Raini, prieštarauju, tai ne Wolf numeruoja, bet GPMĮ 20 str. 8 straipsnis sunumeravo vaikus.

Viskas čia yra gerai, juk mes diskutuojame ir kiekvienas kalbame kaip suprantame įstatymą. Juk tam diskusija ir buvo užvesta.
O dabar Wolf, atsakykite į mano ankstesnę žinutę ar taip reikėtų suprasti įstatymo pradžią bei VMI išaiškinimą?

VMI sakė, kad greitu laiku bus dar vienas išsamesnis išaiškinimas būtent IĮ savininkams, kuriame jau bus visi klausimai atsakyti.

Wolf, nelabai pagaunu kampą
jei jau nagrinėjant įstatymo kiekvieną žodį, tai mūsų šalyje vaikais ( 3.155) yra laikoma iki 18 m., o jau vyresnius laikome suaugusiais žmonėmis. Tai gal reikėtų tuomet kreipti dėmesį į tai, jog vaikui sukakus 18 m. jis jau tampa atskiru asmeniu nuo savo pirminės šeimos ir sakykim jį galima jau laikyti atskira šeima iš vieno asmens.Žinoma, jei jis mokosi ir yra priklausomas dar nuo savo pirminės šeimos, tuomet jis dar yra vaikas.
Ar taip reikia suprasti?

Skaitydama įstatymą, aš ir supratau, kad tėvai augina nesvarbu kiek vaikų, tačiau [b]yra taikomas tik tiems vaikams kurie yra iki 18 m. arba daugiau jei mokosi.
Kadangi vienas vaikas, t.y pirmagimis kuriam jau yra 20 m. jis nesimoko, vadinasi pagal įstatymą šiam vaikui negaliu taikyti . Kiti vaikai to gyventojo yra, t.y jau antrasis ir trečiasis.
Manau, kad Mokesčių administratoriaus pozicija prasilenkia su įstatymo pozicija.

Dėkui už užvestą teorinę diskusiją
1. manau ginčų nekils jog vaikas 15 m. bus pirmas (pirmagimis) tai už jį taikoma 100 Lt, o už antrą vaiką (10 m.) - 200 Lt. Viso 300 Lt
2. Pirmagimiui 20 m. netaikomas, antram (17 m.) jau turi būti taikoma 200 Lt ir tiek pat trečiajam (10m.), t.y. irgi 200 Lt. Viso : 400 Lt

[quote=wolf]
Visi mes skaitome pavirsutiniskai - Galima pvz. pradeti labai idomia diskusija del
Gal padiskutuojame šia tema? Mane suintrigavo

Žinau tokį atveją, kada FA įregistravęs IV pagal pažymą, teikia paslaugas internete, visi jo klientai yra ES ar TP šalių pirkėjai. Jis jau treti metai kaip būdamas ne PVM mokėtojas, moka PVM (kas mėnesį), bet nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju. VMI pozicija jo atžvilgiu yra negriežta, t.y nereikalauja nedelsiant įsiregistruoti PVM mokėtoju.

Tačiau gali būti šie mokesčiai leidžiami atskaitymai, jei juos išskaičiuosite iš darbuotojo darbo užmokesčio, t.y. šių mokesčių dydžiu sumažinsite darbuotojui išmokamą DU.

Esate visiškai teisus, GFĮ aiškiai yra įvardyta pajamų rūšis, susijusi su darbo santykiais, nuo kurios yra skaičiuojamas šis mokestis.
Tenka pripažinti, jog skaitau įstatymus paviršutiniškai teks ateityje kažkaip pasitaisyti

Turite sudengti su avansu išmokėtais dienpinigiais.

Aš daryčiau sekančiai:
Paskaičiuoju su "Alga" normaliai DU už mėnesį.
Atskirai paskaičiuoju apmokestinamus dienpinigius atskirame žiniaraštyje ir juos per DK užregistruoju, taip pat darau sudengimus jei tokie reikalini ir matau galutiniame rezultate kas kam yra skolingi: ar įmonė ar darbuotojas.

