Ne. Čia visai kitas atvejis - auto ne įmonės, o savininko.

1. Apie avansinį pelno mokestį rūpinatės jau per vėlai: jo deklaracija teikiama sausio mėnesį.
2. Jei jūsų įmonės pajamos 2008 metais nesiekė 1 mln. litų, nei deklaracijos teikti, nei mokėti avansu PM 2009 metais nereikia.

Bandau kitaip, iš CD. Ten buvau bandęs išimti iš Pačiolio elektroninių sąvadų, todėl gal prasti.
O čia visai neįsideda, apsauga neleidžia.

Ir dar toks.

Turiu.

10. Materialios akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo.
11. Materialioje akcijoje turi būti nurodyta:
1) pavadinimas „Akcija“, akcijos klasė ir akcijos numeris;
2) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas ir kodas;
3) akcijos nominali vertė;
4) privilegijuotosios akcijos dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės;
5) akcijos išleidimo data;
6) akcijos savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).
12. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj materialių akcijų akcininkams išduodami akcijų sertifikatai.
13. Akcijų sertifikate turi būti nurodyta:
1) pavadinimas „Akcijų sertifikatas“ ir sertifikato numeris;
2) uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas ir kodas;
3) akcijų, kurias atitinka sertifikatas, skaičius;
4) akcijos nominali vertė;
5) akcijų klasė;
6) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės;
7) išdavimo data;
8) akcijų sertifikato savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).
14. Materiali akcija patvirtinama valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) parašu.
15. Akcijų sertifikatų apskaitai, perleidimui, keitimui, pripažinimui negaliojančiais taikomi šio Įstatymo materialioms akcijoms nustatyti reikalavimai.

Gal 1990 metais, kai buvo leista steigti akcines bendroves ir kažkiek akcijų įsigyti įmonių darbuotojams, visos akcijos buvo materialios.
Bet kadangi jūs, tax'iečiai, labai jauni, tai ir nematėte.
Aš tada kaip tik dirbau įmonėje, kuri gal pirmoji Lietuvoje ir išleido tokias akcijas.
Tai ne tik mačiau, bet ir turėjau, bei iki šiol turiu.

Aleksiuk, ar perskaitei ir supratai, kaip apibrėžtas "mokėjimas reglamentuotas"?

Įdedu GPMĮ 17 str. 5 dalies komentaro ištrauką:
1. Ši įstatymo lengvata taikoma, jeigu:
- išmokėta kompensacija, kurios dydis nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose;
- išmokėta kompensacija, kurios dydis nenustatytas, tačiau jos mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. Sąvoka „mokėjimas reglamentuotas“ reiškia, kad teisės aktuose nustatytos kompensacijos mokėjimo sąlygos ir tvarka, taip pat taisyklės, kuriomis remiantis galima apskaičiuoti kompensacijos dydį;
Čia apie neapmokestinamas kompensacijas.
Toliau komentare pateikta 15 pavyzdžių apie tas neapmokestinamas kompensacijas. Net menkiausio panašumo į UAB steigimo išlaidų kompensavimą nėra, niekaip iki neapmokestinamų "kompensacijų" šito dalyko nepritempsi.
O savivaldybių steigimo išlaidų kompensavimas tai visai kas kita, ten kaip dotacijos man atrodo eina.

Jei parduodate prekes ir turite įrodymus, kad tos prekės išgabentos iš Lietuvos - nulio procentų PVM tarifas.
Jei atliekate darbus - tai jau reikia žiūrėti, kokie darbai ir kur šių suteiktų paslaugų (atliktų darbų) atlikimo vieta. Toli gražu ne visada galima taikyti nulinį tarifą.

[quote=Vycius][/quote]


[/quote]
1. Avanso apyskaita reikalinga, nes ji pateisina išlaidas. O kokiu būdu atskaitingam asmeniui išmokamas avansas ūkinėms išlaidoms - grynaisiais iš kasos ar pervedama į jo banko sąskaitą - nesvarbu.
2. Apmokestinti tą taip vadinamą steigimo išlaidų "kompensaciją" reikia todėl, kad steigėjas tas išlaidas padarė grynai savo ASMENINIAIS TIKSLAIS. Kaip jau rašiau, galėjo jis tuos savo 10 000 Lt pasidėti į banką, nebūtų jokių papildomų išlaidų turėjęs. Bet kadangi sugalvojo įsteigti UAB ir pinigus paversti jos akcijomis - jo pasirinkimas. Bet kodėl jam dar reikia grąžinti pinigus, išleistus ASMENINĖMS REIKMĖMS neapmokestinus, tai niekaip nesuprantu.

