Atlyginimas turi būti nemažasnis 450 LT (MMA ) proporcingai dirbtam laikui (t.y. jei dirba 4 val./d. tai minimumas 225 LT)
Pajamų mokestis mokamas įprasta tvarka - gaukite Parašymą dėl , jei prašymas nepateiktas - Nuo visos sumos 33 % .

Tai yra vienintelis skirtumas kad sodrai iš darbdavio lėšų mokama 0.3% , visa kita nesikeičia, daromos viso išskaitos, visur įtraukiamą į atsakaitas.
Ir neklaidinkite Sodra GPM neadministruoja.

Be to nepainiokite gamybinės praktikos, kurios metu atliekamas darbas ir stebėjimo praktikos kurios metų neatsiranda darbo santykiai ir darbas nedirbamas.

Pardavimas - apmokestinamoji veikla, todėl PVM atsatinėti nereikia.
Aišku korespondencija galima padaryti ir viena jei leidžia kompiuterine sistema ar kitos priemonės
D 240
D 1228
K 1220
K 4701
Aišku sumos šiek tiek pasikeis ir nepatogumas nustatant apmokesinamąją vertę (sumą) - taigi jūsų variantas visdėlto geresnis.

Irena o ta pensijų skaičiuoklė - paslaptis ? Gal galėtum pasidalinti ?

Ir dar gali paaiškinti: "Jų mokestis 8,5 proc., metinis - 1 proc. "
Kokie čia rodykliai ir kam naudojami ?

Taip situacija nepilnai aiski, bet nepriklausomai kokia normatyva taikė pvz PC nors ir 7 metus - atsatyti vistiek nereikes, todėl kad pagal 1 priedelį norma nesiekai 5 metų.

Šiektiek nuorodų į informacija (jau pradėjau dometis bet info tikrai truksta):
1. www.svarstome.lt/pensijos/details.php?pid=14
2. www.socmin.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=68
3. www.draudimas.lt/index.php/lt/
4. www.hansa.lt/fiziniams312.html
5. www.vdpt.lt/

Prikabinu failą susurinktu info.
Jei ka turesite įdomaus, skelbktite.

Na danguolė paprieštarausiu šiek tiek:
PVM atstatymas tik tiems daiktams kurių nusidėvėjimo norma 5 ir daugiau metų - taigi PC ir mobilieji telefonai nepatenkai į atstatomo PVM grupe.
Dėl PM ir Keliu nuo rinkos kainos sutinku.

Tiesa kodel parduoti negali ? Šio atveju realizavimas tikra būtų geresnis variantas ?

DK turi tokią nuostatą "Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą, tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. "

taigi darytina išvada kad terminai NUO ir IKI suprantami iprastai
Nuo 22 iki 6 suprantu taip Pradžia 22.00 pabaigai 6.00 - t.y. 8 valandos. Nuo 5.00 iki 6.00 aišku nakties valandos.
Jei iki 6 valandos pabaigos butų - 9 valandos.


Kaip sakome kad ateisime namuo iki 6.00 tai nereiškia kad ateisime 6.59 val/min., tai reikšia kad 6.00 dar nesueis.

Taip, prizo verte atitinka gautas pajamas.

[quote:9e5eadaf69]Tai kas yra tas televizorius? Dovana? Reklama? Prizas? Ar asmens fizinis pasirengimas (protiniai sugebėjimai) irgi yra " sėkmės principas"?[/quote]
Tas televizorius yra prizas. Pasirengimas čia nieko dėtas - esmė tame kad jūs jam suteikėt šansą ir jam pasisiekė.



Stop, stop, stop. Jūs tikrai neteisingai traktuojat Nutarimo 861 2 p.
"2. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatos gali būti taikomos perduotoms ar sunaudotoms prekėms, kurios atitinka bent vieną iš nurodytųjų kriterijų (šie kriterijai netaikomi, jeigu prekės perduotos ar sunaudotos 3.5 ir 3.6 punktuose nurodytais būdais):"

Paskaitykite dar karta, punktams NEGALIOJA KRITERIJŲ TAIKYMAS, o ne 5 str. 4 p. Taigi tai reikškia kad ant Televizoriaus jums nereikės išraižyti savo firmos Pavadinimo.

Kotryna :) skaitai mano mintis

Manau reikia pradėti nuo pradžiu ir vėl padiskutuoti kas yra reklama. Reklamos objektai turi būti prienami viešai visiems be jokių apribojimų ar išankstinių nustatymų t.y. Svarbiausias reklamos požymis yra jos viešumas, ir kiekvienas nepriklausomai nuo to ar jis klientas ar ne gali gauti reklamos, objektas - apie tai plačiai kalbėta AMA NR. 6 2003 Nutartis 2002 09 27.

