Man tai įdomu dar kaip bus su Sodros įmokom jei nebus pelno? Gaunasi, kad jei išsimoki savo poreikiams ir nėra pelno, tai išmokas turi grąžint, bet Sodra tai jau sumokėta. Kaip bus su ja? Ją grąžins, ar bus kaip su avansu sumokėta Sodra individualiose įmonėse, kad nuplaukia viskas?
Dėl to, kad nėra darbo santykių su nariais tai čia iš tikrųjų negerai tik buhalteriams pripratusiems dirbti su UAB. Čia yra padaryta taip tam, kad galėtum kiaura parą dirbti (pvz. piltis kurą 3 nakties ;) ir nesiskaičiuoti sau prakeikto minimumo. Taip pat jei negerai reikalai eina tai kaip ir nereikia algos sau mokėtis, o atitinkamai ir Sodros, kurios UAB'e nesigauna išvengti, nebent nusistatai, kad 1 h per mėnesį dirbi ;)
Be to apmokestinimo bazė gaunasi kaip ir mažesnė nei nuo DU. Kad sumokėti darbuotojui 1000 Lt į rankas, darbo vieta kainuos 1627,17 Lt. Mažosios bendrijos nariui 1000 Lt kainuos tik 1445,71 Lt, jei savo poreikiams :) Jei gerai paskaičiavau ;)

Gal galit plačiau pakomentuot kaip apsimokestins tos išmokos savo asmeniniams poreikiams? Tai skaitosi A klasės pajamos ir MB turės jas deklaruoti ir mokėti, ar tai bus B klasės pajamos ir narys pats turės jas deklaruoti ir mokėti?
IĮ dėl atsakomybės galės reorganizuotis į MB, bet reiktų nepamiršti, kad tris metus po reorganizavimosi atsakomybė už senas skolas niekur nedings.
Kas liečia smulkių kreditorių, tai manau skolon tokiems nieko apskritai negalima pardavinėti, ir nekredituoti, nebent su asmeniniu nario laidavimu, arba reikia labai jau pasitikėti (draugas, geras pažįstamas, giminaitis), nes nei pas juos įstatinio kapitalo, greičiausiai pelnų irgi nebus, nes viską iškarto išsidalins, nei atsakomybės narių.

O tai jei nurašysiu kaip eilinį paremontavimą kaip bus su pajamom natūra?

Čia eina kalba apie įmonės balansą. Daugiau ilgalaikio turto gražesnis balansas ;) Jei sukrausiu į sąnaudas bus mažiau turto, bet mažiau ir pelno mokesčio reiks mokėti, o tai nėra labai svarbu.
Tai vis tik gal kas žinote per kiek laiko reikėtų nurašyti tą remontą jei tai būtų pagerinimas?

Sveiki,
Įmonė, kuri ofiso patalpas nuomojasi iš vienintelės savo akcininkės, fizinukės, atliko nuomojamam ofise papildomos šilumos izoliacijos darbus. Pati suma nėra didelė ~ 2000 Lt, bet įmonė irgi nėra didelė, metinė apyvarta ~ 250 tukst. Lt. Kaip reikėtų traktuoti tokius darbus kaip pagerinimą, ar tiesiog reikėtų krauti į sąnaudas ir tiek? Nes anksčiau tos izoliacijos nebuvo, o ir vadovė norėtų turėti daugiau ilgalaikio turto.
Jei tai būtų pagerinimas, tai per kiek laiko reikėtų reikėtų nudėvėti tuos remonto darbus. Nuomos sutartis neterminuota, pastatas 2006 m. statybos. PMĮ paaiškinime nurodyta, kad nudėvima pagal PMĮ 1 priedėlyje nurodyta tvarka, bet netrumpiau kaip per 3 metus. 1 priedėlyje yra pastatų nusidėvėjimas 8 metai ir yra kitas neišvardintas materialus turtas - 4 m. Kurį iš tų terminų reikia naudoti?

O kaip tabelyje žymėti?

Sveiki,
Darbuotojas savaitgalį, per savo išeigines pirko kanceliarinių prekių įmonei. Mes kaip ir sutinkam jam apmokėti už viršvalandinę darbo valandą savaitgalį. Kita poilsio diena jam nebus suteikiama. Kaip reikėtų tabelyje žymėti tą valandą per išeiginę? Ar bus ten kur nors P, ar tik 1 turi būti ir viršvalandžiai bei darbas poilsio dienoms suvestinėj?

Tokiu atveju reikėtų draustis ir nuo susirgimų, išėjimų iš darbo ir užgėrimų...

Įdomiausia čia tai, kad kokią žalą patiria įmonė jei su darbuotoju kas atsitinka, kad jai turi priklausyti draudimo išmoka???