K darbas (atlyginimų sąnaudose turbūt buvo?) 178,73 Lt.
Ir gausis lygybė tarp D ir K.

Visų pirma tai dar gerai pasitikslinkite, ar iš viso turite teisę į PVM atskaitą.
O į atskaitą galimo traukti pirkimo PVM nuo iki įsiregistravimo dienos įsigyto turto apskaičiuojamas taip:
- PVM atskaitos laikotarpis 5 metai (60 mėnesių).
- pasižiūrite, kada auto pirktas (prieš kiek mėnesių).
- atimate tą mėnesių skaičių iš 60.
- pirkimo PVM sumą padalijate iš 60 ir padauginate iš tiek mėnesių, kiek dar liko.
Šitą PVM sumą galite traukti į atskaitą.

Man tai vienas darbuotojas veždavo irgi kvitelius, tai barščiai valgyti, tai alus gertas... Iškoliojau gerai, tai iš kitos komandiruotės parvežė kvitą už mokamo tualeto paslaugas.
Bet paskui susitvarkė.
Žinoma, direktoriui tokių žodžių nepasakysi. Bet paaiškinkit gražiai, kad daug geriau dienpinigiais tokias išlaidas dengti, negu papildomus mokesčius skaičiuoti. Negi tik pradinę baigęs, gal supras.
Arba tiesiog nieko nesakius tuos kvitelius kur nors į stalčių nukišti, ir tvarka.

Jei teisingi duomenys, patikrins tą pačią dieną ir gausite atsakymą, kad forma priimta. Taip pat bus parašyta, per kiek laiko reikia pristatyti popierinę.

Kokį auto pirkote? Krovininį?

Man patiko ši įdomi ir, sakyčiau, naudinga diskusija.
Joje išsiaiškinome, kad:
1. Steigimo išlaidų steigėjui kompensavimo prievolę galima perduoti steigiamam juridiniam asmeniui pagal ABĮ 7 str. 2 dalies 12 punktą ir 2.50-2 punktą. Tiktai:
- tai turi būti numatyta steigimo sutartyje;
- tokią steigimo sutartį turi patvirtinti steigiamasis susirinkimas.
Taip kad Jūsų, Aleksiuk, atveju, tai nepritaikoma - Jūs pavėlavote sutvarkyti dokumentus, bet čia tik tarp kitko.
2. Tačiau ar galima tokiam steigimo išlaidų kompensavimui taikyti GPMĮ 17 str. 1 dalies 5 punkto nuostatas, deja, lieka labai abejotina. Bent aš lieku prie savo nuomonės, kad tai yra steigėjo, kaip fizinio asmens, apmokestinamos pajamos. Didžiąją dalį argumentų esu išdėstęs aukščiau, dabar noriu tik atkreipti dėmesį į dar nenagrinėtą atvejį.
Sakykime, kad visoms steigimo procedūroms samdoma tuo užsiimanti firma. Įsteigus įmonę, ši firma išrašo sąskaitą jau įmonės vardu, įmonė ją apmoka. Įsteigtai įmonei tai neleidžiami atskaitymai, steigimo reikalais užsiiminėjusiai firmai - apmokestinamos pajamos. Tai kodėl FA tai turi būti neapmokestinamos?
Arba - naujos įmonės steigėjai yra juridiniai asmenys. Vienas iš jų tvarko visus steigimo dokumentus, įsteigus įmonę, prašo kitus akcininkus jam turėtas išlaidas kompensuoti. Gauta kompensacija taip pat jam yra apmokestinamos pajamos.
Net ir apie fizinius asmenis kalbant, galima samprotauti taip: turi keli žmonės pinigų, nenori jų laikyti banke ar investuoti, susitarė steigti UAB, kuriame patys galės kontroliuoti savo pinigų panaudojimą ir tikėtis didesnės naudos, negu iš kitų investavimo būdų.
Be abejo, steigdami tą JA, jie turėjo tam tikrų išlaidų, kol tą savo piniginį turtą pavertė UAB akcijomis. Bet juk tai jų asmeninis reikalas, asmeninės išlaidos. Dabar jie gauna iš JA pinigus, kuriuos išleido SAVO ASMENINIAMS POREIKIAMS, ir bando tai pritemti iki kompensacijos sąvokos ir išvengti apmokestinimo? Tikrai man tai niekaip neatrodo logiška.
Labai gaila, kad šiuo klausimu diskusijoje nepasisakė Artas71 ir Rolanda. Gal ji jiems buvo neįdomi ir nereikšminga?

