu, bet per du mokėjimus. Kai pardavėjas gavo prekes jis informavo pirkėją, tačiau pirkėjo situacija per tą laiką kol buvo gabenamos prekės, pasikeitė ir jam tos prekės tapo nereikalingos. Nenorint prarasti avansą buvo sutarta, kad pardavėjas atidės mokėjimą ir pirkėjas pardavėjui mokės už prekių sandėliavimą po 1000 Lt/mėn.
Esmė tame, kad apskaitoj pas pardavėją dabar matosi gautas avansas 15000 Lt, tačiau pirkėjas yra įsipareigojęs sumokėti už prekes dar 15000 Lt ko apskaitoj nesimato, nes prekės neperduotos ir sąskaita neišrašyta. Pirkėjui kiekvieną mėnesį išrašoma sąskaita už prekių sandėliavimą, kurią jis priima, tačiau jis norėtų, kad sandėliavimo skola būtų užskaitoma iš jo sumokėto avanso.
Klausimas:
Kaip rašytumėte užskaitos aktą iš pardavėjo pusės, kad nekiltų problemų po to su pirkėjo užbalansiniais įsipareigojimais?

Na, kad standartinis PVM bus priskaičiuotas tai nieko nenuskriausite. Kadangi mašina krovininė klientas šį PVM sumokės jums, o po to atskaičiuos. O jūs tą PVM sumokėsite į biudžetą.
Ta maržos schema naudinga tada kai yra parduodamas lengvasis automobilis, nes pritaikius 21 proc. tarifą nuo lengvojo automobilio, negalima PVM dėti į atskaitą, o klientas gausis, kad PVM sumokėjo.

Nurašinėti reikia pagal FIFO, o ne konkrečiom kainom.

Ar yra prasmė dėl tokio menkniekio PLN 204 taisyt? Juk biudžetas nenuskriaudžiamas. O pataisius tai reikės dar ir finansų apskaitoj taisyt pelno mokestį.

O ką per seminarą sakė?
Šiaip jei PVM galima dėti į atskaitą, o jis nuvaromas į sąnaudas tada tai bus neleidžiami. Jei PVM neatskaitomas tada tai leidžiami atskaitymai.

Pagal skaitmeninių juostų duomenis, tai čia reik suprast atbuline data? Bet taip gali susidaryti nukrypimai nuo darbo kodekso normų ir tada reikės mokėti darbuotojui už darbą per išeigines dvigubai.

O tai, kad prekių neatskaitomas PVM iškarto kraunamas į sąnaudas čia viskas gerai? Neturėjau niekada reikalų su prekybininkais ne PVM mokėtojais. Neturėtų jis kartu į sandėlius eiti kaip negrąžintinas mokestis???

[quote=Rainis]


Raini, pats gi pažymėjai juodai - vienu atveju debetas 45 Lt, kitu kreditas 45 Lt. Čia grąžinant pinigus nedalyvauja atskaitingas, o padarytas grąžinimas tiesiai į kasą.

Tema vadinasi svetimam, tai ir parašiau kaip visai svetimam.

Paprasčiausia yra surašius pažymą nurašyti į neleidžiamus atskaitymus šiemet ir pamiršt.

Gaunančiam tai bus pajamos visa verte 15 proc. tarifu. Vertė gi bus nustatoma pagal rinkos kainas, tad tokiu atveju geriau pasirūpinti nepriklausomu turto vertintojų įvertinimu iš anksto.

Čia bėda ne 443 sąskaitoj, galiausiai ji užsidaro. Čia bėda, kad sąnaudos kredituotos, o ne prekių sandėlis. Nors pelno mokesčio nenuskriaudėt. Gaunasi, kad ta prekė iki šiol turėtų kabėti sandėlyje tada, nors faktiškai jos nėra, nes ji grąžinta.

O parduodate į pliusą ar į minusą?

