Šiap galima numesti nuorodą.

Beje klausimas dėl galiojim: Peiktimo 1 str. 3 d. įsigaliuoja nuo įstatymo paskelbimo, todėl kad šiai daliai nenurodytas konkretus galiojimas - Bet mano manymu - esmės tai nekeičia, KPFĮ 4str. duoda nuorodą į .

Na o kur , prizą tai įteikiam už 590 LT (rinkos kainą)
Tai tada fiksuojam GPM:

D 624, (25 jei subebėsim išreikalauti) K 4703X - 194.70 LT
Ar tai darot?

Palaikau Loreta, todėl kad tokia pas mane susiformavo nuomonė - nesakau, kad šio atveju aš besąlygiškai teisus - kaip sakant mano argumentai gali pakripti ir prieš mane. Tikiuosi patvirtinanti ar paneigianti atsakymą sužinosime poryt.

Dėl palūkanų jau rašiau, kad sutartyje gali būti numatytos palūkanos už pradelsta apmokėtimą - ir nuo kad tai pavadinta palūkanomis - tai nereiškia kad nuo šių pajamų reikia mokėti kelių mokesti, todėl kad FAKTIŠKAI tai netiesybos (delspinigiai). Nors neabėjotinai mokesčių administratoriai norės jas apmokestinti, jau todėl kad panaudotas netinkamas žodis.

Nagrinėjant ir mokestinių įstatymus susidarė nuomonė kad kuo toliau to labiau procentinės išmokos ir prievolės sutapatinimos - taigi vis sunkiau atskirti tikras pajamų rūšis.

Nežinau ar tinkamai panaudosiu Finansinių įstatigų įstatymą, bet ten yra tiksliausiai palūkanų apibūdinimas:
"31. Palūkanos – pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominalios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės."

Na va pražioplinai pakeitimą, Taigi palūkanų apibrėžymas mokestinėje apskaitoje:
"28. Palūkanos – atlyginimas už pinigų skolinimą." - pasakyčiau tikrai prastas ir per siauras apibrėžymas, bet mano naudai - www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2156...

Tiesa ankstesins apibrėžymas projekte ( www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1545...) buvo tikslesnis (bent jau pirma dalis): "18. Palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi kapitalu, įskaitant diskontus."

:) Liūtai ne liūtai, bet mokestinėje sistemoje panašios sąlygos - džiunglių įstatymai.
Taip Efkint būtent tai ir turėjau omeny.
" gautos ar gautinos palūkanos už banke laikomus pinigus " - einamoji sąskaita skirta ne pinigų laikymui, o atsiskaitymams (tai pagrindinė jos fukcija) - todėl šiame kontekste pinigų laikymas sutprantų kaip tikslingą veiklą - einamosios sąskaitos likutis tikrai nėra tas variantas.

Norėtusi išgirsti p. Kapitanovo nuomonę (pavyzdžiui rytoj).

Papildysiu kad neliktu mano pozicijos neaiškumu: Pajamos už sąskaitos likutį nėra palūkanos, todėl kad tai nėra finansinė-investicinė veikla.

Papildomus argumentus pateikiau čia: tax.lt/postp27617.html&sid=53125ea2f6...

Sudalyvausiu 2 vietose :)
Taigi mano argumentai kad nuo visų palūkanų reikią mokėti kelių mokėsti:
1. Įstatyme nustatyta: "nuo palūkanų pajamų."
Kas yra palūkanos galima surasti ir Nutarime Nr. 804

2. Oponuoju nieko_sau argumenta, kad pagal Ekfin argumentus parduodant ilgalaikį turtą reikėtų kelių mokestį skaičiuoti nuo visos pardavimo kainos tikrai NE todėl kad : Šios pajamos pripažįstamos vadovaujantis tais pačiais pajamų pripažinimo apskaitoje principais kaip ir apskaičiuojant pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
O IT pardavimu numato Vertės padidėjimo pajamas.