Dar galiu papildyti ištrauka iš :
2.61 straipsnis. Sandoriai iki juridinio asmens įsteigimo
1. Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų sudarė kiti asmenys iki juridinio asmens įsteigimo. Sudarant tokį sandorį turi būti nurodoma, kad jis sudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų. Jei tokia nuoroda nepateikiama, tai sandorį sudaręs asmuo ir juridinis asmuo, kurio valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas patvirtino dėl jo interesų sudarytą sandorį, turi solidarią pareigą įvykdyti prievoles
2. Jeigu tokio sandorio vėliau įsteigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal sandorį atsiradusios prievolės tenka sandorį sudariusiam asmeniui. Jeigu tokį sandorį sudarė keli asmenys, tai juridiniam asmeniui jo nepatvirtinus visi asmenys pagal atsiradusias prievoles atsako solidariai.
Labai sunku būtų įrodyti, kad steigimo išlaidų kompensavimas taip jau atitinka juridinio asmens interesus...

Dar kartą ta tema. Paskaitykime GPMĮ, kaip jame apibėžtos neapmokestinamos kompensacijos:
5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, Respublikos Vyriausybės nutarimuose,taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;
Ir ABĮ:
2. Bendrovės steigimo sutartyje turi būti nurodyta
12) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
Kur jūs čia matote žodį "kompensacija"? Išlaidų kompensavimas, ir viskas. Steigimo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, tai tie fiziniai asmenys ir susitaria, kaip jie tam vienam vargšeliui jo išlaidas kompensuos, prie ko čia juridinis asmuo UAB? Niekur jis steigimo sutartyje napaminėtas.
Be to, kaip matote, jie dar gali susitarti, kaip jie atlygins žmogeliui už vargą bėgiojant, ne tik pagal pateiktas sąskaitas.

Bet man rodos, ar taip darysite (o darote tai gerai, kam dar ir klausti?), ar kitaip, vistiek realios delspinigių sąnaudos išeina 221,29 Lt.

Nėra jokio prieštaravimo. Nors steigimo išlaidų kompensavimas ir numatytas steigimo sutartyje, bet ten neparašyta, kas jas turi kompensuoti, kad būtent įsteigtas UAB. O gal tiesiog kiti akcininkai jam sumes pinigėlius ir kompensuos, kaip iš tikrųjų ir turėtų būti.
O kokios kompensacijos neapmokestinamos, tai įstatymuose aiškiai jos išvardintos.

Tai tada taip:
D Delspinigių sąnaudos 300,28 Lt
K Biudžeto skola įmonei 138,77 Lt
K Bankas 161 Lt
K Kitos mokėtinos sumos (mokėtini delspinigiai) 0,51 Lt.

Nežinau, ar padės toks išaiškinimas. Kaip jau rašiau, kas laikoma kompensacijomis ir neapmokestinama, yra aiškiai apibrėžta kituose mokesčių įstatymuose.
Jau labai gero advokato teisme reikės...

Taip, teisingai darėte, kad naudojote sąskaitą "Biudžeto skola įmonei", taip daug aiškiau. Aš viską sugrūdau į vieną "Mokėtini delspinigiai".

Bandysiu.
Tik iš karto perspėju, kad nežinau, kaip jūs registravote tuos delspinigių likučius apskaitoje, todėl 2 variantai:
1. Apskaitoje mokėtinų delspinigių nerodėte, tiesiog pasižiūrėjote į suderinimą, ir turite +138,77 Lt, - 78,99 Lt, viso turite delspinigių permoką 59,78 Lt metų pradžiai. Sumokate per metus iki dabar 161 Lt ir dar liekate skolingi 0,51 Lt, ko taip pat apskaitoje nerodote. Kadangi apskaitoje tų likučių ir priskaitymų nerodote (o kai kas taip ir daro), tai viso neleidžiamiems atskaitymams, delspinigių sąnaudoms ir priskiriate tuos 161 Lt.
2. Pagal suderinimo aktą apskaitoje metų pradžioje registravote:
D Mokėtini delspinigiai 138,77 Lt
K Mokėtini delspinigiai 78,99 Lt
K Delspinigių sąnaudos 59,78 Lt,
tai yra, sumažinate per daug sumokėtų delspinigių suma anksčiau užregistruotas delspinigių sąnaudas.
Sumokate 161 Lt delspinigių:
D Mokėtini delspinigiai 161 Lt
K Bankas 161 Lt.
Tačiau mokėtinų delspinigių sąskaitos kredite jums turi likti 0,51 Lt, todėl rodote tokį delspinigių priskaitymą:
D Delspinigių sąnaudos 221,29 Lt
K Mokėtini delspinigiai 221,29 Lt.

