Programinė įranga paprastai ne paštu siunčiama, o parsisiunčiama tiesiai iš interneto. Paprastai invoica atsispausdinti gali pats pirkėjas, bet direktorius kažką praleido, manau reikėtų kreiptis į pardavėją su prašymu, kad atsiųstų el. paštu tą invoica.

Iš tikrųjų RC galėtų ir nemokamai tas atskaitomybes dalinti, juk gauna jis jas iš mūsų nemokamai ir daryti niekam nieko nereikia, guli jos sau duombazėse trūnija. Verslui tai būtų didelis pliusas, nes visa klientų kreditavimo politika ant to laikosi.

Pirma reikėtų nuspręsti ar klaida yra esminė ar ne. Jei klaida neesminė tai visi taisymai apsiriboja einamaisiais metais (perspektyvinis būdas), jei klaida esminė (retrospektyvinis būdas). 7 6tai ką sako šiuo klasimų:
"25. Ankstesniam laikotarpiui priklausančios esminės klaidos ištaisymo suma turi būti
pateikta ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje koreguojant nepaskirstytojo pelno
(nuostolių) likutį, buvusį ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Kartu turi būti koreguojama
ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės lyginamoji informacija. Jei lyginamosios
informacijos pateikti negalima, tai turi būti nurodyta aiškinamajame rašte.
26. Finansinė atskaitomybė, taip pat ir lyginamoji ankstesnių laikotarpių informacija, yra
pateikiama tokia, kokia būtų, jeigu esminė klaida būtų ištaisyta tuo laikotarpiu, kada ji buvo
padaryta. Taisymo suma, susijusi su kiekvienu ankstesniu laikotarpiu, įtraukiama į to laikotarpio
pelną ar nuostolius. Taisymo suma, priklausančia ankstesniems laikotarpiams nei finansinėje
atskaitomybėje pateikiami laikotarpiai, koreguojamas anksčiausio finansinėje atskaitomybėje
pateikiamo laikotarpio nepaskirstytojo pelno (nuostolių) pradinis likutis."

Mokesčių apskaitoj nurašinėti negalite, finansų apskaitoj privalote parodyti kaip yra faktiškai, todėl kuras ir nurašomas į sąnaudas, o pelno mokesčio atžvilgiu tai bus neleidžiami atskaitymai. Jei viską daryt pagal taisykles, tai tą kurą reikėjo nurašyti tada kai buvo nutraukta nuomos to automobilio sutartis arba tas automobilis buvo parduotas, jei tai nebuvo atlikta laiku vadinasi tai turėjo būti padaryta metų gale atliekant inventorizaciją.

O kam jį pirkti? Nurašykite į neleidžiamus atskaitymus ir viskas. Ar tas likutis labai didelis?
D 611X kl. neleidžiami atskaitymai
K. 2016 benzinas

636, juk sumokėjote daugiau nei išėjo sąskaitoje.

Ką reiškia savo naudojimui teikiamoms paslaugoms? T.y. įmonė teikia paslaugas ir teikdama paslaugas sunaudoja žaliavas?
Paprastai apskaitoj pirkimai yra atskirti nuo mokėjimų, todėl perkant reikia registruoti korespondenciją:
D 2011 - žaliavos
K 443 - tiekėjai
Apmokant
D 443 tiekėjai
K 271 bankas
Į 610x sąskaitas dedamos pardavimų (pvz. pardavėjų darbo užmokesčiai) reklamos ir marketingo sąnaudos, todėl jei gerai supratau situaciją tai nei viena sąskaita nėra tinkama.
Teikiant paslaugas sunaudotas žaliavas reikia dėti į 60xx sąskaitas suteiktų paslaugų savikaina.

Korespondencija bus:
D Mažaverčio inventoriaus sąnaudos, paprastai jos būna 611x sąskaitoj.
K Trumpalaikis turtas (tai iš ko pasigaminai tą inventorių ir ko nebeliko).

Labai įdomi situacija su tais sustabdymais susidaro su įmonės vadovu. Įmonė kaip ir negali būti be vadovo, o jei ji turi vadovą, reiškia jam priklauso mokėti DU ir sodrą bei GPM nuo jų, o jei yra GPM obkjektas tai ir GPM deklaracijas reiks teikti, sodros taip pat.

Iš teisinės pusės nėra tokio kaip veiklos sustabdymo. Įmonė vis tiek yra ir jai priklauso teikti finansinę atskaitomybę. Čia tik iš mokestinės pusės yra toks dalykas kaip veiklos sustabdymas, jis atleidžia nuo deklaracijų teikimo, žinoma įmonėje nieko neturi vykti. Jei polisas nebuvo nutrauktas tai finansinėj apskaitoj bus sąnaudos, o pelno mokesčio atžvilgiu tai bus neleidžiami atskaitymai. Nors koks iš esmės skirtumas kokie tie atskaitymai, juk pajamų niekaip negali būti.

