Na, yra toks dalykas, kad LTV savo nutarimais gali nustatyti tik biudžetinių įstaigų darbuotojams algų dydžius, bet jokiu būdu jie negali kištis į privatų verslą, nors neakivaizdžiai, per VMI jie visgi kišasi.Kaip pavyzdys, prieš keletą metų VMI darbuotojai sėdėdavo įmonėse ir primygtinai reikalaudavo įmonės vadovo, kad pakeltų darbuotojams algas.
Gyvename teisinėje valstybėje, todėl kiekvienas IĮ savininkas pagal įmonės rezultatus turi nusistatyti sau tokią menamą algą kurios dydis nepakenktų įmonės finansams bei suteiktų galimybę jam normaliai gyventi. Sakykime IĮ per 2009 m. patyrė 200 000 Lt nuostolio (apyvarta šios įmonės yra 3.5 mln. Lt), kreditorinių įsipareigojimų turi per 500 000 lt. Tad kokią algą šis savininkas gali nusistatyti, kai įmonės yra tokia padėtis?

Kadangi IĮ savininko turtas yra neatskirtas nuo jo įmonės turto, t.y jei kreditoriai pareiškia reikalavimus ir jiems patenkinti neužtenka įmonės turimo turto, tuomet jau IĮ savininkas privalo patenkinti iš savo asmeninio turto. Todėl IĮ savininkai labai rūpestingai ir atsakingai turi žiūrėti į įmonės ekonominę finansinę padėtį prieš išsiimdami pelną, su tikslu, kad nereikėtų prieš kreditorius atsakyti savo asmeniniu šeimos turtu.

Pinigų išėmimą nereikėtų suprasti tiesiogine prasme, reikėtų visuomet atkreipti dėmesį kokią įtaką pinigų išėmimas daro įmonės finansinei būklei.

Tikrai nebūtina, kiekvienas savo apskaitoje sąskaitas įvardija taip , kad būtų aišku jam pačiam bei išoriniam vartotojui.

Priskaitymai:
D 6 kl. savininko asmeniniams poreikiams suma - 800 Lt
K 3 kl. ar 4 kl. savininko asmeniniams poreikiams suma - 800 Lt

priskaitymai VSDM įmokos (28.5 proc.)

D 6 kl. savininko VSDM įmokų sąnaudos - 228 Lt
K 4 kl. Mokėtinos savininko VSDM įmokos - 228 Lt

priskaitymai įmokoms (9proc.)

D 6 kl. savininko įmokų sąnaudos - 72 Lt
K 4 kl. Mokėtinos savininko įmokos -72Lt

O kokia ekonominė prasmė žaisti su grynaisias pinigais, t.y šiandiena išsiimti, o rytoj vėl įnešti? Mokesčių administratorius labai įtartinai žiūri į įnešamus į įmonę įnašus ir labai atidžiai analizuoja tokias įmonės, o tuo pačiu ir savininką kaip FA, kur yra atliekamas jo asmeninio turto tyrimas.

Argi ne taip skirto grynąjį pelną UAB'o vienintelis akcininkas?

Labas rytas,
nepriklausomai nuo įmonės formos, pelnas yra skirstomas. Skirstant pelną, tiek UAB'e tiek ir IĮ, yra atsižvelgiama į tuo metu esančią įmonės ekonominę padėtį. Nėra jokio skirtumo tarp UAB'o vienintelio akcininko ir IĮ savininko pelno paskirstymo.Vienintelis esminis skirtumas tarp šių savininkų yra tas, kad iki 2010 m. UAB'o vienintelis akcininkas turi galimybę gauti DU jei jis įsidarbina savo įmonėje, tuo tarpu savininkas tokios galimybės neturėjo, jo sąlyginis DU buvo gautas pelnas iš įmonės veiklos. UAB'o akcininkui yra privaloma rašyti sprendimą dėl pelno paskirstymo, tuo tarpu IĮ savininkui tai nėra privaloma. Tačiau jei IĮ savininkas parašys savo sprendimą dėl grynojo pelno paskirstymo bus tik geriau (turiu omenyje praėjus keleriems metams patikrinimo metu VMI negalės jo apkaltinti jog jis vengdamas mokesčių sąmoningai neišsimokėjo pelno). IĮ savininkas skirstydamas grynąjį pelną turi atkreipti dėmesį į tai, kaip atsilieps įmonės ekonominei padėčiai ateityje, jei jis išsiima visą pelną. Ar po pinigų paėmimo pakas pinigų kitiems įmonės įsipareigojimams vykdyti? Ar yra realios galimybės atsiimti iš įmonės pinigus (pelną), t.y. ar įforminus pinigų paėmimą, neatsiras neigiamų (minusinių) likučių.
Tik išanalizavęs savo įmonės padėtį savininkas rašo sprendimą, kuriame jis nurodo, kokią dalį grynojo pelno jis reinvestuoja į verslą ir kokią dalį jis išsiima.

