Norėčiau nesutikti. Taip sąrašas yra baigtinis (išskyrus KS), užtikrinti darbuotojo teisę(garantiją) ir darbdaviui vykdyti savo prievolę.

[quote:99a7d89a48]1. pirmiausiai darbo teisėje tikrai nėra vyraujantis dispozityvumo principas (patys tarpusavyje susitarsim), o atvirkščiai - labiau imperatyvus (galima elgtis tik taip, kaip nurodyta įstatyme). [/quote]
DK 184 str. 1 d. nemato kaip sakiau darbdavio prievolę ir darbuotojo teisę, šio straipsnio nuostata imperatyvi darbdavio atžvilgių susiklosčius 1 d. nurodytoms aplinkybėms - tai ir nurodo įstatymas.
Taigi DK 184 str. nedraudžia suteikti nemokamu atostogų susitarus. Taigi reikia vadovautis DK 2 str. 1 ir 2 d. – susitarimas vienas iš svarbiausių darbo teisės aspektų.

[quote:99a7d89a48]2. DK rengėjai vis akcentavo, kad geriausia ginti darbuotojų interesus kuriant profsajungas ar darbo tarybas, o ne po vieną darbuotoją atskirai, todėl kai kurias teises (tame tarpe sudaryti kolektyvinę sutartį), suteikė tik kolektyviniams darbuotojų atstovams (pvz. profsajungoms). Jeigu tokių nėra, ši teisė nerealizuojama, nes įstatymo leidėjas mano, kad numatė pakankamai pagrindų kai privaloma suteikti nemokamas atostogas, o dėl kitų turi kovoti profsąjunga, nes kitaip darbdavys gali piknaudžiauti tokia teise. [/quote]
Dar karta pakartosiu DK darbdaviui nenustato TEISĖS savavališkai ir vienašališkai suteikti nemokamas atostogas – ir nuo to Darbuotojas yra apsaugotas, apsaugotas susitarimu. Taip profsąjungos ir tarybos yra papildoma garantija kovojant už darbuotojo darbo sąlygas, bet pirmos negali būti daugelyje įmonių sudarytos dėl objektyvių priežasčių, o antros dėl to kad tam neparuošta teisinė bazė (be to šio atvejų taryba NEPADĖS). Taigi vienintelė išeitis KS – kuri gali būti sudaryta esant profesiniai sąjungai, kuri gali būti įsteigta jei yra min. 30 narių – kiek įmonių jūs galite išvardinti kurie bent jau tiek darbuotojų turi ?

[quote:99a7d89a48]3. Tokia nuostata pagrįsta ir neigiama praktika Lietuvos, kai visi žinom, kad žmonės "priverstinai" būdavo išleidžiami nemokamų atostogų, kai darbo nebūdavo. Vienas darbuotojas per silpnas atsilaikyti spaudimui, tačiau profsajunga sudarydama kolektyvinę sutartį, yra daug stipresnė jėga ir gali lengviau apginti visų darbuotojų interesus, t.y. užkirsti "priverstinių" nemokamų atostogų suteikimo atvejus. [/quote]
Jūsų akcentuojamas priverstinumas nėra akcentuojamas DK 184 str. , kodėl gi jūsų manymų paliktas 125, 127 str. ? Mes turime nemažai piktnaudžiavimo faktų, kai darbuotojas priverčiamas “priverstinai” rašyti atleidimo prašymą – tai tikrai didesnė blogybė nei nemokamos atostogos. Ir vėl gi apeliuoju į tai kad daugumoje įmonių fiziškai negali būti sutaryta KS ir profesinė sąjunga.

[quote:99a7d89a48]4. Šiaip tai darbo teisėje galioja toks esminis principas - galima tartis dėl kitokių darbo sąlygų nei numatyta DK, bet jos negali pabloginti DK numatytų darbo sąlygų. Vadovaujantis šiuo principu, būtų galima sakyti, kad darbuotojui prašant, o darbdaviui sutinkant nemokamas atostogas suteikti ir kitais atvejais, lyg ir jokios sąlygos darbuotojui neblogėja, jeigu jam tų atostogų būtinai reikia ir jų suteikti nėra jokio kito teisinio pagrindo. [/quote] Taigi nematau prieštaravimo prašome – tikrai taip toks turi būti susitarimas. Kaip pavyzdį galima pateikti DK 10 str. 1 d. Ir 185 str. 1 d. kur yra pilnas teisinis pagrindas, papildomai numatyti susitarimu kitas sąlygas. Nuoseklia analizuojant 184 str. ir 1 ir 2 d. “Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos.” 2 d. tiesiogiai susijusi su 1 d. todėl vėlgi kalbama apie Darbdavio prievolę. (Tik nereikia aiškinti kaip VDI kad mes nesuprantame žodžiū "gali būti" ) Tai neeliminuoja darbuotojo prašymo – prievarta gali pasireikšti be kurioje DS dalyje, todėl jei taip įstatymo rengėjai organizavo nemokamų atostogų prevencija – tai mažiausiai juokinga. Tai niekada nebuvo įstatymo reguliavimo dalis ir niekada nebus – kai Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio subręs tai susitvarkys savaime. Darbuotojas turi kovoti už savo teises – kitaip įstatymas jo neapsaugos – kaip tai be būtų teisinių požiūriu banalu.

