kaip skaičiuoti vidutinį sąrašinį darbuotojų skaičių, kai įmonė dirba pirmus metus, pvz., nuo gegužės mėnesio? tais mėnesiais, kai nevykdė veiklos rašyti 0, ar kaip?

jei vokas reikalingas, kad įrodyti siuntimo datą, tai į tą voką įdedat prašymą, sunumeruojat atskirai, o baigiamajame įraše eilutėje, kur nurodyta "vokai su indėliais" nurodysit, kiek tokių vokų yra

jooo, kaip mano kolegė sako: "tingiu net pirštą į nosį įsikišt"

dirba dirba, tik, matyt, po švenčių dar neatsigauna, o ir metų galas, tai reikia kauptis visiems didiesiems darbams

supratau, Regvita, išsisukti nepavyks. pas mus palūkanos neviršija normos ir turtas nėra įkeistas, tik paskolų dydis viršija nuosavą kapitalą. vienu žodžiu, reikia jau morališkai ruoštis eit pas diriką kalbėtis dėl šios situacijos.
gal dar yra kokie teisės aktai, reglamentuojantys paskolas iš akcininkų (o tai paskaičiau tik ABĮ ir nė negalvojau, kad tuos kitus reikia skaityt, t.y. finansų įstaigų įstaymą)?

aš vis dar noriu grįžti prie savo problemos skaičiau Regvitos nurodytą Finansų įstaigų įstatymą, kur sakoma, kad tik kredito įstaiga turi išimtinę teisę skolintis iš neprofesionalių skolintųjų daugiau, nei turi nuosavo kapitalo. bet man kažkaip neduoda ramybės klausimas, ar čia galioja ir UAB'ams, kurie nesiverčia finansine veikla?
t.y. ar tikrai UAB'as negali skolintis iš akcininko daugiau nei turi įstatinio kapitalo?

čia gal labiau reikia ne įsakymo, o priėmimo - perdavimo akto

ir nesvarbu, kad jos suteiktos daug anksčiau nei, kad didinamas įstatinis?
ir dar, kai akcininkas norės pasiimti tuos savo pinigus, tiesiog mažinsim įstatinį ir tai kas liks, akcininkas galės pasiimt be jokių mokesčių?
Nuraminkit prieš šventes, ką?

tai ar galima tas paskolas įskaityti, kaip apmokėjimą už akcijas, jei didintume įstatinį?

paskutinį kartą paklausiu, ta suma, kuri yra balanso C dalyje, negali būti mažesnė, nei bendra paskolų suma iš akcininko? labai jau bijau, kad laiku nepastebėjau šito liapsuso ir dabar kepurė dega ir galva neišneša, kaip čia greičiau susitvarkius

o kas gali sukontroliuoti, kad įmonė iš akcininko pasiskolino daugiau nei leidžiama? VMI sutikrins pagal deklaracijas?

tai jei mes dabar nusprendžiam padidinti įstatinį, nes paskolų daugiau nei nuosavo kapitalo, ar galima padidinti ir tas paskolas užskaityti kaip akcijų apmokėjimą? nors tikriausiai negalima, nes jau tų pinigų seniai nėra

dar pasitikslinu, nuosavas kapitalas, tai viskas, kas įeina į 3 klasę?

o ką patartumėt, jei įnešant į banką, buvo aiškiai įvardinta, kad tai paskola pagal tą sutartį?

ir ta dalis jau bus jam negrąžinama. o kokia korespondencija?

kokiu būdu būtų galima tą gražiai sutvarkyt, jei įmonė neturi pinigų grąžinti akcininkui tą perviršį, o bankas su tokiu balansu irgi paskolos nesuteiks?

tikrai gražūs namukai

aš ir pasidariau dvi (užsikrėčiau nuo visų darbštuolių)

Regvita, vadinasi, jei įmonės įstatinis - 10 000 Lt + 16000 nuostolis, o turi pasiskolinusi iš akciniko 40 000 Lt, jau yra blogai?

ačiū, laura9, nė karto nesu susidūrusi su tuo dalyku, tai ir baisu, kai tai įvyksta. o iš kur jie žino kiek nusiskaityt? pas mus kas mėnesį sodros įmokos kinta, nes DU + procentai kintami. ar reikia dar kažką tokioj situacijoj daryti?

gal visgi kas susidūręs esat su tokia situacija?

gal galit pakomentuot, kaip ten būna, kai nesumokamos laiku sodros įmokos ir sodra uždeda ant sąskaitos inkasacinį? kaip tada reiks koresponduot, kai sodra pati persives pinigus ir kokios procedūros, kad tą inkasacinį nuimtų?

nieko čia šaunaus, ne pati sukūriaus, o tik pasikoregavau, kaip man atrodo.

o taip, kaip pas mane, gerai ar taisyti?

gal galit užmest akį, ar toks suderinimo aktas yra geras?

na, su raštvedybos taisyklėmis tikrai esu susipažinusi ir tikrai žinau kaip rašomi įsakymai. taisyklėse nurodyta, kad supažindinimo žyma rašoma tada, kai reikia supažindinti ir gauti parašą, kad sutinka arba nesutinka. ir pavyzdžiuose (dokumentų rengimo taisyklėse) yra vieni įsakymai su supažindinimo žyma, kiti be. priklauso nuo to, apie ką eina kalba. šiaip, kai kalba eina apie personalo dokumentus, tai darbuotojo parašai tikrai nepamaišo (ypač kai susiduri su darbo ginčais). pavyzdžiui, darbuotojas piktuoju išeidamas iš darbo pradėjo aiškinti, kad jis nebuvo atostogų, o jam parašė įsakymą ir fiktyviai išleido.prašymo jau nebuvo, nes buvo praėję 5 m., parašas ant įsakymo išgelbėjo, nes buvo įrodymas, kad darbuotojas sutiko. kuriozas, bet taip jau yra, kai teismai labiau yra linkę ginti darbuotojus, o ne darbdavius

ačiū už nuorodas, bet ir čia reikia tą odą nulupinėti, o po to į ją prikimšti gal kas žinot, kas tiktų tiesiog įdėt į lydekos vidų? jau buvo mintis atėjusi nusipirkt šaldytos lydekos file ir sumalus prikišt pilvą, bet kažkaip suabejojau. gal daržovės kokios tiktų...? ot, galvos skausmas...

na, žymos žurnale vien neužtenka, nes ten gali prirašyti ko nori (dauguma tos grafos dabar jau ir nedaro), o atostogų įsakyme darbuotojai pasirašo todėl, kad atostogų prašymai saugomi 3 metus, o atostogų įsakymai - 10 m. tiesiog, kad būtų ir po 5 metų aišku, kad atostogavo savo prašymu, nebent atostogų prašymus saugo kartu su įsakymais, tada nereikia

turiu užduotį - reikia skaniai ir gražiai paruošti lydeką (60 cm ilgio), bet visur randu tik receptus su odos nuėmimu ir kitom terlionėm. kadangi dar nesu pribrendusi tokiems kulinariniams šedevrams, tai gal kas galėtų paprastesnį būdą parekomenduot? gal šiaip ko nors galima prikimšt ir iškept?

taip, atleidžiant turit nurodyti vieną straipsnį - 136 str. 3 d. 2 p.