Baus tikrai baus ir baus greičiausiai VDI tai jų srytis. Ir taikis Darbuotojui jei pateiks klaidingas pažymas, darbdaviui jei viršis limita ar piims dirbti nepateikus pažymų.

Na na na kaip NEBUVO, visąlaik buvo 12 val. tik tai raglamentavo ne DK, o DSSĮ.

Na va matot kaip kartais praverčia sukurti naują tema - žinai kur apie ją šnekama

Toks jausmas kad Seimui vasara įkviepimas prikiaulinti verslininkams.
Taigi ka mes turimė:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2165...

Ir kaip sakant laisvalaikio skaitynių išeiginėms.
Labiausiai užkliuvo Antraeilininkų sutartis:
"3. Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą."
Tikiuosi jau sudarytų sutarčių taisyti nereikės ????

"4. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą), iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą), iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas."

SIAUBAS - ANTIKONSTITUCINIS nutarimas. Aš nenoriu kad kitas darbdavys žinotu kad aš kur nors dirbu.
Ką turimė toliau :
"Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje, darbuotojas turi apie tai pranešti priėmusiam jį į antraeiles pareigas (darbą) darbdaviui ir pateikti pažymą."
Taigi pažyma pristato darbuotojas, o atsakingas bus darbdavys:
"Darbdavys, gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką, turi užtikrinti, kad asmuo, dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių, nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną "

Taigi įsivaizduokime toki paprastą pvz. dirbu pagal 3 (darbuovietės A, B, ir C) DS viena pagrindinė (kur DS nieko nepaminėta apie antraeiles pareigas) ir Kokias kas pažymas turi pateikti:
Darbuotojas iš A paima 2 pažymas kurias pateikia B ir C darbuovietėm, be to jis paima pažymą ir iš B dabuovietės ir pateikia C darbuovietei. Ir kaip sakant kraštis bus labiausia atsakingas.
Siaubas.

Loreta tiesiai pasakysiu: aš tau nepavydžių tau reikės visos dienos tik pažymas surašyti.

ne Pauksti ne Maksimalus normatyvar reiškia toks pagal kuri galima greičiausiai ir dydžiausiomis sumomis apskaičiuoti nusidėvėjimą, o dėl to kad nusidėvėjimo sumos dydis (mėn.) didėja Atvirkščiai proporcingai metus skaičiui todėl jis ir vadinamas Maksimaliu.

Be to negu nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje ". Reiškias 10 ir daugiau.

Su tavo pvz. yra turtas turio kaina 1200. taigi, 1 mėn. nusidėvėjimas bus:
1. jei normatyvas 10 m. - 10 Lt
2. jei normatyvas 5 m. -20 Lt
3. jei normatyvas 2 m. - 50 Lt
4. jei normatyvas 1 m. - 100 Lt
Taigi 10 m. maksimali riba yra 10.00 Lt, didinant metus suminė išraiška mažės iki 0.

Jo citrusiniai jėga.

Ne Loreta tikrai neatvyrkščiau. PVz. is buvusio norminio akto
+---------------------------------------+------+----------------+
| | |Turto nusidėvė- |
| Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Šifrai|jimo normatyvai |
| | |(metais) |
| | +--------+-------+
| | | min | max |
+---------------------------------------+------+--------+-------+
NEMATERIALUSIS ILGALAIKIS TURTAS
Išradimai Citrusiniai 90004 10 5
Vaisiniai sėkliniai sodiniai
Sodiniai su labai augiu poskiepiu 90006 20 10

Max. ir min. dažnai mus klaidyna todėl kad minty turimas maksimailiai greita norma nudėvėti turtą.
Taigi šio atvejų Max<MIN.
O dabar kai Min. nėra tai Max yra mažiausiai metu ir pagal savo nora gali nustatyti koki nori ilgesnį normatyvą.

Taip, pagal tai neuždrausta.