Nu joa čia arba VDI kažko nesuprato, arba paklausėjas kažką ne taip suprato. Reikėtų vadovautis teisingumo principu. Du kartus išmokėti už prastovas manau nėra teisinga.
O paprasčiausia būtų šitam žmogui neskaičiuoti prastovų. Grafiką sudaryti po 8 h 5 dienas per savaitę su išeiginėm penktadienį ir šeštadinį. Ir tabelyje surašyti jam, kad dirbo po 8 valandas ten kur grafike darbo dienos. Ten kur grafike išeiginės, o yra dirbta po kelias valandas tai tabelyje supyldyti po kelias valandas ir apmokėti jas dvigubu tarifu.

Kažkada buvau supildęs į jas viską kartu su atostoginiais, tai gavau paaiškinimą, kad kompensuojama tik už faktiškai dirbtą laiką. Kogero su 2iem nedarbingumo dienom bus panašiai.

Jei balansas jau pateiktas tai nieko nepakeisi. Jei sumos nereikšmingos taisyti galima ir šiais metais surašius pažymą.
Aišku jei tai liečia mokesčius tai juos teks tikslinti praėjusiuose laikotarpiuose.
Kas čia per prekė, kad PVM į sąnaudas kraunamas? Ar įmonė ne PVM mokėtoja?

Jei įmonė išdavė grynus pinigus atskaitingam asmeniui, o atskaitingas asmuo už šiuos pinigus pirko automobilį įmonės vardu iš fizinio. Buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis. Naturalu, kad fizinukas jokio pinigų gavimo dokumento įmonei neišrašė. Ar pakanka sutartyje žymos su parašu, kad apmokėta grynais? Kaip teisingai tokiu atveju reikėtų elgtis kai atsiskaitymas vyksta ne įmonės būstinėj, t.y. nėra galimybės išrašyto KIO iš kasos.

Man iškilo klausimas dėl dienos ir savaitės viršvalandžių. Pagal tai kas antroj nuorodoj parašyta
"Taikant Reglamentą ir Ypatumus, jokie nukrypimai nuo leidžiamos maksimalios kasdieninės ar
savaitinės darbo laiko trukmės (t. y. vidiniai viršvalandžiai) neleidžiami – Ypatumai nenumato jokių išimčių, leidžiančių viršyti maksimalų dienos ar savaitės darbo laiką. Tačiau pasitaikius tokiam atvejui, ir šiuo atveju taikoma bendra nuostata, kad viršvalandžiai nustatomi ir apmokami pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui."
reikia suprasti, kad už visus viršvalandžius tame tarpe ir dienos bei savaitės reikia sumokėti tik apskaitiniam laikotarpiui pasibaigus? Ar gerai supratau? Tai jei buvo dienos viršvalandžiai sausio mėnesi, o apskaitinis laikotarpis pasibaigė tik balandžio 30, tai dienos viršvalandžius už sausį sumoku tik su balandžio DU?

Sakyčiau čia turėtų būti sąnaudų kompensavimas. Tiesa ant darbuotojo kabinčiau ne kaip atskaitingo asmens o kaip ant skolininko.

O Sodra kai tikrina, ar tikrina dabar jie DU paskaičiavimo teisingumą? Ar normaliai valandos paskaičiuotos, ar teisingai viršvalandžiai? Ar tai tik darbo inspekcijos ir darbuotojo reikalas ir tai tik esant skundui? Sodra kaip ir suinteresuota gaunasi, kad bazė būtų didesnė, bet ar tai jų reikalas?