Aš ir senai jau pastebėjau, kad su GPM delspinigiais VMI nesusitvarko ir kas blogiausia dar nemačiau inspektorės kuri galėtų paaiškinti kaip jie tuos delspinigius priskaičiuoja. Lyg viskas ir tvarkingai deklaruojama ir mokama kaip reik, bet iš kažkur atsiranda tie delspinigiai ir niekas negali paaiškinti iš kur. O gražiausia kai iš kokios PVM permokos ima ir nusirašo, o sužinai apie tai tik tada kai korteles išsitrauki. Apskritai laikas jau būtų informaciją apie mokesčių likučius EDS'e pateikt, kad kiekvienas matytų kokia yra situacija pas jį su mokesčiais...

Na galima visą pastatą kaip vieną ilgalaikio turto vienetą įsitraukt, bet tada ir nudėvėsi kaip kaip pastatą per daugybę metų, ir parduodant kurią nors sudedamąją dalį reikės skaidyti. Aišku smulkinant irgi nereikia persistengti, nes sienos be pamatų negalės būti, o stogas be sienų ;) Nors kokia nors kondicionavimo sistema gali ir nusidėvėti greičiau nei pastatas ir šiaip gali būti pakeista su laiku į naują, o senoji parduota. Žemė tikrai turi būti atskira nuo pastato, nes ji nesidėvi, statinius (tvoras, kelius, kaminus ir pan.) irgi dėčiau atskirai.
Dar vienas įdomus dalykas, kad pasigaminant ilgalaikį turtą yra toks dalykas kaip PVM sąskaitų faktūrų išrašymas sau, siūlyčiau pasidomėti tuo jei dar su tuo nesusidūrėte.

Na jei žiūrėt kam priklauso rodyt, tai tik registrų centras yra tas kuriam tikrai priklauso, visiems kitiems pagal norą. Jei nori gauti kredito limitą iš tiekėjo tai ir rodai, jei ne nu tai ne. Atskaitomybės informacija yra viešai prieinama visiems, tiesa už pinigus ir gerokai senstelėjusi.

Tai vat, kad jau 5 metus dirbu ir kol pačiam buvo įdomu tol nepastebėjau, kad tam kam reikėtų šios apskaitos kaip ir visai nereikia jos. Kalbu apie gryną finansinę apskaitą, tą kur skirta išorės vartotojams tokiems kaip akcininkai, bankai, tiekėjai, darbuotojai ir kt. ir yra reglamentuojama . Ar daug matėte darbuotojų kuriems būtų įdomu kaip atrodo įmonės balansas ir kokiais tikslais jie tą balansą galėtų panaudoti? Kiek tiekėjų (tokių pat šaraškino kontorų) prieš parduodami prekes skolon paprašo balanso ir ar jie supranta kas ten parašyta? Be abejo bankai paprašo, bet ar dažnai tokios šaraškino kontoros kreipiasi į bankus? Nebent tada kai jau būna per vėlu ir pinigų srautas jau išdžiuvęs būna.
Valdymo sprendimų remiantis finansų apskaita kaži kokių nepriimsi, o mokesčiams skaičiuot yra mokesčių apskaita, kuri irgi gerokai skiriasi nuo finansų apskaitos. Tarkim skaičiuojant pelno mokestį mokestinis pelnas gali gerokai skirtis nuo finansinio nors pas mus jis išvedamas iš finansinio atimant ir pridedant įvairius neatitikimus.
Ar yra prasmė rengiant finansų apskaitos politiką kažką galvoti kaip padaryti, kad atskaitomybė atrodytų gražesnė jei jos vis tiek niekam nereikia???

Dabar toks įspūdis, kad finansinė apskaita reikalinga tik registrų centrui. Ir ten ji kai pakliūna į duomenų bazes, finansinės atskaitomybės pavidale, niekada niekur iš ten nebeišeina, nes išoriniai vartotojai kuriems ji adresuojama nemoka jos skaityti, arba ji jiems paprasčiausiai nereikalinga.

Gal ne vietoj rašau, bet viena mintis vis neduoda ramybės. Visi mes čia didžiąją savo laiko dalį kažką skaičiuojame, deklaruojame ir pan. Aš dirbu apskaitos įmonėje, turiu krūvą klientų, smulkių įmonių. Beveik visos šios įmonės turi vienintelį akcininką ir tas yra jų direktorius. Beveik visi tokių įmonių direktoriai absoliučiai nieko nesupranta finansinėje atskaitomybėje ir nesugeba atskirti pelno nuo pinigų. Žiūri į pelną pelno ataskaitoje gale metų ir klausia kur pinigai. Jiems visiškai tas pats kaip atrodo jų balansas ir visiškai nusispjaut, kad nuosavas kapitalas jau treti metai kaip neigiamas, o nuostolius padengia įsipareigojimai tam pačiam akcininkui. Jiems neįdomūs finansinės atskaitomybės dokumentai, jiems tik reikia, kad valstybė jiems neknistų proto. Vat ir samdo tokie "verslininkai" buhalterines įmones tik tam, kad valstybė jiems neknistų proto ir mokėti nori tokioms įmonėms kaip galima mažiau, nes buhalteriją vesti privaloma kaip ir deklaruoti mokesčius nors tai jiems patiems visiškai nereikalinga. Toks jausmas, kad tokiems buhalterija absoliučiai yra tik kažkokia prievolė be kurios gyventi būtų tik lengviau.
Ar čia tik man taip sekasi, ar yra ir daugiau tokių kaip aš, dirbančių tik valstybei, o ne klientui? Gal kas žinot kaip išlipt iš tokios situacijos?