Loreta13, o kokia Jūsų nuomone šiuo klausimu?

UAB esu registravęs jau labai seniai, tada toks klausimas nekilo, tiesiog dėjau į neleidžiamus, ir viskas.
Tačiau dabar "sunkmečio" sąlygomis, VMI blusinės kiekvieną litą.
Pateiksiu dar vieną pavyzdį, gal bus aiškiau.
Atneša įmonės darbuotojas kvitą už batų taisymą, rašo prašymą, kad jam kompensuotų batų taisymo išlaidas, nes suplyšo batai įmonės reikalais bebėgiojant.
Direktorius pasigaili, leidžia jam tuos pinigus grąžinti, išlaidas "kompensuoti".
Ar ir tada neapmokestinsite? Apmokestinsite, ir dar džiaugsitės, kad nereikia apmokestinti su visa Sodra, kaip susijusias su darbo užmokesčiu.
O juk ir čia tas pats. Įmonei neleidžiami atskaitymai, nesusiję su jos veikla, išmokami pinigai laikomi darbuotojo (arba akcininko) pajamomis, ir mokesčius priskaičiuoti reikia.
Klausimus VMI galima pateikti ir emailu.

Aš tokius paprasčiausiai su visu PVM dedu į sąnaudas.

Pagal mane, tai PVM atskaityti galima tik pagal kuro kvitus, atitinkančius tam tikrus, aukščiau išdėstytus reikalavimus.
Visiems kitų pirkimų kvitams, nors ir su rekvizitais, PVM atskaityti negalima.

Štai mano argumentai, kodėl steigėjui grąžintos išlaidos, kurias jis turėjo, steigdamas įmonę, turi būti apmokestintos:
1. GPMĮ 22 str. 1 dalyje A klasės pajamoms priskiriama:
1)* iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos,
2. Išlaidas jis turėjo kaip fizinis asmuo (FA). Steigdami UAB'ą, FA susitarė, kad vienas iš jų tvarkys visus reikalus, o jie atlygins (kompensuos) jam turėtas išlaidas.
3. Nors čia vartojame žodį "kompensavimas", bet tai nėra kompensacijos mokestine prasme. Mokesčių įstatymuose rasime rašant apie įvairias kompensacijas, bet steigimo išlaidų juose nerasime tikrai.
4. Jei kiti akcininkai gražiai pasidalintų tas išlaidas ir grąžintų tam vienam iš steigėjų, viskas tvarkoje, niekas jums jokių pretenzijų nereikštų.
5. Bet čia atsiranda juridinis asmuo - jau įsteigtas UAB'as. Jis tikrai neturi jokios prievolės niekam nieko "kompensuoti" - susitarė tarp savęs fiziniai asmenys. Tiek lietuviškuose 'uose, tiek TAS'uose nuostatos visiškai aiškios - išlaidos, susijusios su akcijomis, nėra pripažįstamos sąnaudomis.
6. Tuo tarpu pagal steigėjo prašymą UAB išmoka tam tikrą pinigų sumą akcininkui. Nesvarbu, kad tos išlaidos padarytos steigiant UAB. Lygiai taip pat akcininkas gali prašyti grąžinti jam išlaidas, turėtas perkant televizorių. Mokestine prasme tai vienodos eilės prašymai, UAB nieko bendro su tom išlaidom neturi. Galų gale, galima žiūrėti į tai, kad FA, steigėjas, atliko tam tikras paslaugas (įregistravo UAB'ą). Kaip ir kiti apmokėjimai už suteiktas paslaugas, jos apmokestinamos.
Todėl ir apmokestinti tokias išmokas reikia normaliai, kaip ir kitas bet kokias išmokas - už turto nuomą, atliktas kai kurias paslaugas ir panašiai. Tiesa, GPMĮ komentaruose rasite kai kurių išmokų pavyzdžių, bet toli gražu ne visų.