3. 4 str. 2 pastraipa "Apskaičiuojant atskaitymus nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą, atsižvelgiama į šias ypatybes:"
Taigi čia neparašyta kad jei įmonė vykdo statybinė veikla ir kaip papildomai pardavė prekės, jis visais atvejais moka kelių m. nuo savo statybos darbų pajamų.
Čia nurodyti atskirų veiklų ypatybės jas vykdant.
Argumentai:
5) gaunant lizingo (finansinės nuomos) veiklos pajamasatskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo palūkanų pajamų;
Taigi JEI mes gauname "lizingo (finansinės nuomos) veiklos pajamas" , tada kelių mokestis mokamas nuo šios veiklos "palūkanų pajamų" , JEI "lizingo (finansinės nuomos) veiklos pajamų" NEGAUNAME - MŪSŲ veikoje nėra ypatybių ir vadovaujames 1-a 4 str. pastraipa, bei mokame mokesti nuo palūkanų pajamų.

KOmentaras tikrai nieko nepaneigia ir nepapildo, kad ir ši dalis:
Nuo šių palūkanų sumos mokami atskaitymai į Programos sąskaitą. Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartyje įmokų sumą sudaro ne tik palūkanos, bet ir šioje sutartyje numatytų kitų paslaugų kaina, tai atskaitymai į Programos sąskaitą mokami ir nuo šių paslaugų kainos.
Pašom kitos pajamos, papildomi mokesčiai.

Teisi, visi čia esantis paskys kad jūs neteisi, net nėra apie ka diskutuoti. Yra 2 sąlygos ir abi būtinai turi būti tenkinamos - tai ne provincijos problema - mūsų, kad net nebando paprieštarauti inspektoriui - nors taikymas akiviazdus.

Prateskime diskusija dėl reklamos - nesutikčiau. Pagal reklamos įstatymą: "Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą." Manu prieš perkant apiūrime ar pabandome bet kokia prekę bet tai nėra reklama. Bet jei yra pavyzdziai kurie skirti rodymui - mano manymu tai paprastas naudojimas.

Bet jei šis turtas susinaudoja greičiau nei per metus tai tikrai trupalaikis turtas (net nepriklausomai nuo kainos) - beda tik tame, kada daiktai stambus - administratoriui tikrai ilgai teks įrodynėti, kad per metus jūs jos sugebėjot sunaudoti.

Nesutinku nebent turėjai omeny palūkanas aptartas 2 d.

1. Jei įmonė laisvas lėšas padėda kaip terminuotą indelį su tikslu gauti palūkanas (koks gi kitas gali būti tikslas) - tai finansinė veikla, todėl kad operuojant finansinėmis lėšomis mes gauname pajamos (kurios ir yra mūsų tikslas), tas pats su paskolom ir kitom operacijos, kurių tikslas gauti palūkanas.

2. Kitas dalykas jei tai einamosios sąskaitos palūkanos, tokių pajamų tikrai nededu į 53 sąskaitą (naudoju 528), todėl kad čia tikrai nėra finansinės veiklos požymių. Čia tas pats variantas kaip už apmokėjimo predelsimą numatomos palūkanos - bet visais atvejais jos išlieka netesybomis.

Taip skirstau palūkanu pajamas vadovaujantis Nutarimų Nr. 804 patvirtintos tvarkos 27 p.

Beje Loreta gal numesi link'ą ar diskusiojos pavadinimą. Ačiu (parašyk asmeniškai jei netingi).

Pritariu priklausomai nuo jų galutinės paskirties ir savikainos galimas variantas kad baldai nus naudojami ar planuojami naudoti ekspozicijai ilgiau nei 1 m. tada tokie baldai priskirtini ilgalaikiam turtui ir leidžiamais atskaitymais galėsite priskirti tik nusidėvėjimo dalį. Tokį ilgalaikį turtą be problemų galėsite parduoti.
Jei tai būs jūsų prekės skirtos perparduoti pvz. jei ekspozicijoje yra galimybė įsigyti tiesiog matoma prekę, tai jos ir liks 2040 sąsk. tol kol neįvyks ūkinis įvykis tai pakeičiantis.