O komentare pakratuotas nutarimo Nr. 861 3.5 p.
"3.5. perduotos neatlygintinai PVM mokėtojo organizuotų konkursų, loterijų, varžybų ir kitų renginių laimėtojams, o vieno laimėtojo laimėtų prekių apmokestinamoji vertė neviršija 250 litų;"
Loteriju ir panašių žaidimų principas ir yra "sekmės principas" - tai būtent jūsų variantas. VMI teisi.

Jei praktikantas atlieką gamybinę praktiką, priimant reikia vadovautis SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M U 2001 m. gegužės 24 d. Nr. 493

Nepamirškite priimant 1a-SD nurodyti kad draudėjui įmokos 0.3 % (patikslinkite anksčiau būvo 1 % ) , be to galite viršuje užrašyti praktikantas - kad netyčia neįvyktų klaida. Ataskaitas ir visą kitą pildysite pagal įsakymo nuostatas.

Tai gali būti ir komandiruote jei įforminta įsakymu, bet tau pilnai tinka Satlo nurodytas nutarimas apie kurį jau ne vieną kartą šnekėjome. Jei neformini komandiruočių taikyk nutarimą.
Jei nori dienpinigių tai Sodrai jie visdar - 12.50 LT, o VMI 31.25 LT.

Gintariuke, o kas pasirašė DS ?
Pritariu pasisakiusiems Apdraustųjų įskaitos taisyklės, nenumato grežtos įrašo tvirtinimo tvarkos; Įrašas daromas priėmimo dieną, tvirtina darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, šio atveju tai akcininkas. Bet kaip sakė Satlas į tai tikrai nekreipiama dėmesio.

mokslai.tinklapis.lt/ekonomika2.htm

Pirma tema.

Reiškias sudarynėjo atlikėjų sutartis. Bet pagal tokia pobudžio testinė veikla ir yra individaulį, neaišku kaip VMI tai traktuos ligtai tai mokestis vistiek 15 %, bet mano manymu, tie asmenys šias metai jau negalės pasirinkti kito procento.

Manu registruotis galima bendra tvarka.
www.vmi.lt/formos/pildomos_formos/FR0389p.doc
www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0388_89.doc

Na ka manau kad į 33 reikia rašyti apmokestinimo bazę 500 ar 590 pagal (pagal 339, 5 p.) šiuos 2 pvz., o ant 39 dėtis paukščiuką.

Jau viena kartą kalbejome apie tas dalis, vadovaujantis 23 str. komentaru(nors jis kaip daug komentrų surašytas idealiam pasauliui) laikausi nuostatos, kad dalimi gali būti tik avansas, todėl jei mokamas ne avansas tai nėra dalinis mokėjimas. Nors ir yra tokia situacija kad 5 dienu atostogos vidury mėn.
Todėl išmokant atsiranda prievolė mokėti pajamų mokestį.

Šiap galima numesti nuorodą.

Beje klausimas dėl galiojim: Peiktimo 1 str. 3 d. įsigaliuoja nuo įstatymo paskelbimo, todėl kad šiai daliai nenurodytas konkretus galiojimas - Bet mano manymu - esmės tai nekeičia, KPFĮ 4str. duoda nuorodą į .

Na o kur , prizą tai įteikiam už 590 LT (rinkos kainą)
Tai tada fiksuojam GPM:

D 624, (25 jei subebėsim išreikalauti) K 4703X - 194.70 LT
Ar tai darot?

Palaikau Loreta, todėl kad tokia pas mane susiformavo nuomonė - nesakau, kad šio atveju aš besąlygiškai teisus - kaip sakant mano argumentai gali pakripti ir prieš mane. Tikiuosi patvirtinanti ar paneigianti atsakymą sužinosime poryt.

Dėl palūkanų jau rašiau, kad sutartyje gali būti numatytos palūkanos už pradelsta apmokėtimą - ir nuo kad tai pavadinta palūkanomis - tai nereiškia kad nuo šių pajamų reikia mokėti kelių mokesti, todėl kad FAKTIŠKAI tai netiesybos (delspinigiai). Nors neabėjotinai mokesčių administratoriai norės jas apmokestinti, jau todėl kad panaudotas netinkamas žodis.

Nagrinėjant ir mokestinių įstatymus susidarė nuomonė kad kuo toliau to labiau procentinės išmokos ir prievolės sutapatinimos - taigi vis sunkiau atskirti tikras pajamų rūšis.