[quote:99a7d89a48]5. Bet manau, kad pirmi 3 argumentai mūsų teismams bus svaresni ir nemokamas atostogas bus galima suteikti kitu nei DK numatytu pagrindu tik esant kolektyvinei sutarčiai.[/quote]
Žr. 2 ir 3 atsakymą.

Apie ką Šnekam ? Jei apie finansine atskaitomybe(dažniausiai ji sutrumpinta) tai prireiks užpildyti 12 atasakaitų: 3 pagrindinės F.a. ataskaitos + 8 priedai + 1 (minimu gali būti ir daugiau) Pelno mokesčio deklaracija.

Teisingai Dalia tai ir šnekėjom be pakartojimu nekaip negalim. O dėl avansu idomus dalykas - na bet nieko neiš sprendžiantis, tik pagausinantis Kasos dokumentus: suėjo 179 d. grąžinai į kasą, ir 181 dieną vėl išdavėi.

Ponai gvildenat seną temą - banadykite paieškoti diskusijų - manau surasite tikrai atsakymus.
Pagridiniai dalykiai kurios reikia skirti:
1. Avansų išmokėtas pelnas.
2. Avansas ūkio reikalams
3. Paskola
ir t.t.
Taigi pelno ir pajamų apmokestinimo klausimais įdomus tik pirmas variantas.

Žinai kokie dabar principai taikomi: jei klaida padarei valstybės naudai tai taisai einamąjį laikotarpį, jei savo tai taisai ta kurį klaida įvyko (Čia labiau liečia PVM).
O dėl kelių primoki nepriemoka ir tiek, kaip pildysi metinę deklaraciją viskas susitvarkys.

Na gerai palyginkime mokesčius rimčiau.
Taigi tarkime ir UAB direktorius ir IĮ savininko pajamos per metus 10000 Lt, irk kiek gi mes sumokėsimė pajamų mokesčių.
1. Direktoriui.
a) Sodra: 10000*0.34= 3400 LT (Išskaitų 300 LT)
b) Garantinis 10000*0.002= 20
c) Pajamų (10000-3480)*0.33= 2151.60 LT
2. Savininkui.
a) 50% bazines pensijos 152*0.5*12= 912 LT |
b) Papildomos pensijos minimumas 774 Lt | - stabilus mokėjimai
c) Sveikatos draudimas ~22.5*12= 270 LT |
d) Pajamų mokestis 10 000 - 3480 -3480 = 456 LT

Tai galima padaryti išvadas kuo didesnės pajamos tuo naudingiau turėti IĮ

Sutinku, UAB rinkoje traktuojami kaip rimtesni ir geresni partneriai, nors tikrai yra nemažais didelių ir sekmingai veikiančių IĮ.

Dėl IĮ privaloma perregistravimą į UAB manau tai nesamonė. Kad bus apirbojimas turėti tik 1 IĮ - tikrai taip. IR kad IĮ nebus skatinamos nei mokestinių nei ekonominiu požiūrių todėl, faktiškai IĮ turėtų transformuotis su laikų į FA užsiimančius individualia veikla.

Be abejo jurgita be abejo - galima nustatyti skuktingas apmokėjimo sistemas. Arba nustatyti tarifinį atlyginima ir taikyti Nutarimą 2003 m. sausio 28 d. Nr. 116 - www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2038...

Nesikartosiu :)
Suradau
tax.lt/postt1486.html
Ten yra ir mano komentas su PVZ.

Tai Teisi teisi. Tai B klases pajamos. Apie išmokėjimą virš einamaisiais metais jau šnekėjom (avansas ūkio išlaidom čia nieko dėtas).
tax.lt/postt1026.html

Nepamenu kur mano komentaras - bet jei domina galesiu pakartoti, jei įdomu kokia mano nuomonė jei einamas metais išmoketos išmokos viršyja likutinį pelną.

