Kvitas įtrauktas ne į įmonės apskaitą, bet į steigimo ataskaitą, viskas tvarkoje.
Kai įmonė įregistruojama, regitravimą tvarkęs ir išlaidų dėl to turėjęs įpareigotasis asmuo parašo prašymą kompensuoti jam turėtas išlaidas. Paprastai tai jau būna numatyta steigimo sutartyje.
Prie prašymo prideda pateisinamus dokumentus: sąskaitas, kvitus, išrašytus jo (ne įmonės) vardu.
Štai tas prašymas, ir tik jis, ir įtraukiamas į apskaitą.

Sakyčiau, nereikia sugrąžinti neišmokėtų dividendų į pelną.
Palikite įsipareigojimuose.
Išmokant 2009 metais - mokesčiai nauji.

O kodėl amortizaciją?
Skaičiuokite nusidėvėjimą.
Tik dabar įsigijote? Įveskite į eksploataciją, nustatykite nusidėvėjimo laikotarpį pagal PMĮ nuostatas, ir skaičiuokite nuo sekančio po įvedimo eksploatacijon mėnesio.

[quote="vvirginija1"
Na gal kas pasakytų savo nuomonę, t.y. ar buhalterė galėjo traukti į apskaitą tas steigimo išlaidas, ir ar jos čia gerai įtrauktos?[/quote]
Traukti reikia, nes apmokėjote.
Iš karto sumažinote pelną - daugumos nuomone, taip pat gerai. Aš laikausi kitokios, bet manęs dauguma neklauso.

Jokiu būdu ne
Kaip gi tas įstatinis kapitalas didės, jei mažinsite nuostolį?
Įstatinio kapitalo didinimas tai ilga ir visai kitokia procedūra.

[quote=amadina22]

Aš įvedžiau formulę į grafą
Tai pasirašykite formulę su IF, nereikės ranka įrašinėti.

Bus mažiau, kai užpildysite KIT711, įrašysite kiek mėnesių naudojote.

Operacija vyko LTL sąskaitoje, pardavėte LTL, pirkote USD, viso už 10 000 Lt.
O kokioje sąskaitoje tie USD atsirado?
Atsispausdinkite USD sąskaitos išrašą.
Tada ir sudarysite korespondencijas, perskaičiuodama USD sąskaitoje esančius USD į litus pirkimo dienos oficialiu kursu. Jos bus maždaug tokios:
D 272 () Bankas USD
K 272() Bankas LTL
D 6118 Valiutos keitimo (pirkimo) sąnaudos.

Paliktos ne likutinės, o likvidacinės vertės.
Kas vadinama likutine verte, jums jau paaiškino.
Nurašyti galima.
Tačiau jei tokios palyginti nemažos likvidacinės vertės, tai gal dar galima to turto likučius parduoti ar kitaip panaudoti?
Tuomet nurašote turtą, užpajamuojate atliekas galimo realizavimo verte.
O jei niekaip jau jo panaudoti ar parduoti negalite, ir jo atliekų nėra, nurašyti taip pat galima.
Tik tuomet likvidacinė vertė minus 1 Lt bus neleidžiami atskaitymai, o 1 Lt - leidžiami.

Kai priskaičiavote dividendus, mažinote pelną, registravote ne sąnaudas, o ĮSIPAREIGOJIMUS.
Išmokėjote dividendus - neliko įsipareigojimo.
Kaip tie dividendai gali atsirasti sąnaudose?
O MFA jau jums rašė, kad jie parodomi tik Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Kodas 90.
Sumuoti nereikia, jei 125 Lt išduotas atskiras dokumentas, rašote tik 1566,10 Lt.

Be PVM.

Taip, šitaip sumažinsite sąnaudas, rezultatas bus artimesnis realiam, negu iškart registruojant sąnaudos ir tada jas mažinant grąžintomis sumomis.

Kaip galite traukti į įmonės apskaitą dokumentus, išrašytus ne įmonei, o kažkokiam fiziniam asmeniui? Ar įmonė už tas jūsų išvardintas sąskaitas mokėjo? Juk rašo jums aiškiai: tai ne įmonės reikalas, ne įmonės išlaidos, ką ten ruošiatės deklaruoti?

Paramai įforminti reikalingi tam tikri dokumentai, nuorodų rasite šioje temoje.
Jūsų atveju tai neleidžiami atskaitymai.

