[quote=Amrita]Moteris augina 3 mažamečius vaikus viena. Dirbo pagal darbo sutartį ir vykdė individualią veiklą pagal pažymą. Tuo laiku
Šiaip tai ji laikoma apdrausta dėl mažamečių vaikų.
Bet neišmanau IDV apmokestinimo - gal ir ten, kaip IĮ savininkams, bet kokiu atveju reikia 72 Lt mokėti, nesvarbu, kad drausti kitur (dirba, pensininkai)?

Spręskite ir kontuokite viską nuosekliai:
1. Išduotas iš kasos avansas:
D 2435 300 Lt
K 272 300 Lt.
2. Grįžusi iš komandiruotės pateikia avanso apyskaitą:
150+2*32*+4*19,50=292 Lt
D 6118 292 Lt
K 2435 292 Lt
3. Grąžina nepanaudoto avanso likutį į kasą:
D 272 8 Lt
K 2435 8 Lt.
Praktiškai dirbant, negalima visų operacijų sugrūsti į vieną kontuotę, taip nedaroma. Užduotyje aiškiai matosi trys ūkinės operacijos, todėl reikalingos ir 3 korepondencijos. Nors esmę suprantate gerai, be klaidų, bet sprendimas negeras. O jei dėstytojas taip moko ir reikalauja, tai jis neteisus.
Dienpinigiai priskaičiuojami arba avanso apyskaitoje, arba atskiram žiniaraštyje.

Pakanka.
Jei suma didesnė kaip 320 Lt, deklaruosite metinėje formoje FR0471(nors nuo kitų metų atrodo reikės deklaruoti bet kokias sumas).

Tik UAB.

1. Gauta už reklamą sąskaita registruojama Gaunamų s/f registre ir Pirkimų skolon žurnale (ir visai nesvarbu, kaip ji apmokėta - grynais per atskaitingą asmenį ar pavedimu, apskaitoje registravimas teisingas tik toks):
D 6 kl Reklamos sąnaudos 370 Lt
D 2431 Pirkimo PVM 77,70 Lt
K 443 Skolos tiekėjams 447,70 Lt.
2. Apmoka šią sąskaitą atskaitingas asmuo grynaisiais:
D 443 Skolos tiekėjams 447,70 Lt
K 2435 Atsk. asmuo 447,70 Lt.
3. Grąžinami atsk.asmeniui pinigai iš kasos (teoriškai turėjo būti išduoti prieš ką nors perkant):
D 2435 Ats. asmuo 447,70 Lt
K 272 Kasa 447,70 Lt.
Taip kad jūsų pirmasis variantas beveik teisingas, tik aš visada siūlau "eiti" per tiekėjus.

Prisijuokiau iš Jūsų atsakymo, Luka_Pacioli Tik nepykit - čia toks paradoksas gaunasi.
Logikoje, jei du teiginiai sujungti jungtuku "ir", tai yra taip vadinama loginė daugyba. Kad visas jungtinis teiginys būtų teisingas, turi būti teisingi abu junginį sudarantys teiginiai.
Ausytė klausė:
- ar galima gauti iš akcininko beprocentinę paskolą
ir
- ar neatsiras kažkokių papildomų mokesčių dėl to.
Į taip suformuluotą klausimą vienu žodžių atsakyti neįmanoma.
Todėl Lukos atsakymas "Ne" ir sukelia daugybę svarstymų:
- ar norėta pasakyti, kad tokios paskolos negalima gauti (priimti);
- ar norėta pasakyti, kad neatsiras papildomų mokesčių.
Atsakymas turėjo būti "Taip. Ne".

Dar kartą rašau - nekalbėkite apie valiutos kurso pasikeitimą - su eurais jis neatsiranda ir negali atsirasti, nes oficialus euro kursas nekinta.
Negerai, jei dedate į 636 sąskaitą - tokie nukrypimai turi būti registruojami toje sąskaitoje, kur ir kitos banko paslaugų sąnaudos: 61xxx.
Jei matote sąskaitoje litų 441,71 Lt, o kas jums rašo išraišką eurais? Kaip tokia eurų ar litų suma jūsų apskaitoje galėjo atsirasti? Taip programa dirba?
Neiškils jums jokių sunkumų, jei apskaitą tvarkysite tik litais. Todėl pirma ir susitvarkykite likučius sąskaitose. Jei tai eurų sąskaita, ir joje faktiškai yra 136,27 EUR, tai taisykite likutį litų sąskaitoje, įrašydami joje papildomai 28,80 Lt, ir ta suma mažinkite savo "valiutos kurso pasikeitimo nuostolius", nes ten šis skirtumas niekaip nepatenka.
Jei tiekėjui pervedate eurais, tai perveskite kiek ten reikia, o apskaitoje pervestą eurais sumą perskaičiuokite į litus oficialiu kursu. Pervedate 136,27 EUR - apskaitoje mažinate skolą tiekėjui 136,27*3,4528 Lt.
Jei išduodate komandiruotei eurus - taip pat perskaičiuojate į litus oficialiu kursu.