ką aš ir sakiau ryte, kad dar ankstoka kaustyti batelį:)))
Ramiai miegokite ir tikrai neperdedu, Jūsų apskaita tvarkinga, manau, kad nemažai UAB'ų surastume, kur taip nėra tvarkoma apskaita. Tai sakau iš praktikos, nes labai daug dirba mėgėjų buhalterių, kuriuos mielai samdo UAB'ų vadovai-akcininkai.

Knygyne yra platus pasirinkimas.
kaip IĮ savininkas skirto pelną? Labai paprastai, pvz. uždirbo grynojo pelno ir sprendžia ar jį reinvestuoti ar išsimokėti. keistai skamba, manote, kad tik UAB'o akcininkai skirstyti pelną gali? Labai siaurus supratimas apie pelno paskirstymą.

Tokį įdomumą gali sukelti tik riboto mąstymo žmogui. Siūlyčiau daugiau skaityti ekonominės literatūros.

Viską labai gerai supratote ir tikrai Jūsų apskaita yra puikiai sutvarkytas

Atvirkščiai, jau dabartiniai VMI išaiškinimai ir apie tai kalba. Tiesiai šviesiai nebus pasakyta, nes IĮ apskaita yra supaprastinta, kurioje nėra reikalavimo turėti buhalterį, bei apskaitą tvarkyti pagal sąskaitų planą, čia užtenka ŪOŽ.

Atsiprašau, kad neaiškiai rašau. Tiesiog kai rašiau tą žinutę, turėjau omenyje, kad įmonės balanso sąskaitoje Ankstesniųjų metų nepaskirstytasis pelnas yra susikaupusi suma, kurią sudaro 2009 m. ir ankstesniųjų metų pelnas, kurį savininkas nebuvo išsiėmę, o jį tiesiog reinvestavęs į įmonę. Sakykime, jog per 2010 m. savininkas kažkokią ankstesniųjų metų pelno dalį jau turi galimybę išsiimti, ką jis ir padaro, t.y. išsiima. Tai jokiu būdu jis negali deklaruoti šių pinigų kodu (02), jis turi deklaruoti kodu 27. Tarkim patikrinimo metu VMI negali reikalauti ar teigti, jog savininkas neteisingu kodu deklaravo per 2010 m. išsimokėtas lėšas. Kadangi apskaita įmonėje vedama kaupiamuoju būdu, vadinasi kiekvienoje sąskaitoje kaupiasi pinigai, yra šių sąskaitų judėjimas. Šiuo atveju savininkas tikrai save gali apginti, nes jei jis uždirbo pelną 2007 m., tačiau jo neišsimokėjo, tai vadinasi jis šiuos pinigus panaudojo įmonės veikloje. VMI reikalavimas visas išsiimtas lėšas deklaruoti tik kodu (02) yra neteisėtas, jis pažeidžia solidarumo principą, nes akcininkams tai negalioja.

Kas liečia pelno avansinius išsimokėjimus , tai jau nuo šių metų negalima daryti, nes pasikeitė IĮ apmokestinimo tvarka. Ir tai yra teisinga, laikantis solidarumo principo, tai UAB'o akcininkas dividendų negali išsimokėti avansu, tad kodėl iĮ savininkas turėtų tokią galimybę. Pragyvenimui tam jis išsiima asmeniniams poreikiams nusistatytą pinigų sumą ir iš jos gyvena. Jei nusistatė labai mažą (tikėdamasis kitas lėšas išsiimti kaip pelną avansu ir taip išvengti mokesčių), iš kurios išgyventi per mėnesį negali, jis išsiima didesnę sumą, tačiau jau nuo skirtumo turės sumokėti visus priklausančius mokesčius ir deklaruoti kodu (02).

Jokiais būdais, pelnas yra pelnas, jį išsiimdamas, turite deklaruoti kodu 27, bet tik tuo atveju jei 2010 m. pelną išsiimate 2011 m., nes jei išsiimsite per 2010 m., t.y. avansu, tai jau bus sunkoka įrodyti.