Jūs cituojate ne patį 8 16 p., bet jo aiškinimus. Čia gal iš apskaitos instituto puslapio?
Pats 16 p. kalba tik apie NAUJŲ akcijų emisiją, tai yra, kai jau EGZISTUOJANTI įmonė išleidžia NAUJAS akcijas. O "aiškintojai" bando pritempti savo nuomonę, prieštaraujančią mano aukščiau cituotam 13 -uose, aiškiai paminėtos STEIGIMO IŠLAIDOS.
Įdedu ištrauką iš 8-o :
36. Nepaskirstytojo pelno mažinimas registruojamas apskaitoje, kai registruojami ataskaitinio laikotarpio nuostoliai, taip pat savininkams priėmus sprendimą paskirstyti pelną, pardavus savas akcijas mažesne kaina nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, registruojant išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią su ta emisija susijusių akcijų priedų sumą, ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais.
Štai šiame punkte išvardintų atvejų taip pat niekaip nepritempsime iki steigimo išlaidų, nes "išlaidos, tiesiogiai priskiriamos akcijų išleidimui" nesiriša su steigimo išlaidomis.
Kokios gi tos steigimo išlaidos yra:
- mokėjimas už steigiamos įmonės vardo įregistravimą;
- įstatų, kitų dokumentų parengimas;
- mokėjimas už notaro paslaugas, registruojant įmonės, kurios dar nėra, įstatus;
- apmokėjimas už įmonės įregistravimą.
Atrodo, kad ir viskas. Tikrai nematau ryšio su akcijomis. Visas šias išlaidas patiria steigimo sutartyje įpareigotas fizinis amuo, gali būti net ne būsimas akcininkas. Įregistravus įmonę ir tam asmeniui pateikus prašymą kompensuoti turėtas išlaidas, apskaitoje registruojamas įsipareigojimas. Kad tą įsipareigojimą galima būtų tiesiogiai sieti su nuostoliu? Niekaip nesutiksiu, jis sietinas tik su sąnaudomis.
Dar labai pravartu būtų paskaityti auditoriaus G.Deveikio straipsnį panašiu klausimu (Buhalterija Nr.42 2008.11.17).
Šiaip tai pats klausimas nėra esminis, ar sąnaudose, ar iš karto apeinant jas nuostoliuose bus apskaitoje rodoma, pelno mokesčio atžvilgiu yra visiškai indiferentiška. Tiesiog tokie Apskaitos instituto aiškinimai parodo jame dirbančių auditorių kompetenciją: aiškindami vieną , neskaito kito.

[quote="mariog"]
Jei jau rašyti atsakymą tai gal ir patarti kaip geriau reiktų

Ačiū už pamokymus.
O aktus ne buhalterio reikalas rašinėti.

Rolf, pacituokite tiksliai, kuris , juodu ant balto parašyta, čia juk ne mano išsigalvojimas. Steigimo išlaidos būtent todėl ir išskirtos, kad jos DAR nesusijusios nei su akcijomis, nei su kapitalu.

[quote=Gama][quote=Rainis]
Jūs iš karto užregistravote nuostolių sąskaitoje? Aš taip tikrai nedaryčiau. Pagal neatsimenu kokį tiksliai, 13 ar 15

Kai reikėjo registruoti, tai skaičiau ir
Labai gerai prisimenu tas diskusijas, nes jose aktyviai dalyvavau.
O prasidėjo jos nuo to, kad kažkokia auditorė kažkokiame seminare būtent taip nurodė registruoti steigimo išlaidas. Taip ši nuostata ir atsirado tax'e.
Tuo tarpu 13 (14.1 punktas) jau taip aiškiai parašyta:
14. Jei išlaidos neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, jos pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu. Išlaidų, kurios pripažįstamos sąnaudomis tada, kai jos patiriamos, pavyzdžiai:
14.1. veiklos pradžios išlaidos, pavyzdžiui, įmonės steigimo išlaidos,...
O auditorės galvoje nuostata apie steigimo išlaidų registravimą iš karto kapitalo sąskaitose atsirado supainiojus du dalykus: išlaidas, susijusias su akcijomis (kai išleidžiama nauja akcijų emisija) ir steigimo išlaidas, kurios padaromos tada, kai tų akcijų dar NEBUVO.

Reprezentacinėms išlaidoms pripažinti turi būti aktas.
Jei jo nėra - tiesiog neleidžiami atskaitymai.

Aišku, į atskirą. Banko paslaugų sąnaudos (už pavedimus, dar ką nors) priskiriamos prie bendrųjų ir administracinių sąnaudų.
Tuo tarpu overdrafto palūkanos yra finansinės veiklos sąnaudos.

Taip, apmokamos tokios išlaidos praktiškai iš pelno, kadangi yra neleidžiami atskaitymai. Nebūtina sudarinėti rezervų.

Jūs iš karto užregistravote nuostolių sąskaitoje? Aš taip tikrai nedaryčiau. Pagal neatsimenu kokį tiksliai, 13 ar 15 (Nematerialusis turtas) tai sąnaudos, ir apskaitoje turėjo "praeiti" per sąnaudų sąskaitas.

Trejus.

Galima, jei tai tikrai pripažįstamas kaip krovininis.

O ar netiktų priskirti ilgalaikiam nematerialiajam turtui?

Viskas neleidžiami atskaitymai, ir dar atsiranda GPM (pajamos natūra).

Finansinis nuostolis (su steigimo išlaidom) yra 2000 Lt?
Steigimo išlaidos (1000 Lt) yra neleidžiami atskaitymai.
Parodžius jas 19 eilutėje, nuostolis sumažėja, lieka tik 1000 Lt.
Tai yra mokestinis nuostolis, kurį galėsite perkelti į kitus metus.

Priklauso nuo to ar tas remontas pagerino ... prailgino ... ar ne.

Ne į ilgalaikį - juk patalpos tai ne įmonės. Ir baigus remontą nebus jūsų IT, o reikės kitaip tvarkytis.
Kaupkite kaip būsimųjų laikotarpių sąnaudas.