Taip Sara įnašo išėmimas nėra apmokestinamas - Bet tai turi būti gerai įforminta ir įvardinta. Pavedimo pastaboje nurodykite įnašo gražinimas.
12 str. komentaras:
"3. Individualių (personalių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių susigrąžinami įnašai ar sugrąžinamos skolintos lėšos pajamoms iš paskirstyto pelno nepriskiriamos."

Pradėkime nuo pradžių: nuomonių krūvą ir aiškumo vistiek nėra.

1. čia netaikomas.

2. Prekės suvartotos privatiems poreikiams tenkinti - todėl jei įmonė PVM mokėtoja ir šių prekių pirkimo PVM buvo atskaitytas - sunaudojimas turi būti įforminamas laisvos formos dokumentu, kuriame bus priskaičiuotas Mokėtinas PVM. Jei PVM nebuvo atskaitytas PVM mokestinių prievolių neatsiranda.

3. požiūriu nemažai buvo rašyta, kad pajamų tikrai nėra. Nėra teikimo-perleidimo fakto, bet yra sunaudojimo faktas. Sunaudojimas ne įmonės veikloje - todėl tai neleidžiami atskaitymai - tai faktiškai atitinka pelno išeimimą avansu (natūra).
Kaip jau šnekėjome Pelno mokesčio deklaracijoje IĮ nėra neleidžiamų atskaitymų, todėl jų padengimas gali būti dvejopas: iškarto savininkas parado įnašą arba gavus finansinį rezultatą sumažinamas pelnas.

Supratau !!!!
Ekfin nau ir gudri sistema

Reiškias taip Kazkodel ant mouse pointerio padarytas Linko pavertimas ka esi virs cele kuri priklauso pavedimui.


Todėl tam kad galėtumet įvesti skaičių Nueinat į Sheet'a Spausdinimui Bakstelit pelyte ant R6 ir poto Klavišais nueinta į Q6 ir Jau tada taisome - E13 pasirodys SUMA ŽODŽIAIS

Čia tikriausia Ekfin klausimas. pas mane tik Sheet 1

SVARBU
Na ponai atsiprašau už paskubėjimą ir pasitausau.
Atpumpinkit faila dar kartą ir naudokite tik šitą - buvo blogumas su 9 įrašykite suma pvz. 89.89 ir pamatysite kad centus blogai perdaro - nor KIO šis variantas pilnai tinka

Taigi išsaugokite tik gera variantą su pataisytu makrosu.
Atsiprašau už nepatogumus.

P.S. faile pateiktas tik pvz. jei naudosyte šį KIO pagal paskirti - 1-jo formuleje pakeiskite 0 į 2 (arba ziurekite instrukciją).

Modestai prima nukopijok mano failą ir pažiūrėk į formules, tada lauksiu klausimu jei dar bus.

Loretai : jei su pavedimu nesigaus padėsim

Dabar instrukcijos (makro'są parašiau ne aš todėl nesigirsiu):
Per makrosą padaryta fukcija - Zodis
Jos panaudojimas:
=zodis(A1;0) - rezultate gaunate xxxxx LT xx Ct (nepamirškit regional settingu - Decimal simbol)
=zodis(A1;1) - rezultete gaunate xxxxxxx vienetų (sveikoji dalis) - taigi galite pritaikyti ir Kasos knygoje
=zodis(A1;2) - gaunte xxxxxxxxxx t.y. tiesiog skaičiaus sveikos dalies išraiškia žodžias - Reikalinga KIO - kai centai atskirti nuo Litų

Panaudojimas pavedimuose :
1. Kopijojat mano faila į kitą vieta kad galetumete ji perpavadinti
2. Atidarote kopija ir pavedimo exelį.
3. Pavedime darote taip CTRL+A ir CRTL + C
4. Pereinat į kopiją ir padarot CTRL+V
5. Rezultatas makrosas liko ir jus užmetet visą savo formą - taigi dabar pagal aukščiau pateiktą instrukcija belieka sumu žodžiais vietose įrašyti formules.

Sekmes
Darbuose.
Bus dar klausimai rašykit.
Oj per geras aš, o galėjau parduoti

Na ponai Buhalteriai gal norite supaprastini darbą įrašant sumas žodžias ?

Pateikiu variantą su makrosų kur jums to daryti nereikės. Garantuoju macrosas be virusu - jei ji todėl jei norite kad veiktu Enable'inkite jie.
Jei bus įdomu galesiu papasakoti daugiau apie formules "zodis" galimybes.

Labai malonu - ačiū. Idomu ar bet kokią knyga galima pasirinkti ? Einu rašyti laišką p. Renatui

Toks jausmas kas mus laiko už durnių - t.y. tokie pasakymai, tam kad žurnalistai turėtų ką parašyti - apie faktų ir tiesos procentą šiuose žodžiuose nutylima.