Na jei prekes bus vezamos i atskiras parduotuves is atskiru uzpirkimu skirtingom savikainom, tai 12.31 bus toks rezultatas, kad visose parduotuvese prekiu savikaina bus skirtinga, nes kiekvienoj parduotuvej jos nusirasines pagal kiekvienos parduotuves sandelio FIFO, o ne pagal bendra. Ar vis tik parduotuvese turi buti tik kiekine apskaita, o FIFO taikomas visai imonei?

Pagal tiek pagal PMI. Iskilo klausimelis i kuri atsakymo dar neradau:
Jei imone turi tarkim centrini sandeli ir parduotuviu tinkla, pirma prekes pakliuna i centrini, o po to pagal poreiki jau yra vezamos i parduotuves. Metu gale prekiu lieka tiek centriniam sandely, tiek parduotuvese. Apskaitant prekes nuolat ir taikant FIFO metoda prekiu perkelimo momentu, atsargu esanciu visame prekybos tinkle verte gali zenkliai skirtis nuo vertes jei skaiciuociau visas atsargas kaip esancias viename sandelyje. Kaip teisingai turi buti pagal PMI sioje situacijoje, ar likuciai turi buti skaiciuojami kiekvienam sandeliui atskirai, ar imama visa imone kaip vienas juridinis vienetas ir visos prekes ikainojamos veliausiomis kainomis?

Sian gavau VDI atsakyma, pasirodo yra kitaip

Ar reikia pildyti darbo grafikus asmenims savarankiskai planuojantiems savo darbo laika pagal LR DK 147 str. 7 punkta įsigaliojusi nuo 2010.08.01? Ar gali vairuotojai dirbti pagal sia tvarka?

Sveikos (i)
Ar gali darbuotojas pats pildytis savo darbo laiko apskaitos ziniarasti? Tarkim vairuotojas isvaziaves i komandiruote 2 menesiams pats pildosi savo ziniarasti.

Sveiki
1. Nuo 2010.08.01 LR DK 147 str. pasipilde nauju 7 punktu, kuris skamba taip: "Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys."
Ar gali sis punktas but taikomas transporto imonese ir ar gali vairuotojai patys planuotis savo darbo laika nenukrypdami nuo jiems taikomu darbo ir poilsio rezimo taikymo taisykliu? Svarbiausia kad nereiketu isanksto pildyti darbo grafiku jiems. Kaip tokiu atveju reiketu skaiciuot atostoginius darbuotojui kai nezinomas jo darbo grafikas.
2. Kitas klausymas - ar gali vairuotojas pats pildytis savo darbo laiko apskaitos ziniarasti?
3. Reglamento Nr. 561/2006 10 str. 1 d. draudzia moketi vairuotojams priedus uz nuvaziuota atstuma arba uz perveztu kroviniu kieki. Kaip sukates is sios situacijos, nes vairuotojams vistiek pagrindine motyvacija yra "Kiek tu jiems sumokesi uz kilometra".

Jo, kad baze pagal 186 str. tai supratau, bet kaip ji apskaiciuojama imant tik ketvirto menesio duomenys, ar visu keturiu menesiu vidurki?
Petroneles lenteleje atsakymo i savo klausyma neradau :( Ten pas ja tik konkreti (4,85 lt ) baze irasyta ir tiek.

Sveiki
Imoneje taikoma sumine darbo laiko apskaita ir fiksuotas menesinis darbo uzmokestis. Susumavus per 4 menesius dirbtas valandas gavosi 18 valandu virsvalandziu lyginant su iprastu darbo grafiku. Pagal LR DK 193 str. sios valandos turi buti apmokamos 1,5 tarifu. Iskilo klausymas ka laikyti 1 valandos baziniu atlyginimu, ar tai bus ketvirto menesio 1 valandos tarifas skaiciuojant menesine alga dalinant is grafike numatytu valandu skaiciaus ar tai bus visu keturiu menesiu algu suma dalinama is keturiu menesiu grafikuose numatytu valandu skaiciaus ? Kokiuose teises aktuose si tvarka yra isaiskinama?