Sveiki,
Ar yra daug dirbančių su Rivile Solo? Man įdomu ar labai tas Solo prastesnis už bazinę Gamą? Ar galima jame vesti kelias įmones? Ar vėliau galima nuo Solo upgradintis iki Gamos, ar kaip nors persikelti duomenys jų neprarandant? Kaip yra su Rivilės darbo užmokesčio moduliu, ar jis yra autonomiška programa, ar jam vis tik reikalinga Gama? Dar yra toks Solo+, gal kas žinot kiek už jo aptarnavimą reikia mokėt? Ar jis labiau Solo, ar jis labiau Gama?

Kaip manote ar renkantis buhalterį įmonių vadovų sprendimams turi esminės įtakos buhalterio patirtis konkrečiose verslo srityse pvz: transportas, informacinės technologijos, didmeninė prekyba, maitinimas ir pan.?

Sveiki
Su tokia įdomia situacija susidūriau. Priėmėm į darbą riboto darbingumo asmenį. Yra pažymėjimas patvirtinantis ribotą darbingumą. O bėda iškyla štai kur: kiek jam priklauso atostogų per metus? LR DK 166 str. numato, kad 35 k.d. atostogos yra skiriamos neįgaliesiems, o ne riboto darbingumo asmenims, tuo tarpu neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba aiškiai atskiria šias sąvokas. "Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu."
"Darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės kompetencijos reikalaujančius darbus." Tuo tarpu sutartyje su darbo birža tas darbuotojas įvardinamas kaip neįgalusis.

Esmė tame, kad pas mane viską skaičiuoja programa ir patogiausia viską susirasti joje, bet bijau, kad vieną gražią dieną nebūtų blogai kai ateis kokios nors priežiūros institucijos sena konservatyvi boba ir pareikalaus kokio nors marazminio popiergalio.

Sveiki norėjau pasiteirauti dėl ilgalaikio turto apskaitos kortelių. Ar jos yra privalomos? Koks teisės aktas nustato jų privalomumą, rekvizitus, ar priešingai neprivalomumą? Ar jos gali būti elektroniniam pavidale apskaitos programoj, ar turi būti būtinai ant popieriaus?

Colop, nenurodyta, bet viskas priklauso nuo verslo organizavimo formos. Pvz. su individualia veikla ar verslo liudijimais tokie dalykai gali pasibaigti labai skaudžiai, nes pinigai yra sumokami tiesiogiai fizinukui kuris tuos pinigus išleidžia savo asmeniniams poreikiams, t.y. jie nelieka suktis versle ir taip sutaupoma ant mokesčių. Ko gero Mariskai ir kilo dėl to abejonių.

Nematau čia jokio mokesčių vengimo. Kiekvienas pats turi teisę pasirinkti kaip jis uždirbs pinigus, ar įkūręs smulkųjį verslą ir sudaręs civilinę sutartį, ar sudaręs darbo santykius. Juk vis tiek ta įmonė turės jam išmokėti atlyginimą, o jei ir neišmokės, tai sumokės kitus priklausančius mokesčius, juk pinigai įmonėje nėra tiesiogiai jo. Svarbiausia sudarant tokią sutartį, kad nebūtų darbuotojo pavaldumo atliekant paslaugą t.y. jis neturi dirbti pagal tvarką nustatytą įmonės vidaus teisės aktuose.

Užkniso ta darbo inspekcija, neapsisprendžia lopai niekaip. Prieš pusmetį jų saite kabėjo informacija paremta prisegtu vyr. administracinio teismo sprendimu, dabar jau remiasi aukščiausiojo teismo sprendimu kurį patys administraciniam teisme paneigė. Matosi, kad tikri specialistai dirba ten...

Pas mus tokia situacija.
Darbuotojas savaitgalį dalyvauja mokymuose kuriuos apmoka įmonė, dokumentuose dienos matosi. Pats jis neprieštarauja ir nieko jam nereikia, be tik įmonė apmoka tuos mokymus. Ar tokiu atveju reikia skaičiuoti viršvalandžius?
Ar reik žymėti tabelyje darbo valandas tokiu atveju?

Nuo kada čia viskas taip vėl pasikeitė? Buvo vyriausiojo administracinio teismo priešingas išaiškinimas.

Pajamos bet kokiu atveju bus 36 Lt, o ne 35,80Lt.
D2411 - 36 Lt
K5002 - 36 Lt

Gavus pinigus
D27111 - 35,80 Lt
D2021 - 0,2 Lt
K2411 - 36 Lt

Gavus sąskaitą mėnesio gale
D61199 - XXLt
K443 - XXLt
Ir užskaita
D443 - XXLt
K2021 - XXLt
Nors tuos 20 ct galima būtų krauti ir iš karto į sąnaudas kartu su pinigų gavimu kaip tai daroma su banko sąnaudom už pavedimus.
O tai Perlas po kiekvienos įmokos daro pavedimą Jums? Ar kaupia kažkokią sumą ir tik po to perveda?