Manau sodra šio atveju tikrai negalės pasipelnyti. Todėl kas savininkas draudžiamas b. pensijai ir papildomai pensijos daliai. Taigi nera bazes ir pagrindo skaičiuoti įmokas.

Manau tai tą pati kompiuterinė technika.

Įrengimo sąvokos dabar nepateiksiu, bet kaip pvz. galite žvilgtelti čia : www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=9058...

Taigi įrengimas mano manymu tai stambi gamybinė priemonė ar mašina skirta medžiagų ir žiaviavų apdorojimui, t.y. kaip rezultatą gauname naują prekė ar tą pačia prekę su naujomis savybėmsis.

Vili nevaryk Dievo į medi ir geriaus spjauk 3 (gal geriau 6) kartus per kairįjį petį

Nėra kolkas ir nieko neaišku, nekelkime bangu - tik norisi tikėti kad atgaline data tarkime nuo 2003 01 01 - neįsigaliuos.

Yra tik informacija:
www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp;jsessionid=47E658291884E01161743D6FDE3CB2D4?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2FE31ADC858F4B07FFC2256D96003E178F

Būtų labai gerai pažiūrėti į inspektoriaus reakcija - priskaičiuo 100 % atligynimo dienpinigių kad ir po 12.50 už dieną (nors tokiu atveju kad pasiekti tokį procentą reikia dirbti 0.5 etato už minimumą) ir tegu tik pabando pritaikyti Nutarimą 99

Griuva vienas Arto pasiūlytu pelno mažinimo variantų. Bet pakeitimas tikrai neteisingas ir procentas nelabai realus ir tikiuosi kad tas apribojimas bus tik komandiruotem Lietuvoje, todėl kad faktiškia tik vienetai galėtų neapmokestinti savo dienpinigių.

Na Artai pasirodo dienpinigiai pagrindinės darbinės pajamos - labai jau jo susirūpino.

Ekfin
tikrai nereikai pas mus turta įsigytas iki 1997 neturi likvidacinės vertes ir mokestinių požiūrių manau tai nera pažeidimas. 1 Lt likvidavine verte pradėjau grežtai taikiti nuo 1998 07 mėn., vadovaujantis nutarimu Nr. 955 - bet ir šio atveju klausimas ginčytinas, todėl kad nutarimas 955 faktiškia taikomas finansinėje apskaitoje - tik dėl to kad tuo metu iki 2002.01.01 nebuvo kito norminio akto kuris reglamentuotų turto apskaita mokestinėje apskaitoje - jis buvo taikomas visur. Todėl tikrai netaisyk.

Bet šio atvejų įstatymas turi pirmenybė(kaip mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančiam norminiam aktui), todėl kad Nutarimas numato bendrus principus taikomu finansinė apskaitoja - be to apie tą savoka "laikomus pinigus" jau rašiau.

Būtent niekos sau kad pas kiekvieną iš šių subjektų yra susiformavusi savo nuomonė. Tikrinančio įsititucijos linkę tai traktuoti 184 str. 1 dalį kaip baigtini sąraša ir nesant kolektyvynės sutaties - teigia kad nelieka dispozityvumo sąlygų. Jų poziciją patvirtiną ir VDI atsakymas :
"17. LR Darbo kodekso (toliau- DK) 184 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių nei numatyta DK 184 str. 1 d. suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Ar gali ir kiti teisės aktai nustatyti šias DK įtvirtintas nuostatas? Ką daryti, jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir darbuotojų kolektyvas nenori steigti profesinės sąjungos arba perduoti atstovavimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, o kolektyvinę sutartį sudaryti būtina? Kokiu būdu galima įkurti Darbo tarybą įmonėje?

Vadovaujantis DK 19 str. jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams gali atstovauti Darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbo tarybų statusą ir sudarymo tvarką nustato įstatymas, kuris šiuo metu dar nėra priimtas. Kai kuriuos klausimus (pavyzdžiui, nemokamų atostogų suteikimas, visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo atvejai) DK palieka reglamentuoti kolektyvinei sutarčiai. Tuo atveju, jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties ar galiojanti sutartis šių klausimų nereglamentuoja, minėti klausimai negali būti pilnai realizuoti. " - Nors čia labiau išsisukimas negu atsakymas į klausimus.

Turių nemažai teisininkų nuomonių (aš irgi ją palaikau), kad 184 str. 1d. numato ne teisę, o darbdavio prievolė nurodytais atvejais suteikti atostogas (darbdavys tokiom sąlygom pasirinkimo neturi) - tai visais kitai atvejai dispozityvumas paremtas susitarimo pagrindu išlieka. Lauksime teisminio precedento.