Sveiki, kodėl taip ilgai kankinatės su šiuo klausimu, tiesiog per DK padarykite atskiras korespondencijas, o per algą skaičiuokite tik DU, pakoreguojant tų darbuotojų .
Ar taip irgi negalite?

Jei DU priimame siaurąją prasme, tik kaip vieną iš pajamų rūšių susijusių su darbo santykiais, tuomet pajamos natūra žinoma, kad nėra DU, tai jau kitos rūšies pajamos.
Tad sakykite, kodėl jos turi būti pridedamos prie DU, jei jos yra kitos rūšies pajamos, nors ir mokesčius skaičiuojame tokius pačius kaip ir DU? Kodėl jas reikia deklaruoti kartu su DU, t.y jų neišskiriant?

Žinoma, kad galima.
Įvedate pirkimo dokumentą jį išsaugojate ir perkeliate > Pirkimų lange spaudžiate mygtuką "Analitinė operacija" arba spaudžiate klavišų kombinaciją "Shif+A" žinoma turite atsistoti ant to dokumento kurio norite peržiūrėti korespondencijas > atidaro langą DK žurnalo operacijos"> koreguoti> ir jau matote korespondencijas.
Sėkmės

Nuo pajamų natūra reikia skaičiuoti įmokas į Garantinį fondą, nes šios įmokos yra skaičiuojamos nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) (GFĮ 4 str.1 d.)
Kadangi nuo pajamų natūra yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vadinasi ir į GF įmokos turi būti skaičiuojamos.

Šiais metais tai gali būti ir ne 72 lt, nes ar dirbantis ar ne jis turi nusistatyti tam tikro dydžio sumą, kuri bus bazė skaičiuoti įmokas VSDM bei . Jokių lengvatų nėra. Ši suma negalės būti mažesnė nei MMA , t.y 800 Lt

Prajuokinote

Manau, kad klausimas yra įdomus ir reikėtų gal užklausimą padaryti. Iš atsakymų galima suprasti, kad šios įmokos yra įskaičiuotos į tą nustatytą sumą.
tačiau PMĮ 17 str. jau aiškinama kitaip, kaip ir aprašytoje situacijoje su deklaruojamomis pajamomis kodu (02). Jei pavyzdyje yra nurodyta išsiimama metinė suma 12 000 (1000x12), tai jau niekaip negali būti įskaičiuojama į šią sumą, ji turėtų tuomet būti mažesnė.

[quote=Petronele]
Aaaaaaa, tai "suma, nuo kurios pagal SDĮ 17 str. nuostatas skaičiuojamos ir mokamos individualios įmonės savininko valstybinio socialinio draudimo įmokos" paprastai tariant yra
Kodėl šio klausimo nepateikus šio išaiškinimo autoriui, t.y. VMI

D Pinigai - 5 250 Lt
K paprastosios akcijos - 5 000 Lt
K Akcijų priedai - 250 Lt

[quote=Petronele]
Taip, kaip tik apie tai ir kalbėjau. Na, matau aš kad 2009 metais
Gal reikėtų pradėti skaityti ne nuo vidurio VMI išaiškinimus, bet nuo pradžios. O pradžia yra tokia šio išaiškinimo: "Ar už įmonės savininką sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, laikomos individualios įmonės leidžiamais atskaitymais?" Būtent į šį klausimą VMI pateikia atsakymą, kuriame nėra Jūsų įsivaizduojamo/suprantamo žodžių junginio "menama alga".

Pabandysiu paaiškinti:)
Pardavimo savikaina pirkimo kainomis = Lik.pr.+Pirkimai (pajamos) - Lik.pabaigai
Iš šios formulės mes žinome pr.likutį ir pirkimus(pajamas), o kaip surasti likutį pabaigai periodo, jei kas mėnesį nėra atlieka sandėlio inventorizacija?
Panagrinėsime pavyzdį:
Turima tokia apskaitoje informaciją:
Prekių likutis mėnesio pabaigai - 70 000 Lt
Per mėnesį iš tiekėjų buvo įsigyta prekių - 492 600 Lt
Sandėlyje šios prekės yra pajamuojamos pardavimo kainomis. Iš sandėlio turime sekančią informaciją :
Neparduotų prekių likutis mėnesio pradžioje - 100 000 Lt
per mėnesį į sandėlį buvo užpajamuota prekių - 700 000 Lt
parduota per mėnesį prekių iš sandėlio - 691 218 Lt