Pas ukrainiečius mokesčiai išvis išsikvietė kiekvieną vadovą atskirai ir nurodė kiek jis turi sumokėti mokesčių 2011 metais, dar ir su tokiu psichologiniu spaudimu kaip kokiam KGB, kaip planą kokį nuleido iš viršaus. O jei ne tada bus patikrinimai. Nu kadangi niekas mokesčių ten mokėt apskritai savo noru nenori ir visi nusukinėja tai matyt bus veiksminga priemonė.

Jo jo balsuokim už komunistus, atverkim duris vėl visokioms blectvoms kai vieni nemoka mokesčių, kiti daro vaizdą, kad nemato kaip pirmi nemoka, o treti vagia tuos trupinius kas yra sumokėta. Ir tik skolinamės, skolinamės skolinamės ir visi ramiai ir laimingai degraduojam iki kokio defolto, devalvacijos, perestroikos, bado ar revoliucijos...

Ką manote apie jų auditorius Еrnst & Young kurie besąlyginę išvadą už 2010 metus pateikė?

Kodėl apskritai siekiant užtikrinti akcininkų interesus bankų finansinė atskaitomybė yra publikuojama interneto svetainėse, o tų bankų kurių akcijomis nėra prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje finansinė atskaitomybė valstybine kalba nepateikiama? Ar tarkim Swedbank indėlininkai neturi teisės laisvai susipažinti su juos dominančia informacija apie banką kuriam jie patiki savo pinigus?

Vyriausybės atstovai sakė, kad indėliai apdrausti indėlių draudime. Kaži ar tas indėlių draudimas pats bus pajėgus atlaikyti bent vieno banko bankrotą? O kas jei ne? Kas jei atsitiks kaip JAV su IAAI? Draudimas tai tik iliuzija, juk draudimas tai tik įsipareigojimas apmokėti kito įsipareigojimą. Ar jis turi tiek pinigų? O kas jei ne? Ar vyriausybė dotuos draudimą pačios pasiskolintais ir mokesčių mokėtojų pinigais? Ar bus leidžiami spausdinimo presai? Ar pats draudimas visus pinigus laiko grynais? Ar jis jų nesukišęs į kitus vertybinius popierius, kad ir to pačio Snoro? Visuose pranešimuose teigiama, kad Snoras nedaug prisiskolinęs iš kitų bankų, bet niekur nėra skaičių, kieno pinigus jis perskolindinėjo? Kažkaip Kubilius buvo labai susinervinęs kai kalbėjo, labiau už visus...

Manau, kad gali būti tesinys su kitais bankais ir nesvarbu, kad jie nelietuviško kapitalo. Snoras irgi nelietuviško kapitalo, rusas Antonovas jo pagrindinis akcininkas. 2008 po sms siuntinėjimų Swedbank vos galo negavo, vienu metu net bankomatai grynų neišdavinėjo. Apskritai jei Lietuvoje veiklą vykdo ne užsienio banko skyrius, o dukterinė įmonė tai rizika bus didesnė.

Pačiolis kažkada per seminarą rodė išaiškinimą iš VMI kuriame buvo aprašyta situacija kai įmonė galėjo dėti PVM į atskaitą, tačiau dėl kažkokių priežasčių padėjo į sąnaudas ir VMI atsakė, kad tokiu atveju tai bus neleidžiami atskaitymai, dar dalomojoj medžiagoj kažkur yra tas raštas įdėtas. Na bet čia situacija kitokia :)

Nereikia nieko atstatinėti, tai bus eksportas.

PVM sąnaudos neleidžiamais atskaitymais būna tada kai galima atskaityt PVM, bet dėl kažkokių priežasčių įmonė jo neatskaito ir deda į sąnaudas. Šiuo atveju sakyčiau reikia apskritai traukti į ilgalaikio turto savikainą, nes tai yra neatskaitomas mokestis, o VAS aiškiai sako, kad neatskaitomi mokesčiai turi būti traukiami į ilgalaikio turto savikainą. O įmonė kartais nėra įsiregistravusi kartu PVM mokėtoja ir Lenkijoje? Jei tai bus labai brangus įrengimas ir pajamos iš nuomos bus didelės reikia stebėti, kad neatsirastų prievolė registruotis PVM mokėtoju Lenkijoje.

Rašyt reikia su 0 %. Svarbiausia nepamiršt pasirūpint įrodymais, kad mašina buvo išvežta iš Lietuvos.