Tada kaip sakė kažkada p. A.Kapitanovas jei administratorius nepatingi ir nueiną į tokį būtą: įmonei gerokai apkarpo leidžiamus atskaitymus.

Taip nieko_sau truputi paskubėjau su tais 2 mėn., bet "per mėnesį" reiškia kad poilsio diena visdėlto gali būti suteikta einamąjį ar kitą KALENDORINĮ mėnesį (30 dienų ribose).

O dėl suminės darbo laiko apskaitos tokiu atvejų minčių neturiu.
Tiesa Nieko_sau kur tu išskaitei kad anksčiau buvo kitaip:

DĮK - "Šventės dieną dirbusiam darbininkui ar tarnautojui pageidaujant, jam gali būti duodama kita poilsio diena. "
DAĮ 8 str. - " suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba "

Va prašom akivazdus pvz. T.y. nei DK nei DAĮ aškiai nepasakydavo kokia tvarka turi vykti apmokėjimas kai keičiama į papildomą poilsio dieną.

Manau abu variantai teisingi šio atveju:
1. Apmokame suteiktą laisva dieną, bet neapmokame dirbtos
2. Apmokama dirbtą dieną (nieko_sau variantas), bet neapmokame poilsio dienos.

Sakyčiau proporcingo pasiskirstymo požiūriu 2 variantas teisingsnis: todėl kad poilsio diena mes galime suteikti ir po 2 mėn.

Taip faktiškias 2-bas apmokėjimas vyksta kai nėra suteikiama poilsio diena ar diena pridedama prie atostogų.

Nieko_sau tu šiektiek pakeitei principą, bet rezultatas gaunamas tas pats:
- ar tu apmoki už dirbta poilsio(švenčių ) diena 1- bai ir papildomai suteikia poilsio dieną už kurią nemokį AR
- tu už dirbtą poilsio dieną neapmokį (būten ši variantas nustatytas DK, nėra numatytas 1-apmokėjimas), tada suteiki poilsio dieną kurią apmokį (Priešingai gaututis NEmokamos atostogos savo sąskaita)

Niekas neikur savaime neprasitese (turi būti neįskaitoma); tiesiog, jei tai būtų paskutinė atostogu dalis kuri būtinai turi būti 14 k.d. reikėtų tokio prašymo nepriimti, ar pasakyti kaip ji parašyti teisingai.

Prašome patys išsiaiškinot dar viena papildoma priežastis apmokėti poilsio(švenčių) diena.
Be to iš esmės tas dvigubas apmokėjimas lieka visais atvejias:
1. 2-bai už dirbtą laiką.
2. suteikiamą Papildoma poilsio dieną kuri apmokama (jei gautume dirbant tai būtų 1-gubas mokėjimas)
2. suteikiam poilsio diena pridedama prie kasmetinių atostogų.

Norių dar karta atkreipti jūsų visų dėmesį į POILSIO DIENOS apmokėjimą.

Apmokėti tikrai reikia. Todėl ir buvo DK numatyta alternatyva pridėti prie kasmetinių atostogų. Taigi jei vienam žmogui suteiksite poilsio dieną, o kitam priedėsite prie atostogų, tai pirmą nuskriausite apmokėjimo požiūriu.

Čia šiek tiek kitas variantas - čia kelionėje išbūtas laikas, bet vistiek naudingas patarimas.

Taip Vili būtent DAĮ galiojo iki DK įsigaliojimo t.y. iki 2003.01.01.

Klaida nustatyta iki 2003 m. tada darbo apmokėjimą reguliavo DAĮ.
Ji galimą paimti ir čia www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1290...

TO: Saulele
Turejau omeny kad buvau nustėbintas tuo kad suteikus poilsio dieną ją reikia apmokėti - nuostaba atsirado tik dėl to kad nebuvau pakankamai įsigilinęs į klausimą.

Nenumanau kaip galėtu padėti darbo sąlygų pateitimas ir Minimalus valandinis atlygis.