Pirmoj eilėj tokiam darbuotojui turi būti sudaromas grafikas mėnesiui. Sudarant grafiką privalu laikytis darbo kodekse numatytų normų t.y. darbo ir poilsio trukmė, režimas ir kt. Visi nukrypimai nuo grafiko ir darbo kodekso normų yra viršvalandžiai, tai reiškia, kad jeigu jis vieną kažkurią dieną jis dirbo valandą ilgiau nei numatyta grafike tai ta valanda bus viršvalandžiai. Jei jis per savaitę išdirbo ilgiau nei 48 valandas visas viršus irgi bus viršvalandžiai ir kadangi apskaitinis laikotarpis tik mėnuo, tai visos valandos viršijančios nustatytą mėnesio darbo laiką taip pat bus viršvalandžiai, dėl to yra geriau rinktis kuo ilgesnį ataskaitinį periodą (per keturis mėnesius visi mėnesiniai nukrypimai išsilygina). Viršvalandžiai apmokami tik vieną kartą 1,5 tarifu, tai reiškia, kad jei darbuotojas išdirbs valanda daugiau nei numatyta grafike ir ta valanda bus 49-ta per savaitę ir išlįs jam iš mėnesio ribų tai ji bus apmokama tik vieną kartą pridedant prie valandos tarifo 50 proc. Tačiau jei darbuotojas išdirbs valandą ilgiau nei numatyta grafike, bet savaitės ir mėnesio normos nebus pažeistos tai jam vis tiek skaitysis viršvalandis ir reikės primokėti 50 proc. už tą valandą.
12 dienų be pertraukų dirbti negalima, todėl pagal grafiką jam turėjo būti numatytos išeiginės. Už išeigines apmokama dvigubu tarifu. Natūralu, kad išeiginės yra kartu ir viršvalandžiai, nes tai yra nukrypimas nuo grafiko, tad už jas skaičiuojamas 100 proc. priemoka, o 50 proc. priemoka neskaičiuojama. Tačiau išeigines galima kompensuoti suteikiant kitą nedarbo dieną.
Žodžiu, pradėti reikia nuo grafiko sudarymo ir jis turi gautis toks, kad darbuotojas kuo mažiau būtų išdirbęs viršvalandžių lyginant su faktu. O ateityje grafiką sudarinėti iš anksto.

Tai kuo mokestiniu atžvilgiu labiau apsimoka būti nariu, ar nariu o kartu ir vadovu? Sakyčiau pajamos iš civilinės sutarties geriau apmokestinamos, ten berods susimokėjai 15 proc. ir viskas, nėra jokių sodrų, jokių pelno mokesčių, o ir sąnaudos ko gero bus leidžiami atskaitymai :)

Gal kas žino kaip bus su PSD jei žmogus dirbs pagal darbo sutartį UAB'e už 400 Lt/mėn. ir dar bus mažosios bendrijos dalyviu? Ar reikės jam mokėti 77 kiekvieną mėnesį? Ir jei reikės tai kodėl, juk jis kaip UAB darbuotojas yra draudžiamas PSD.
Ir gal kas nors žino kodėl PSD įmoka yra būtent 77 Lt, juk 850x0,09=76,50 Lt. Kodėl ši įmoka apvalinama į didžiąją pusę iki lito, o socialinio draudimo įmokos neapvalinamos, nors abi mokamos į sodrą.

Kuriam teisės akte parašyta, kad lygiai 77Lt, o ne 76,50 Lt ?

Iš patirties galiu pasakyti, kad ypač smulkiems UAB'uose labai trukdo darbo santykiai. Tai ne vien tik DU ir Sodra nuo neišmokėto DU, bet ir visokios darbo inspekcijos su savo darbų saugom. Šita forma labai gerai tiktų vieno asmens UAB'ams pakeisti, aišku jei tie UAB'ai steigiami realiai veiklai, o ne maklioms visokioms prasukinėti.

Na jei įstatyme nėra normos numatančios, kad permoka negrąžinama, tai Sodra kaip ir neturi teisės jos negrąžinti.
Apskritai net ir jei yra tokia teisės norma kuri numato, kad avansų permokos suma negrąžinama, manau, kad ji prieštarauja teisės principams.

1) Na kai mokesčių tarifas nurodytas procentais, tai visada gaunasi mokesčiai kintantys, tačiau tai dar nėra laiptai, kaip čia bando viena raudona partija prastumti ;) Nekintantys būna tik pas tuos smulkiuosius verslininkus kurie išsiima verslo liudijimą ir pagal jį susimoka fiksuoto dydžio GPM .
2) Taip pelno išsiėmimas apsimokestina tik 20 proc., tačiau nereikia pamiršti, kad nuo pelno taip pat turi būti sumokėtas pelno mokestis (5 arba 15 proc.).
Taip pat reikia nepamiršti, kad MB dalyviams reikės mokėti ir PSD įmokas kiekvieną mėnesį, bet kokiu atveju, išsimokės jie ką nors, ar ne, po 76,50 Lt teks susimokėti.