Manau nei viena įmonė parduodanti PC, buitinę techniką, baldus ir įvairia įrangą nepriskiria jų savikainos leidžiamiems atskaitymas - tai faktiškia potenciali prekė pardavimu.

su visą pagarba p. Kapitanovui, išsakysiu savo nuomonę

KPPFĮ 4 str. 1 dalis numato bendras nuostatas ir toliau konkretizuoja veiklų specifiką t.y. paimikime 1 p. kaip diskutavome su IrenaR
1) gaunant statybų veiklos pajamas, atskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo pajamų, gautų už pačių juridinių asmenų atliktus statybos ir montavimo darbus; - reiškia kad jei pagal rangos sutartį už darbus uždirbama 10000, bet už 2000 Lt atliko subrangovas tai mokestis mokamas už "pačių" atliktus darbus t.y. 8000 Lt.

Taigi 5 punktas nustato Finansinio liziningo bendrovių specifiką mokant pajamų mokestį.
T.y. Vadovaujantis - finansinis lizingas tai tarpinikas tarp 3 asmens gamintojo (tiekėjo) ir pirkėjo. Taigi ši tarpininkė įsigija turtą gaudama turtą ir gamintojo perleidžia ji pardavėjui konkrečiomis sąlygomis - faktiškia uždirbdama tik palūkanas - takime tai "sudėtingėsnis" komisinės prekybos variantas.

Todėl jei jūsų įmonė užsiima finansiniu lizingų mokestis į KPF bus mokamas:
- iš lizingo vieklos - nuo palūkanų pajamų, bet tai neatleidžia nuo mokesčio jei vykdoma ir kita veikla .
Ši nuostata nereiškia, kad jei įmonė gaunanti palūkanas iš skirtingų veiklų (lizingas, paskolų palūkanos ir t.t) tai moketi reikės mokėti tik nuo lizingo palūkanų - mokestis mokamas nuo visų palūkanų.

Taip ir taip galima pilnai traktuoti, bet prašymas BŪTINAS, t.y. vien DS be prašymo tokia nuostato negaliosios kaip DK pažeidimai ir pabloginanti darbuotojo sąlygas ir faktiškis tikrintojai galės taikyti sankcijas. Kvaila, banalu - bet faktas.

Vili nesinervik, taigi išsiaiškinom rašom laisvos formos dokumentus ar PVM.

Dabar mes nagrinejam teorines PPK kvito panaudojimo galimybes veitoj PVM s-f. (praktini taikymą visi supratom, taip ir darom)
Tai jei PVM nėra kur nurodyti: tai kaip jūs manot ar ne PVM mokėtojas neigiamų pasiekmių galėtu nautodti PPK kaip pardavimo dokumentą (Vili nesinervink :) ) ?

RINKOS kaina nustatoma realizavimo kaina - būtent apie šia operacija - pirkimas kita atskira operacijas - jas galima lyginti tik pvz. tokiu atveju Bite iš Omitelio nupirko telefonus po 1 Lt, Bet to Bite zino kokiom sąlygos tokius pačius telefonus parduoda Tele2 - taigi ji nustato rinkos kaina 1 LT.

Taigi labai paprasta patikrinti ar sudarynt "tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų" - buvo laikomasi šių nuostatų naudojant jau minėtus metodu.

Manau problema čia tame kad iš Tele2 mes per kam ir PREKE ir paslauga kartu, o iš FA tik prekė - tame ir skirtumas.

Pritariu nieko_sau (tai ir darom, bet panagrinėkim galima varianta apskaitos ir popierizmo supaprastinimui) bet visdėlto tai galima nurodyti pačia kam tad 13 p. nurodyti tokie rekvizitai:
13.2. ūkio subjekto kodas arba, jeigu ūkio subjektas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos kodas - nemanau kad tai tik galybę mokesčių mokėtojui nurodyti 1 iš 2 rekvizitų

ir dar 13.3 - "parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina.
Šie duomenys nenurodomi, kai prekių (paslaugų) pardavėjas pardavimo operaciją įformina PVM sąskaita faktūra" - taigi ar galima padaryti išvadą, kad jei duomenys visdelto NURODOMI PVM sąskaita-faktūra nebūtina. (tarkima bobutei jos nereikalauja)
Kaip manot ?