Apskaita Lietuvoje vedama tik litais
Eurais galite apskaityti tik kaip pirkėjų (ar tiekėjų) skolas kur nors atskirai, kad nenukryptumėte nuo fakto.
Savo apskaitoje darote esminę klaidą: euro kursas nesikeičia, todėl niekada neatsiranda valiutos kurso svyravimas.
Visus nukrypimus nuo oficialaus kurso perkant - parduodant eurus turite registruoti kaip paprastas valiutos konvertavimo (banko paslaugų) sąnaudas.

Abu variantai galimi, tik
- pirmu variantu pardavimo pajamas reikėtų didinti iki rinkos kainos (bet tik pildant PLN204);
- antru variantu taip pat nuomos suma turi atitikti rinkos vertę.

Teoriškai galima, bet iškyla tokios problemos:
- a/m nusidėvėjimas patampa neleidžiamais atskaitymais;
- pajamas reikia didinti suma, atitinkančia nuomos rinkos kainą;
- problemos su pardavimo PVM.
Geriau nepradėkite, tegu naudojasi taip, su pajamomis natūra susitvarkyti lengviau.

Kad net nenumatyta jokių gaunamų sąskaitų sumų rodyti, tik pirkimo PVM. Kur jūs rašote toje deklaracijoje, pavyzdžiui, pirkto su PVM popieriaus kainą?

Šiuo atveju svarbu priskaičiavimas.
Juk mokėtinos kompensacijos už KPD numatytos DS, dienos, dirbtos tokiu režimu, pažymėtos tabeliuose, kompensacijos priskaičiuotos žiniaraščiuose, ir to užtenka pripažinti jas būtent to mėnesio sąnaudomis. Išmokėjimo data neturi reikšmės.
Juk jei prisirišime prie išmokėjimo datos, tai ir atlyginimus mokant iš karto už du mėnesius, reiktų GPM perskaičiuoti - taip nedaroma.
Man niekada nepatiko tas žaidimas su dienpinigių išmokėjimu per keletą kartų, bet ten lyg ir buvo galima išvengti mokesčių VMI aiškinimu. man tai atrodė labai jau įtartina. manau, kad pakeista dienpinigių mokėjimo tvarka tą landą panaikino.

Taip, galima.

Tai jau atsakė Loreta13: tai, kad žmogus, IĮ savininkas įsigijo kažkokių UAB akcijų nors ir 100 procentų (ar kito turto), niekaip neįtakoja jo, kaip IĮ savininko nei mokesčių, nei statuso.
O jei IĮ savininkas įsidarbino kitoje įmonėje, ten mokesčiai už jį bus skaičiuojami ir mokami kaip kitiems eiliniams darbuotojams, neturintiems IĮ.
O tada jis kaip IĮ savininkas, galės neišsimokėti sau menamos algos, nemokėti Sodrai, tik vistiek kas mėnesį turės pervedinėti tai pačiai Sodrai 72 Lt .

Žiūrėkite, kokia galutinė paskirties vieta nurodyta Austrijos CMR'e.
Jei RU, tai visas maršrutas apmokestinamas 0 procentų PVM pagal 45 PVMĮ str., kaip rašė Loreta13.
Jei prekės Lietuvoje neperkraunamos, tas pats pardavėjas lieka, tik keičiasi vežėjas - taip pat 45 straipsnis.
Gali būti tam tikrų aplinkybių, kad galėtumėte maršrutą Austrija - Lietuva apmokestinti 21 proc. PVM, bet jos mažai tikėtinos.
Taip kad teisi Loreta13.
agiedre tikriausiai gavo išaiškinimą apie kitokias aplinkybes, o jūsų atveju jis ko gero netiks.

1.Pirkote prekes iš ES:
D 2014 Prekės pardavimui
K 443 Skolos tiekėjams.
2. Priskaičiuojate menamą PVM:
D 2431 Pirkimo PVM ES
K 4484 Pardavimo PVM ES
3. Pildote PVM deklaraciją:
Prekių vertė 21 eilutė. PVM 25, 34, 35 eilutės. Ir gaunasi mokėtinas PVM nulis.
O apskaitoje:
D 4884 Mokėtinas PVM
K 2431 Pirkimo PVm, taip pat gaunate nulį.

Jei parduodat pagal maržos schemą, tada taip.
Bet galite parduoti nebūtinai pagal maržą, tiesiog pardavimo kaina + PVM.

Taigi teikiant paslaugas reikėjo registruotis nuo pirmo lito...

711straipsnis. Prekes iš kitos valstybės narės įsigyjančių, taip pat paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų įsigyjančių ar paslaugas kitoje valstybėje narėje teikiančių asmenų registravimas PVM mokėtojais
1. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 arba 72 straipsnį, įsigyja užsienio apmokestinamųjų asmenų šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, už kurias jis šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM, taip pat šalies teritorijoje įsikūręs apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 arba 72 straipsnį, teikia paslaugas, kurių teikimo vieta remiantis kriterijais, nustatančiais paslaugų teikimo vietą (pagal nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms), yra kita valstybė narė (išskyrus paslaugas, kurios toje kitoje valstybėje narėje yra neapmokestinamos PVM arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą), šis apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju.