Reikia ar perrašyti prašyma ar šio atveju taikyti 1 varianta, todėl kad pagal viską Darbuotojas turi 25 dieną grįžtį į darbą. (apmokamų dienų - 9 , išnaudotų k.a. - 13)

Jo nieko_sau tu šaunuolė mane suklaidymo motinystes(tėvyste) pašalpų sąvokos todėl būtent toje vietoje buvau suklydės (170 str. 1d. 4 p.)

Oksi Irena turi omeny kad
jei Prašymas skamba taip:

1. prašau išleisit atostogų nuo 08.04 iki 08.15 - tai turime 13 išnaudotų kasmetinių atostogų dienų ir nieko nereikia pratęsti (grįžta į darba 08.18)
2. pašau suteikti 14 kasmetinių atostogų dienų - tai skaičiuojant šventinė diena neįskaitoma, skaičiuojame 14 išnaudotų dienų ir grįžti į darbą 08.19.

1. Įskaitomos
2. Neįskaitomos

Šio klausimu yra į VDI paaiškinimas:
Ar įeina į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, darbuotojo vaiko priežiūros, kol jam sueis vieneri metai atostogų laikas?

Paaiškiname, kad LR Darbo kodekso (toliau- DK) 170 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai.
DK 180 str. 1 d. nustatyta, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Analizuojant DK 178 str. 1 ir 2 p., 179, 180 str., darytina išvada, kad vaiko priežiūros atostogos suteikiamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis treji metai. Dėl šių priežasčių pagal DK 170 str. 1 d. 3 p. darbuotojo vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis treji metai laikas neįskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos.
DK 170 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma laikas, kurį darbuotojas gavo ligos arba motinystės pašalpą.
Vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 str. 3 d. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1. Motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
2. Motinystės (tėvystės)- apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad sąvokos „motinystės“ ir „motinystės (tėvystės)“ pašalpos nėra tapačios. Jos žymi atskiras pašalpų rūšis. Dėl šių sąvokų neaiškumo ankstesnės LR Valstybinės darbo inspekcijos specialistų pateiktos konsultacijos nebuvo nuoseklios.
Pabrėžiame, kad koordinacinės darbo grupės specialistų nuomone, DK 170 str. 1 d. 4 p. minimos ligos arba motinystės pašalpos yra atitinkamai LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 str. 2 d. nurodyta ligos pašalpa ir 5 str. 3 d. nurodyta motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Todėl pagal DK 170 str. 1 d. 4 p. į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma laikas, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas (gauna ligos pašalpą) ir laikas, kai darbuotojas yra nėštumo ir gimdymo atostogose (gauna motinystės pašalpą).
Vadovaujantis išdėstytu, koordinacinės darbo grupės specialistų nuomone, pagal DK 170 str. 1 d. 4 p. vaiko priežiūros atostogų laikas iki vaikui sueis treji metai nėra įskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. Į darbo metus už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos taip pat neįeina vaiko priežiūros atostogų dalis iki vaikui sueis vieneri metai, kai darbuotojas šiuo laikotarpiu gauna motinystės (tėvystės) pašalpą.

Patarimų ka daryti kolkas neturų, šis teiginis nors ir logiškas mane irgi šiek tiek nustebino (kur skaičiau nepamenu).

2002 m. dar galiojo Darbo apmokėjimo įstatymas, o jo nuostatos skiriasi nuo DK ne jūsų naudai.
t.t.
"8 str. .........darbas poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kompensuojamas suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba, ...."

Nėra papildomos sąlygo kuri dabar yra DK
"suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. " - ši nuostata jums dabar labai pravestų - pridėtumet prie kasmetinių atostogų ir ta dieną apmokėtumet su visais atostoginiais.

Gal kas ką pasiūlys, bet aš nematau kitos išeities kaip atlikti taisymą.

Danguole sutinku skliaustai gali buti ir nenaudojami tada pagal matematikos taisykles jei yra tik + ir - veiksmai atliekami eiles tvarka - str. autorė šias taisykles zino todel matematiskai apskaičiavimai teisingi, o buhalteriskai ne.