Nežinau ar tinkamai panaudosiu Finansinių įstatigų įstatymą, bet ten yra tiksliausiai palūkanų apibūdinimas:
"31. Palūkanos – pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominalios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės."

Na va pražioplinai pakeitimą, Taigi palūkanų apibrėžymas mokestinėje apskaitoje:
"28. Palūkanos – atlyginimas už pinigų skolinimą." - pasakyčiau tikrai prastas ir per siauras apibrėžymas, bet mano naudai - www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2156...

Tiesa ankstesins apibrėžymas projekte ( www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1545...) buvo tikslesnis (bent jau pirma dalis): "18. Palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi kapitalu, įskaitant diskontus."

:) Liūtai ne liūtai, bet mokestinėje sistemoje panašios sąlygos - džiunglių įstatymai.
Taip Efkint būtent tai ir turėjau omeny.
" gautos ar gautinos palūkanos už banke laikomus pinigus " - einamoji sąskaita skirta ne pinigų laikymui, o atsiskaitymams (tai pagrindinė jos fukcija) - todėl šiame kontekste pinigų laikymas sutprantų kaip tikslingą veiklą - einamosios sąskaitos likutis tikrai nėra tas variantas.

Norėtusi išgirsti p. Kapitanovo nuomonę (pavyzdžiui rytoj).

Papildysiu kad neliktu mano pozicijos neaiškumu: Pajamos už sąskaitos likutį nėra palūkanos, todėl kad tai nėra finansinė-investicinė veikla.

Papildomus argumentus pateikiau čia: tax.lt/postp27617.html&sid=53125ea2f6...

Sudalyvausiu 2 vietose :)
Taigi mano argumentai kad nuo visų palūkanų reikią mokėti kelių mokėsti:
1. Įstatyme nustatyta: "nuo palūkanų pajamų."
Kas yra palūkanos galima surasti ir Nutarime Nr. 804

2. Oponuoju nieko_sau argumenta, kad pagal Ekfin argumentus parduodant ilgalaikį turtą reikėtų kelių mokestį skaičiuoti nuo visos pardavimo kainos tikrai NE todėl kad : Šios pajamos pripažįstamos vadovaujantis tais pačiais pajamų pripažinimo apskaitoje principais kaip ir apskaičiuojant pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
O IT pardavimu numato Vertės padidėjimo pajamas.

3. 4 str. 2 pastraipa "Apskaičiuojant atskaitymus nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą, atsižvelgiama į šias ypatybes:"
Taigi čia neparašyta kad jei įmonė vykdo statybinė veikla ir kaip papildomai pardavė prekės, jis visais atvejais moka kelių m. nuo savo statybos darbų pajamų.
Čia nurodyti atskirų veiklų ypatybės jas vykdant.
Argumentai:
5) gaunant lizingo (finansinės nuomos) veiklos pajamasatskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo palūkanų pajamų;
Taigi JEI mes gauname "lizingo (finansinės nuomos) veiklos pajamas" , tada kelių mokestis mokamas nuo šios veiklos "palūkanų pajamų" , JEI "lizingo (finansinės nuomos) veiklos pajamų" NEGAUNAME - MŪSŲ veikoje nėra ypatybių ir vadovaujames 1-a 4 str. pastraipa, bei mokame mokesti nuo palūkanų pajamų.

KOmentaras tikrai nieko nepaneigia ir nepapildo, kad ir ši dalis:
Nuo šių palūkanų sumos mokami atskaitymai į Programos sąskaitą. Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartyje įmokų sumą sudaro ne tik palūkanos, bet ir šioje sutartyje numatytų kitų paslaugų kaina, tai atskaitymai į Programos sąskaitą mokami ir nuo šių paslaugų kainos.
Pašom kitos pajamos, papildomi mokesčiai.

Teisi, visi čia esantis paskys kad jūs neteisi, net nėra apie ka diskutuoti. Yra 2 sąlygos ir abi būtinai turi būti tenkinamos - tai ne provincijos problema - mūsų, kad net nebando paprieštarauti inspektoriui - nors taikymas akiviazdus.

Prateskime diskusija dėl reklamos - nesutikčiau. Pagal reklamos įstatymą: "Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą." Manu prieš perkant apiūrime ar pabandome bet kokia prekę bet tai nėra reklama. Bet jei yra pavyzdziai kurie skirti rodymui - mano manymu tai paprastas naudojimas.

Bet jei šis turtas susinaudoja greičiau nei per metus tai tikrai trupalaikis turtas (net nepriklausomai nuo kainos) - beda tik tame, kada daiktai stambus - administratoriui tikrai ilgai teks įrodynėti, kad per metus jūs jos sugebėjot sunaudoti.