Nesirašo.
Į IĮ pelno deklaraciją rašote tik leidžiamus atskaitymus, tik tai, kokias išlaidas turėjote pajamoms uždirbti. Pirmiausiai parašote, kiek gauta pajamų, nieko iš jų neišminusuojate, o tada surašote visas sąnaudas.
O ką savininkas išsimokėjo ar ką pirko savoms reikmėms, tai čia jau jo reikalas, jis turės pats viską deklaruoti ir mokesčius nuo to susimokėti, tai ne įmonės rūpestis. Įmonė tik pateikia FR0471 metinę deklaraciją, kurioje ir parašo, kiek savininkas išleido savo reikmėms ar išsiėmė grynaisiais.

O kodėl nesikreipiate į darbo inspekciją?

Nesuprantat ar nenorit suprasti.
Kas gi liepia mokėti avansą, jei įmonė nesiruošia nieko pirkti?
Bet jei darbuotojas susiruošė pirkti kanceliarinių prekių, tai jam grįžus ir atnešus sąskaitą, tuoj pat perveskite jam skolą.
O tarp kitko, negirdėjote, kad perkant prekes, kad ir tas kanceliarines, įmonė gali apmokėti pavedimu iš savo sąskaitos, visiškai neįjungiant darbuotojo pinigų?
O antroje įmonėje direktorius tegu įformina paskolą apyvartinėms lėšoms.
Ir dar pasiskaitykite apie įmonės steigimo išlaidas. Ten visai nereikia kalbėti apie jokius atskaitingus asmenis, tai steigėjų išlaidos, ir įmonei net nebūtina jas kompensuoti.

Taip.

Bet būtinai perveskite darbuotojams avansu pinigų pirkimams.
Nes patikrinimo metu gausite baudą.
Negali darbuotojai pastoviai kredituoti įmonės.

Tai tikriausiai ta pati, gal kažkiek skiriasi forma.
Bet visai tinkama, kaip avansinė apyskaita.

1. Tai kokiam dokumente apskaičiuojate skolą darbuotojui, jei jis nepateikia avanso apyskaitos? Ji būtina.
2. Negali darbuotojai pirkinėti už savo pinigus. Pirma jiems reikia pervesti kažkokį avansą, o tada tegu iš jo perka kažką įmonei, ir pateikdami avanso apyskaitą, atsiskaito už gauto avanso panaudojimą.
3. Taip, pervedimai turi būti atskiri - nepainiojama su atlyginimo pervedimais.
Įsiveskite tinkamą tvarką savo įmonėje - pagal jūsų schemą dirbti negalima.

Deja, deja... teks tikslinti.
Nes tai susiję su tiekėjo deklaravimais.
Tarp kitko, nesvarbu, kada apmokėtos, žiūrėkite išrašymo datą. Gal iš anksto apmokėjote?

Be abejo, tau neleidžiami.
Mokat ir patys nežinot už ką. Savo reklamą pasistatykit.
Ir išvis, jei žmogus mirė, tai kokias paslaugas ir prekes jis ten dabar reklamuoja?

Netinka jokie kiti būdai.
Tai išvežant prekes į ES šalis galima taikyti kitus būdus. Nes PVM sumokės kita, prekes gavusi ES šalis.
Tuo tarpu jei prekės išvežamos į trečiąsias šalis, tai PVM sumokamas muitinei. Jei nevažiavo per muitinę - nemokėjo PVM, prekės išvežtos nelegaliai, PVM nesumokėtas.
Būtinai turite rašyti sąskaitą su lietuvišku PVM ir nesirūpinti, kur jis jas nuvežė - gal į kitą gatvę nuvažiavęs pardavė.

Neimkit tos sąskaitos, negrąžinkit pinigų.
Gal tas seminaras visai įmonei nereikalingas, gal jis neturi nieko bendro su darbuotojos pareigomis, gal čia jos asmeninis suinteresuotumas?
Jei tai būtų reikalinga jos darbui, tai ji nebūtų prašiusi laisvos dienos.
O jei tiek teturi proto, kad imtų dėl darbui reikalingo seminaro laisvą dieną, arba dėl savo asmeninių reikalų imtų sąskaitą įmonės vardu?..
Tokia ir darbuotoja... kaip sakoma, už žioplus valstybė neatsako. Tegu ji pasideda tą sąskaitą sau atminimui.

71 straipsnis.[i] Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas

registravimasis PVM mokėtoju

1. Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnį tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju.

2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytą 100 000 litų sumą, neatsižvelgiama į:

1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas;
Pagal PVMĮ 71 str 2 dalies 1 punktą.