Laba diena,
Iš pateikto klausimo, suprantu jog DNSĮ nesate skaičiusi, nors esu ir nuorodą įdėjusi, priešingu atveju tokių klausimų nekiltų, nes šio įstatymo 19 straipsnis. Bendrijos valdymo organai būtent ir nusako, kokios turi būti pareigybės bendrijoje, kaip valdymo organai.
Tad nepatingėkite panagrinėti šį įstatymą ir daug kas paaiškės.Sėkmės!

Sutinku su Jūsų paskutiniu sakiniu ir papildant jį, jei įmonė neturėjo uždirbusi ankstesniųjų metų pelno, tai visos išimtos lėšos turės būti deklaruojamos kodu (02), kaip asmeniniams poreikiams.
Tačiau nesutiksiu, jog IĮ savininkas negalės susigrąžinti savo įnašus. Jie yra niekur nedeklaruojami, todėl jei nebus tvarkinga apkaitoje, t.y bus viskas vienoje eilutėje sumalta, tai galimybė ir šiuos išsiimtus pinigus apmokestinti yra gan reali.

Jei savo apskaitoje būsite aiškiai išskyrusi visus įsipareigojimus, tai niekaip noras VMI nepavirs faktu, jis ir liks noru, nes negalima tų pačių pajamų du kartus apmokestinti VSDM bei (kaip, pvz. 2009 m. kuris liko neišsimokėtas per 2009 m., 2010 metais jo negali dar kartą apmokestinti). To įstatyme nėra Todėl, labai svarbu savininkams savo apskaitą susitvarkyti, t.y. tiksliai savininko nuosavybėje išskirti kokie yra įmonės įsipareigojimai savininkui. Tuomet jokių problemų nebus, žinoma jei įstatymo nepakeis.

Nedarkykite savo gražaus batuko apkaustais, dar luktelkite

Labas rytas,
Kadangi esate buhalteris diletantas, vadinasi Jūsų apskaita diletantiška, todėl patariu kuo skubiau iš diletanto tapti pedantu, tuomet apskaita bus ideali. Kurioje savininko nuosavybėje atskirai atskirti įvairūs įmonės įsipareigojimai, kaip pvz. atskira sąskaita "savininko įnašų"; "Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas". Nuo šių metų turės atsirasti dar viena sąskaita savininko nuosavybėje, kurioje registruosite asmeninių poreikių sumas (menamą algą) , kurią savininkas savo sprendimu bus patvirtinęs. Vadinasi, kai savininkas išsiima lėšas iš įmonės, mokėjimo paskirtyje turite nurodyti, kokias jis išsiima lėšas, t.y ar jis susigrąžina iš įmonės savo darytus įnašus, ar jis išsimoka ankstesniųjų metų nepaskirstytąjį pelną, ar jis išsimoka lėšas asmeniniams poreikiams (menamą algą"). Taigi , pedanto apskaitoje viskas yra aišku ir metams pasibaigus pedantas buhalteris deklaruoja FR0471 atskirais kodas šias išsiimtas savininko lėšas, o savininkas savo ruoštu tais pačiais kodais deklaruoja GPM308 deklaracijoje.
Nėra gerai būti diletantu, geriau būti pedantu! Tuomet ir VMI išaiškinimus bus lengviau skaityti ir juos suprasti...

Kolegos, manau, kad baimės akys Jūsų labai didelės.
VMI pateiktame pavyzdyje aiškiai parašyta, kad :" Pagal pateiktą pavyzdį – tai gali būti suma deklaruota Fondo valdybai – 12 000 Lt, tačiau jeigu gyventojas faktiškai gavo ir 02 pajamų rūšies kodu deklaravo GPM308 deklaracijoje didesnę sumą, pvz. 20 000 Lt, tai ši suma apmokestinama (atėmus metinį įmokų sumas.
www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10814641

Ačiū
Trumpojoje balanso formoje šią sumą turite registruoti B.II. Per vienerius metus gautinos sumos.

Malonaus Jums savaitgalio!

