Tikslinama 2012 m. 8 mėn. deklaracija.

Šitas:
" sutartine teise gauti pinigus "

1623 - Kitos po vienerių metų gautinos sumos.

Kokios šalies teritorijoje vyksta prekių tiekimas?

Turbūt nesupratote mano atsakymo.
Aš ne du variantus pateikiau, bet atsakiau į jūsų du klausimus.
1) - kaip įforminamas dividendų skyrimas - bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo akcininkų skaičiaus tokios procedūros privalomos.
2) - kas gresia, neišmokėjus dividendų per ABĮ nustatyto mėnesio termino.
Daugiau neturiu ko pridurti, tiesiog tik tiek žinau.

1) Taip, galima. Pasibaigus finansinių metų ketvirčiui reikia paruošti finansines ataskaitas, pagal visas taisykles sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir paskirti dividendus.
2) Kol kas jokių sankcijų dėl tokių atvejų, kada nėra pinigų išmokėti paskirtus dividendus, negirdėjau, o ir ABĮ lyg ir nenumatyta - reikėtų knistis po kitus įstatymus, gal ATPK arba MAĮ kažką yra numatę? Bet manau, kad reiklus akcininkas gali per teismą išsireikalauti delspinigius ar palūkanas dėl nelaiku išmokėtų dividendų.

Tai tegu susuka pats vadybininkas kokį kringelį, jei tikrai gavo pinigus.
Tiktų ir trys kryžiukai

Žinau, turiu tokią įmonę taip pat, kuri labai nepatenkinta palūkanų apmokestinimu.
Tiesiog šiaip rašinėju kolegoms, ir tiek.

Tai kam skirti dividendus, jei neturite pinigų jiems išmokėti?

Ne "susigrąžiname", o traukiame į atskaitą.

Kodėl gi ne?
"II. PALŪKANŲ UŽ KONTROLIUOJAMĄ SKOLINTĄ KAPITALĄ APIBŪDINIMAS
3. Lietuvos vieneto iš kontroliuojančio (-ių) skolintojo (-ų) skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykį 4:1, laikoma kontroliuojamu skolintu kapitalu.

4. Šių Taisyklių 3 punkte nustatytas skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykis apskaičiuojamas Lietuvos vieneto paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

5. Jeigu skolintas kapitalas yra užsienio valiuta, apskaičiuojant skolinto ir fiksuoto kapitalo santykį, skolintas kapitalas turi būti išreikštas litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį, nustatytą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

6. Už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir apskaičiuojant kontroliuojamo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną šių palūkanų dalis neatskaitoma iš Lietuvos vieneto pajamų.

Užsienio valiutos keitimo nuostoliai, susiję su kontroliuojamu skolintu kapitalu, neatskaitomi iš Lietuvos vieneto pajamų.

7. Šio skyriaus nuostatos netaikomos, jeigu Lietuvos vienetas įrodo, kad tokia pati paskola tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis būtų suteikta tarp nepriklausomų (nesusijusių) asmenų. Taip pat šio skyriaus nuostatos netaikomos finansinėms įstaigoms, teikiančioms finansinės nuomos (lizingo) paslaugas."

PVM apskaičiuojamas nuo pirkimo sumos (ne išskaičiuojamas).

PVMĮ 27 straipsnis.

Kaip suprasti? Pripažįstame, kad įmonė skolinga atskaitingam asmeniui?
Deja, jei AA nepristatys dokumentų, už ką nuo įmonės kortelės nurašyti pinigai, tai jo aiškinimų apie mineralinį vandenį prie kortelės nepridėsi.
Tai bus ATSKAITINGO ASMENS SKOLA ĮMONEI, jis turės tuos pinigus grąžinti.

O sąskaitą turi? Tik apmokėjimo kvito ne?

12 eilutė - pardavimo be PVM suma.
PVM niekur nedeklaruojamas.

Taip, normali atskaita.