Tame ir didžiausias RINKOS kainos trukumas jos neapibrėžtumas - o tai reiškia ir kiekvieno kitoks traktavimas.

Norėdama argumentuoti toliau drįstu pasakyti kad metodus tu pritaikei nesilaikant įsakymo nuostatų T.y. pažeidei nuoseklumą:
"5. Šios tvarkos 4.1–4.4 punktuose nurodyti metodai taikomi paeiliui. Kiekvieno punkto nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą apmokestinamosios vertės apskaičiuoti neįmanoma."

Todėl taikoma taip:
>4.1. tapačių prekių (paslaugų) kainos metodą; - įmamona pritaikyti todėl kiti metodai net nenagrinėjami (aš negalių pasirinkti sau patykusi būdą)
>4.2. panašių prekių (paslaugų) kainos metodą; -Netaikomas ir todėl kad 1 m. tinka.

Ir tada pritaikant 12.6 punkta pagal atitinkamą situacija FA parduoda FA - ieškojimas vyks ne Tele2 puslapyje, pvz. www.skelbimai.lt

Taip Vili abejonių tikrai yra ir pasakysių kodėl:
pagal įsakyma 340 :
"2. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos formos pinigų priėmimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito blankai (toliau – kvitų blankai) yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentų, kurie, tinkamai užpildyti, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą, blankai." - tagi tai sietina su 13.3 p. ir lygtai atskirais atvejais kai pvz. parduodama FA galima būtų rašyti tik PPK su visais rekvizitais.

Nors nuratimas Nr. 780 šiektiek viską sujaukia nepalikdamas galimybės naudoti ir realizavimui įforminti ir kutus blankus, Bet 11 str. šiek tiek nuraminą:
"5. Privalo būti naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagaminti ir įsigyti PVM sąskaitų-faktūrų, sąskaitų-faktūrų ir žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitų blankai, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip. ....." - Taigi ar finansų ministras yra LRV įgaliuota institucija ? - Lyg ir TAIP. Panašios nuostatos mainėtos ir 81-82 str.

Bet visdėlto lieka neaiškuma kaip pildyti PPK PVM mokėtojui ar rašyti PVM tarifus ir sumas (ir kur) ? Todėl ir laikausi nuomonės kad teikimą reikia įforminti atskirus dokumentus.

Sutinku Ekfin tai Rinkos kaina būtent tokiomis sąlygomis(būtent todėl nei Bites, Tele2 ir Omnitelio realizavimo kainu VMI negalės koreguoti) - bet jei sąlygos pasikeičia keičiasi ir rinkos kaina:
taigi aš nesu tel. paslaugų teikėjas todėl sąlygos nepalygynamos reikškias 1 LT šio atveju, jei būtent aš kaip asmuo neteikiantis tokių paslaugų, parduodų telefoną - tokia kaina NEBUS Rinkos kaina.

Taigi vadovaujantis , kai "sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų " - rinkos kaina neabejotinai didesnė ( www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1685... - vadovaujantis siais metodais rinkos kaina tikrai nebus 1 LT)

Taip.

Ačiū už diskusiją nemanau, kad ją vertą testi: ypatingų papildomų argumentų neturi, be to nemanau kad darysiu kitaip negu pagal savo instinktyvią nuomonę (t.y. ryšiu viskas su ).

Rinkos kaina galioja visiems ir tuo labiau "saviems"-susijusiems asmenims, todėl visais atvejais Mokesči

Dėl nuolaidų - taip: įstatymas nereglamentuoja, neabejojų kad jos yra TAS ir daugelyje kitų norminių aktų, pvz:
1. www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1935...
2. www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1768...
3. www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1700...
4. www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1697...
5. - 15 str. www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1634...

Ir t.t. tai yra įprastas proto ribose neginčyjamas dalykas.

Gali, Tuomet yra finansinis nuostolis kitaip sakant savininko skola įmonei, kuria savininkas gali padengti papildomu įnašu ar ne.

TO Ekfin:

Taip Ekfin, toks instinktivus ir pirminis paaiškinimas buvo ir pas mane kol nepradėjau rimčiau negrinėtis 62 str.