Buvo nutylėta aprašytoje situacijoje, jog reikia deklaruoti atskirais kodais, tuomet ir skirtumo nebus ir mokesčių nereikės papildomai mokėti

batuk, norėjau pasakyti, kad dalį informacijos nutylėjote kaip savaime suprantamą faktą (apie 2009 m. nuostolį), kas suklaidino atsakančiuosius apie

Labai jau supanašėjote su VMI, pateikdama informaciją...:))))

Tokiu atveju , kaip ir rašiau būtina ją iškelti iš normalių pirkėjų skolų į kontroliuojamas, o balanse ji turi atsispindėti turte prie pirkėjų įsipareigojimų.

Netikiu, kad jo kas pasiges ar ieškos iš VMI ar SODROS.Visų pirma VMI deklaruojame kada išmokame, vadinasi gruodžio mėnesio išmokose šio mokesčio nėra, jis išmokamas tik sausio mėnesį. Taigi jie šio mokesčio nemato. Sodrai deklaruoti reikės tik už sausio mėnesio priskaičiuotą, tai vėl gi nėra galimybės šį mokestį deklaruoti, nes jis priskaičiuotas yra gruodžio mėnesį už kurį dar sodra neadministravo šio mokesčio.

Ir aš į tai atkreipiau dėmesį ir taip pat pagalvojau, todėl vakar tiesiai šviesiais ir užklausiau VMI:)))
O pasirodo, jog čia nepilnai išaiškinta situacija, dalis nutylima, ar liko galvoje aiškintojo....

[quote=batukas]Ir legaliai be procentu pasiimti paskola.
Jei teisingai supratau:
Tarkime kad savininkas pasiima 9600 is 2009m nepask pelno.
Mokejo 9pr per metus susidare 864 lt
Dabar jis turetu sumoketi 9600*6pr=576 lt
permoka 864-576= 288 lt
Dabar kaip suprantu turesiu sumoketi GPM (9600-4000)*15PR= 840 Lt
Ar galiu permoketa
Permokos Jums niekas negrąžins ir kito mokesčio neužskaitys

Aš tai čia jų veiksmuose įžvelgiu, kad tokiu būdu norima iš savininkų ištraukti visus (jų įsivaizdavimu) nelegaliai užsidirbtus pinigus ir susimokėti mokesčius, o paskui jei dar liks gyvi tai tegul vykdo veiklą jei ne keliauja namo....

Jeigu skolininkas laiku neatsiskaitytų ar kiltų kitų abejonių dėl šios skolos atgavimo galimybių, ją reikėtų atskirti nuo neprobleminių skolų ir pasitelkus skolų išieškotojus ar kitais būdais sugriežtinti jos administravimą.
D 24118 Kontroliuotinos pirkėjų skolos
K 2411 Pirkėjų įsiskolinimas
Pažymėtina, kad konkrečios skolos iškėlimas į Kontroliuotinų skolų sąskaitą nepakeičia pirkėjų skolų bendro likučio.
Balansinė skolų vertė išlieka nepakitusi. Jeigu skolininkas bankrutuoja arba paaiškėja kitos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad skolos ar jos dalies nepavyks atgauti, neatgautina skolos dalis nurašoma į abejotinų skolų sąnaudas:
D 6134 Abejotinų skolų sąnaudos
K 24119 Abejotinos skolos (-)
Pastebėjus pirmuosius skolos neatgavimo požymius, visa skola iškeliama į kontroliuotinas, nepaisant to, kad įmonė gali turėti garantinius raštus, užstatus ar kitas garantijas, leidžiančias manyti, kad bent dalį skolos pavyks susigrąžinti. Galutinai paaiškėjus, kad dalies skolos nepavyks atgauti (pvz., turėto užstato neužtenka visai skolos sumai padengti), į abejotinas skolas nurašoma tik neatgautina skolos dalis.
Apskaičiuojant pelno mokestį, finansinėje apskaitoje pripažintos abejotinų skolų sąnaudos laikomos neleidžiamais atskaitymais, nes neturite pakankamai įrodymų. Todėl Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204 forma) suma bus įrašoma į III dalies 8 laukelį.
Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 25 straipsnyje taip pat leidžiama neatgautinas skolas nurašyti į leidžiamus atskaitymus. Tačiau prieš tai būtina įrodyti įmonės pastangas susigrąžinti tokias skolas ir turėti skolos beviltiškumo įrodymus. PMĮ neatgautina skolų dalis vadinama ne abejotinomis, bet beviltiškomis skolomis. Priskirti skolą beviltiškų skolų leidžiamiems atskaitymams leidžiantys kriterijai detaliau nustatyti LR finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakyme Nr. 40.