Kad sužinoti kokia yra parduotų prekių savikaina pirkimo kainomis, turime išsivesti pardavimo koeficientą.
Koeficientas = (70 000 + 492 600) / (100 000 + 700 000) = 0.70

Apskaičiuojame parduotų prekių savikainą įsigijimo kainomis = 691 218 x 0.70 = 483 852 Lt
Kai jau yra žinoma parduotų prekių savikaina, galime sužinoti likutį mėnesio pabaigai:

Prekės pirkimo kainomis = Lik.pr.70 000 + pajamos 492 600 - pardavimai 483 852 = likutis pb.78 748 Lt

Prekės sandėlio kainomis = Lik.pr.100 000 + pajamos 700 000 - pardavimai 691 218 = likutis pb.108 782 Lt

Norint atlikti koregavimus, pirma turite panaikinti visus pardavimus susijusius su koreguojama prekes. Po to pirkimuose atlikti koregavimus ir vėl iš naujo užregistruoti pardavimus.

[quote=Petronele]
Jei teisingai supratau, savo citata norėjai man pasakyt, kad tą
Ar už įmonės savininką sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, laikomos individualios įmonės leidžiamais atskaitymais?

Nuo 2010 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių leidžiamiems atskaitymams priskiriama suma, nuo kurios pagal SDĮ 17 str. nuostatas skaičiuojamos ir mokamos individualios įmonės savininko valstybinio socialinio draudimo įmokos.


Pagal 2009 m. galiojančią SDĮ 17 str. redakciją .

Iki 2008-12-30 galiojusią SDĮ 17 str. redakciją prievolė mokėti individualios įmonės leidžiamiems atskaitymams.
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...

Korespondencijos tai yra mano, nes VMI kaip apskaitoje registruoti neaiškiną. Tad jei pačiai yra nepriimtina mano pateikta korespondencija tikrai galite ja nesinaudoti.
O kas liečia dėl VSD ir išaiškinimą, tai blogai ieškote toks išaiškinimas yra pateiktas, kurį paruošė VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-01-14 Nr. (9.24) I-223 "DĖL VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO IR PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ".
Šis išaiškinimas yra adresuotas:
Fondo valdybos teritoriniams skyriams;
kopija:
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
Mėnesiniam žurnalui "Apskaita ir mokesčių apžvalga".

Matote įmonės nuostolis nėra tas rodiklis, kuris reikštų, jog tokia įmonė kelia problemas valstybei. Pateiktas mano pavyzdys įmonės, kuri yra eksportuotoja, o tai jau valstybei yra gera įmonė, nes jos pagalba į LT atkeliauja valiuta.

Deja, kol kas Mokesčių administratorius taip traktuoja, ne paskolą sau, bet kaip savininko išlaidas, kurioms atlikti savininkas , kaip FA turi turėti pirminių pajamų šaltinių įrodymo dokumentus, turinčius juridinę galią.Kitaip tariant jei vyktų patikrinimas, jo būtų pareikalauta pateikti dokumentus, pagrįsti įnašus į įmonę.

Jei apskaitos tvarkyme nelabai orentuojatės, tai iš kur žinote kad tokia mano siūloma apskaita yra nepripažįstama niekur?
Kodėl Jūsų manymu mūsų diskusija yra pilstymas iš tuščio į kiaurą?
Tieisog niekas neverčia jos skaityti ir jau tuo labiau viešai spjaudytis

Kol nebus pakeistas IĮ įstatymas ir IĮ netaps ribotos civilinės atsakomybės JA, tol tokių palūkanų skaičiuoti neturėtų būti reikalavimas, nes savininko įnašai į įmonę yra traktuojami ne kaip paskola sau, bet kaip jo išlaidos, tokios kaip jei jis įsigytų sakykime kokį nors turtą savo šeimoje.