Nesutinku nebent turėjai omeny palūkanas aptartas 2 d.

1. Jei įmonė laisvas lėšas padėda kaip terminuotą indelį su tikslu gauti palūkanas (koks gi kitas gali būti tikslas) - tai finansinė veikla, todėl kad operuojant finansinėmis lėšomis mes gauname pajamos (kurios ir yra mūsų tikslas), tas pats su paskolom ir kitom operacijos, kurių tikslas gauti palūkanas.

2. Kitas dalykas jei tai einamosios sąskaitos palūkanos, tokių pajamų tikrai nededu į 53 sąskaitą (naudoju 528), todėl kad čia tikrai nėra finansinės veiklos požymių. Čia tas pats variantas kaip už apmokėjimo predelsimą numatomos palūkanos - bet visais atvejais jos išlieka netesybomis.

Taip skirstau palūkanu pajamas vadovaujantis Nutarimų Nr. 804 patvirtintos tvarkos 27 p.

Beje Loreta gal numesi link'ą ar diskusiojos pavadinimą. Ačiu (parašyk asmeniškai jei netingi).

Pritariu priklausomai nuo jų galutinės paskirties ir savikainos galimas variantas kad baldai nus naudojami ar planuojami naudoti ekspozicijai ilgiau nei 1 m. tada tokie baldai priskirtini ilgalaikiam turtui ir leidžiamais atskaitymais galėsite priskirti tik nusidėvėjimo dalį. Tokį ilgalaikį turtą be problemų galėsite parduoti.
Jei tai būs jūsų prekės skirtos perparduoti pvz. jei ekspozicijoje yra galimybė įsigyti tiesiog matoma prekę, tai jos ir liks 2040 sąsk. tol kol neįvyks ūkinis įvykis tai pakeičiantis.

Manau nei viena įmonė parduodanti PC, buitinę techniką, baldus ir įvairia įrangą nepriskiria jų savikainos leidžiamiems atskaitymas - tai faktiškia potenciali prekė pardavimu.

su visą pagarba p. Kapitanovui, išsakysiu savo nuomonę

KPPFĮ 4 str. 1 dalis numato bendras nuostatas ir toliau konkretizuoja veiklų specifiką t.y. paimikime 1 p. kaip diskutavome su IrenaR
1) gaunant statybų veiklos pajamas, atskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo pajamų, gautų už pačių juridinių asmenų atliktus statybos ir montavimo darbus; - reiškia kad jei pagal rangos sutartį už darbus uždirbama 10000, bet už 2000 Lt atliko subrangovas tai mokestis mokamas už "pačių" atliktus darbus t.y. 8000 Lt.

Taigi 5 punktas nustato Finansinio liziningo bendrovių specifiką mokant pajamų mokestį.
T.y. Vadovaujantis - finansinis lizingas tai tarpinikas tarp 3 asmens gamintojo (tiekėjo) ir pirkėjo. Taigi ši tarpininkė įsigija turtą gaudama turtą ir gamintojo perleidžia ji pardavėjui konkrečiomis sąlygomis - faktiškia uždirbdama tik palūkanas - takime tai "sudėtingėsnis" komisinės prekybos variantas.

Todėl jei jūsų įmonė užsiima finansiniu lizingų mokestis į KPF bus mokamas:
- iš lizingo vieklos - nuo palūkanų pajamų, bet tai neatleidžia nuo mokesčio jei vykdoma ir kita veikla .
Ši nuostata nereiškia, kad jei įmonė gaunanti palūkanas iš skirtingų veiklų (lizingas, paskolų palūkanos ir t.t) tai moketi reikės mokėti tik nuo lizingo palūkanų - mokestis mokamas nuo visų palūkanų.

Taip ir taip galima pilnai traktuoti, bet prašymas BŪTINAS, t.y. vien DS be prašymo tokia nuostato negaliosios kaip DK pažeidimai ir pabloginanti darbuotojo sąlygas ir faktiškis tikrintojai galės taikyti sankcijas. Kvaila, banalu - bet faktas.

Vili nesinervik, taigi išsiaiškinom rašom laisvos formos dokumentus ar PVM.

Dabar mes nagrinejam teorines PPK kvito panaudojimo galimybes veitoj PVM s-f. (praktini taikymą visi supratom, taip ir darom)
Tai jei PVM nėra kur nurodyti: tai kaip jūs manot ar ne PVM mokėtojas neigiamų pasiekmių galėtu nautodti PPK kaip pardavimo dokumentą (Vili nesinervink :) ) ?