Be to dėl 58 str. Aš vežiau prekės ir dėl stovėjimo kamščiuose ir sezono pradžios kuro normos buvo viršytos - Taigi nupirktas kuras buvo pilnai panaudotas 58 str. nurodytai veiklai (prekių ir paslaugų tiekimas pilnai apmokestinamas).

O dabar žvilgtelkim į 62 str. pilnai:
"62 straipsnis. Neatskaitomas pirkimo ir importo PVM bei pirkimo ir importo PVM, kurio atskaita apribota.
1. Įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM, tiesiogiai ar proporcingai priskirtas kitai, negu nurodyta šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, veiklai, negali būti atskaitomas, jeigu šio Įstatymo XII skyriuje nenustatyta kitaip.
2. Negali būti atskaitomas:
1) pirkimo ir (arba) importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų įsigijimo išlaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas);"

Kalbant apie 1 dalį ir sutapatinant - pirminė nuomonė tikrai tampa abejotina.
Gal galėtumet konkrečia nurodyti yra neleidžiami atskaitymai, bet pirktos prekės ir paslaugos Pilnai panaudotos prekių ir paslaugų tiekimu pagal 58 str. - PVM negali būti atskaitomas ?

Aišku skaičiuojamas - taikomos tos pačios 18-20 str. nuostatos, kaip ir UAB'ai: jei turtas priklauso ūkio vienetui nuosavybes teise. Čia tikria ne ypatumas.

Taip Danguole pildziau nesenia - neleidžiamu atskaitymu ten nėra. Neleidžiami atskaityma šio atveju sumažins savininko likutinį pelną ir tiek.

Šarunui:
Tvarka čia:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1603...

Man kaip kreditines priežasti parašė nuolaidą, o Kreditinėje nuodyta kad tiklsinama būtent ta sąskaitą, kuria įformintas telefono pardavimas.

Jūsų traktavima neteisingas.
.... laikoma, kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui. - reiškia, kad faktiškai DS tampa neterminuota, pagal DK 108 str. 2 d. ir 126 str.

Taigi priėmus visus darbuotojus pagal laikinąją DS jūs busite priversti po 2 mėn. juos atleisti ir visą mėn. negalėsite priimti. Manau šio žaidimu niekas neužsiims

Kad DS tokio rimto pakeitimo nėra - blogai, bet nemanau kad kokia nors institucija prisikabins dėl per didelio DU.

Tikrai ne, viena valanda darbo laikas sutrumpinamas tik Švenčių dienų išvakarėse. Jei jums šeštadienis švente galite pabandyti trumpinti (juokauju).

Turėjom - gautos 2 sąskaitos: 1 telefono įsigijimo - 2 kreditinę pilnai sumai (gali būti dalinei)

Tada priklausomai nuo to ar tai jūsų ilgalaikis turtas ar ne darome skirtingus įrašus:
1. Pirkimo sąskaita
D 20 (aišku galima iškasto dėti į 61 jei neviršyja jūsų turto min. kainos)
D 2512
K 450

2 Gavus kreditiną sąskaitą:
D 450
K 2512
K 20 (perskaičiuojat savikainą, ar 61 atitinkamai pagal variantą skliaustuose)

Būtent likutis likes 20 s. yra savikaina. Atsižvelgiant į ją galima ši turtą priskirti ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtu:
a) D 12 K 20 (20 užsidarys)
b) D 61 K 20 (20 užsidarys)
Pas mane gavosi kad taškai visiškia padengė savikaina - t.y. tai mano trumpalaikis turtas (savikainos nėra).

Būtent danguolė ačiū.

To: Ekfin

Aš kalbų ne apie leidžimus atskaitymus kuriems priskiriamas PVM (su 24 str. viskas aišku), o apie PVM atskaitą kai išlaidos yra neleidžiami atskaitymai.

Kitas kad ir labai paprastas pvz.:
Kuras - pagal PVM s-f. nuperku ir sunaudoju daugiau normos, išlaidų dalis virš normos yra neleidžiami atskaitymai, o PVM žiūrime 24 str.)