Tikriausiai skaitet.
2 puslapis
Taigi mano manymu straipsnyje yra 2 klaidos, abi skaičiavimo:
1. Pirmas pvz. pirmame sutlpelyje apskaičiuojant X apmokestinamas pajamas: 1 500 000 - 1 000 000 - 60 000 = 440 000 LT
- šis skaičiavimas neteisingas todėl, kad nusidėvėjomo suma pagal ne pardavimo kaina mažinmama nusidėvėjimo suma, o įsigijimo todėl apskaičiavimas turi būti toks (čia skačiuojame vertės padidėjimo pajamas)
1 500 000 - (1 000 000 - 60 000) = 560 000 LT,
taigi ponia Kvedierienė sutaupė mokesčių mokėtojams 120 000*0.15= 18 000 LT - nemažą sumą.

2 . 3 stulelis apačioje vėl. pvz. Klaidingas pateitos datos.
Skaičiuojame nuo 2004.01.01 iki 2006.12.31 yra 3 metai (36 mėn), suremontuotas turtas pradedamas naudoti nuo 2004.02 mėn. todėl iki 2006.12.31 liko nė 23 mėn., o 35 mėn. Todėl ir apskaičiavimai yra neteisingi :
Sutartis nutraukiama 2005.01.01: 30 000 /35 * 11 = 9428.57
Ir vėl sutaupitas PM (padidintos sąnaudos)

Taigi bukit atsargus.

Jo ponai jūs buvot teisus
W32.Sobig.F@mm lenda per visus galus per nakti gavau 30 Laisku.

Aišku neturime dar 6 str. ir 17 str. komentaro, bet klausimas būtų toks:
Ar Dovanojimas priskirtynas KITOKIAM PERLEIDIMUI ?

Klausimas iskilo dėl to kad norima išsiaiškinti ar nenuolatiniam gyventojui dovanojamas neregistruojamas kilnojamas turtas (ar pinigiai) yra jo pajamos prasme.
(Mano nuomuone analizuojant 6 str., 17 str. 19 ir 20 galima padaryti išvadas, kad dovanojimas nėra Kitoks preleidimas dėl tokių priežasčių:
1. Dovanojimas yra neatlygintinas ir GMPĮ išskirtas kaip atkira veikla
2. Dovanojantis negauna pajamų, kurias gautų jei tai būtų perleidimas)

Lenda karts nuo karto visokie bugBear ir t.t. bet bausiausias siai diena tai W32.Blaster.Worm.

Kaip tik atsinaujinau NAV - securityresponse.symantec.com/avcenter/download/pages/US-N95.html

Tikiuosi jokių virus nepasigauti :)

Danguolė na ir prirašei, bet daugiau supinei nei paaiškinai.

Gali atsakyti konkreciai.
Gauta subsidija ir PHARE ar SAPARD ilgalaikio turto pagaminimui.
Gautos lėšos neapmokestinamos kaip suprantu t.y. gavau 100 000 LT - tai jų nepripažistu pajamomis. Toliau:
Metu pagaigai turi sukauta to turto nusidėvėjima - 600 LT
ir taip pat turiu sukauptas 600 Lt pajamas. Prasau išves mokestinė rezultatą (t.y. apskaičiuok pelno mokestį) ? Ar tai 600 LT nuostolis ?

Galima konkrečiau? Ar nori pasakyti kad šio atveju turiu variantas su SAPARD, jei aš lėšas gavau iš jų tai kas mėn. 53 sąskaitoje sukauptos pajamos bus neapmokestinamos (ir bad galėsių atimti nusidėvėjimo sąnaudas ) ?

Būtent ši korespondencija ir yra FM Įsakyme, tiesiog norėjau sužinoti ar kas susidurė kaip į tai reaguoja mokestininkai, lygtai prie 0-nio rezultato negalėtų prikibti, bet galėtų kitaip traktuoti šias sąnaudas ir pajamas.