Be to, jei palūkanos už paskolą atitinka rinkos sąlygas Lietuvoje, jos visos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

Žinoma, kad faktiškai jokio pardavimo nėra - įranga lieka Lietuvoje. Tuomet jokios sąskaitos akcininkei iš Olandijos nereikia, parašykite sutartį su jais dėl apmokėjimo ir aptarkite, ar tai paskola, ar dovana jūsų įmonei. O gal olandai ir belgai turi kokių tarpusavio skolų, todėl nori apmokėti - tuomet trišalę sutartį rašykite.
Jei visdėlto olandai iš jūsų reikalauja sąskaitos - tada jie perka tą įrangą. Pardavimas aišku su lietuvišku PVM, nes įranga neišvežama. Ir toliau reikalinga įrengimų nuomos sutartis, nes lietuviška įmonė naudojasi ne savo įrengimais - vėl visokių kabliukų atsiranda.
Trumpai tariant, padaryta kvailai, buvo galima susitvarkyti visai kitaip ir išvengti to PVM, bent jau lietuviško.

1) Išrašote sąskaitą bankui:
D 241 107690 Lt
K 521 IT perleidimo pajamos 89000 Lt
K 4884 18690 Lt.
2) Sudengiate skolą bankui:
D 4411 Lizingo įsipareigojimai 56759,24 Lt
K 241 56759,24 Lt.
3) Gavote apmokėjimą:
D 27 49910,71 Lt
D 633 Baudų ir delspinigių sąnaudos 1020,05 Lt
K 241 50930,76 Lt.
Be abejo, nepamirškite nurašyti parduoto IT savikainą - mažindami 521 sąskaitos sumą.

Tai tegu jie sutartyje nurodo norvegišką VAT kodą. O dabar lietuviškas - reiškia, paslaugą suteikėte Lietuvos apmokestinamajam asmeniui, ir viskas - PVM.
Viskas aptarta PVMĮ 13 straipsnyje, štai ištrauka iš jo:
" 14. Šioje dalyje išvardytos paslaugos, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, nelaikomos suteiktomis šalies teritorijoje, jeigu šio asmens buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Šios nuostatos taikomos:
2) konsultacinėms, teisinėms, audito, apskaitos, inžinerinėms paslaugoms (nenurodytoms šio straipsnio 4 dalies 4 punkte), techninio tikrinimo ir analizės, rinkos tyrimo, viešosios nuomonės tyrimo bei kitoms pagal savo esmę panašioms paslaugoms; "

Na o savo teisumui įrodyti, tegu norvegai pacituoja atitinkamą ES direktyvą - gal kartais Lietuva ne taip supranta. Arba būna panašių Europos teismo bylų - tegu įrodinėja.

Mąstote teisingai, Dorota1.
Tik antroje korespondecijoje gal netyčiom debetą su kreditu supainiojot - turi būti D443 5211 Lt; K5 kl 5211 Lt.
Tik dar papildyčiau, kad draudimo apmokėtas sąnaudas reikėtų iškelti į neleidžiamus atskaitymus (tuos 5211 Lt). Arba nepamiršti juos tokius parodyti kitų metų PLN deklaracijoje.

Taip, VMI konsultuoja teisingai - sąskaita rašoma kaip Lietuvos įmonei, su lietuvišku PVM.

Kažin ar jau "dašilo".
Supraskite taip - licencija išduodama veiklai - keleivių arba krovinių vežimui. Be abejo, ji išduodama ne mašinai, o įmonei.
Kiek mašinų įmonė naudos toje veikloje, tokio dydžio NK reikalavimus ji turės tenkinti.
Direktoriaus ar vadybininko lenvoji mašina nevežioja nei keleivių, nei krovinių, kaip apibrėžta tose taisyklėse. Tokios mašinos tiesiog reikalingos įmonei jos paprastam gyvenimui.
Kopijos tai jau kitas klausimas.

Kokias paslaugas?
Kokios šalies PVM kodą įmonė nurodė, pasirašydama su jūsų įmone sutartį?
Ar turi NO įmonė padalinį Anglijoje?

Na aišku, kad toks reikalavimas nei direktoriaus, nei vadybininko lengviesiems a/m netaikomas.
Paskaitykite Taisyklių II dalį - ten juk aiškiai rašoma, kokie reikalavimai yra išduodant licencijas krovinių ir keleivių vežimui.
Kam direktoriaus auto tokia licencija?

D2025 Užstatas

Keista
Dar kartą paskaitykite:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

14 straipsnis. Apmokestinimo momentas
1. Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:
1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba
2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.

PVMĮ 77(1) straipsnis (apie tai, kada neprivaloma registruotis PVM mokėtojais):
"2) visų asmens įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 000 litų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šios ribos viršyti."
Dar pridursiu, kad "importu" laikomas prekių įvežimas iš trečiųjų šalių (ne ES valstybių), per muitinę.