[quote="RainisKokios gali būti kompensacijos už kilnojamo pobūdžio darbą užsienyje? Tik dienpinigiai.[/quote]

Radau tokį raštą: "VMI pozicija yra vienareikšmiška - jeigu darbuotojo DS nurodyta, kad darbas yra su kelionėmis susijusio pobūdžio, tokio darbuotojo išvykos negali būti priskirtos komadiruotei". Aš čia truputį sutraukiau, raštas ilgesnis. Bet esmę suprantu taip - vairuotojo darbas yra susijęs su kelionėmis, pagal šį išaiškinimą gaunas, kad jam komandiruotės negali būti forminamos.
Bet gal aš per daug smulkmeniškai prie to reikalo prisikabinau, reikia formint komandiruotes ir nesukt galvos.

Gal kas gali išvaduoti iš ieškojimo kančių .
Įdomu, kaip daro transporo įmonės - vairuotojams, vežantiems krovinius į užsienį, moka dienpinigius ar kompensacijas už kilnojamą darbo pobūdį?

Prieš mėnesį įsiregistravom PVM mokėtojais - direktorių įregistravau kaip buhalterį. VMI pasitikslino dėl to, bet nebuvo nei pretenzijų, nei baksnojimo į kažkokį įstatymą.
Išvada: tai priklauso nuo VMI darbuotojo asmeninės nuomonės.

Darbuotojas gali išeiti pagal 128 str. - kai daugiau nei 2 mėnesius nemokamas DU, darbdavį įspėjęs prieš 3 dienas. Priklausys išeitinė kompensacija 2 mėn. dydžio. Jei darbo užmokestis oficialus, atgauti jį neturėtų būti didelių problemų - darbo kodeksas griežtai numato, kad su atleidžiamu darbuotoju turi būti atsiskaityta atleidimo dieną. Jei suma susidaro didelė, įmonei trūksta apyvartinių, gal darbuotojas sutiktų sudaryti grafiką, kad jam mokėtų kas savaitę po, pvz., ketvirtadalį. Sodra nedapės niekuo, kreiptis reikia į darbo inspekciją.

DK:
5. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Už 30 dieną priskaičiuokite DU, ir atleiskite

Tiksliai neatsimenu, bet pabandykit "Darbo stažo skaičiavimo tvarka", kažkaip panašiai skamba.
Nors man nepatinka žodžiai "leidžiama įtraukti". Aš ne juristė, todėl suprasčiau, kad galiu ir neįtraukti. Neprivaloma.

Tikriausia norėjote paklausti, ar galėsite atsiimti GPM permoką iš VMI dėl nepadaudoto . Viskas priklausys nuo Jūsų metinių pajamų, metams pasibaigus pildysite deklaraciją ir tada bus aišku.

7. Nepertraukiamasis darbo stažas (naudojamas nustatant darbuotojo skatinimo priemones, papildomas garantijas (išmokant išeitines išmokas – pagal 7.1 punktą) ir kitais kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais) – darbo stažas, į kurį įskaičiuojamas:
7.1. laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (jeigu darbo santykiai toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nebuvo nutrūkę ar darbo santykiai nebuvo nutrūkę dėl įmonės, įstaigos, organizacijos savininko pasikeitimo, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimo, padalijimo, išdalijimo ar prijungimo prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos);
7.4. laikotarpiai, nurodyti šio Aprašo 8 punkte.
8. Šio Aprašo 5.4, 6.2 ir 7.4 punktuose nurodyti laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į darbo stažą, yra:
8.5. nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, laikas;

Manau, kad keistųsi - juk darbdavys nepaliks Jums buvusios algos, o sumažins proporcingai dirbtam laikui (įtariu). Tada ligos, bedarbio, išeitinė pašalpos Jums skaičiuosis nuo mažesnių įmokų, o į stažą pensijai, motinystės pašalpai, nedarbo pašalpos įsiskaičiuoja vieni metai tik tada, kai per metus uždirbat ne mažiau kaip 12 MMA. Viskas priklauso nuo to, kokią algą Jums mokės, tiksliau kokią "rodys".

Jei nurašytas nudėvėtas, PVM koreguot tikrai nereikia.

194 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis

1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Vadinas, už dirbtą šeštadienį moku normalią, nepadidintą algą, o pirmadienį suteikiu poilsio dieną.

Tik pasidomėkit, ar nereikės mokėt pardavimo PVM - kaži ar tas Vokietijos fizinis asmuo yra PVM mokėtojas.

Elste, man Pranešimas ar Įspėjimas apie DU mažinimą skiriasi nuo Pasiūlymo ar Prašymo sutikti, kad dirbsi už mažesnę algą.
Baigiam, nėra prasmės toliau ginčytis.

Elste, juk sakiau, kad derinom su VDI raštus - todėl ir rašėm ne įspėjimus ir ne pranešimus. Tai buvo tik pasiūlymas, kurį gali priimt ar ne, nesutikus jokių teisinių pasekmių, todėl mėnesio laiko ir nereikia.

Niekada negali būti tikras, ar kas nors iš 35 žmonių kolektyvo nenueis su tuo raštu į VDI ir nepreikš, kad va atbuline data gavau. Todėl viską darom taip, kaip priklauso, dokumentų nerašom atbuline data. Svarbiausias argumentas - direktorius nori ramiai naktim miegot.
Mūsų atveju reikėjo mažinti greitai, laukimas dar mėnesį būtų brangiai kainavęs.

Taip, merginos, sutinku su šitais straipsniais. Bet skirtumas yra tame, kad PRANEŠIMAS ar ĮSPĖJIMAS yra jau kaip ir sprendimas - tau darbdavys nelabai leidžia rinktis - jei sutinki, tai sutinki, sumažina, jei nesutinki, tada darbdavys sprendžia - arba palieka tave su buvusia alga ir nusiramina, arba rašo įspėjimą apie atleidimą. Tai, ką rašėme mes - PASIŪLYMAS (nors man jis nelabai skiriasi nuo prašymo) jokios galios darbutojui nesutikus neduoda. Jei darbuotojas nesutinka su pasiūlymu, tada rašom įspėjimą apie DU mažinimą prieš 1 mėn. pagal straipsnį 203. VDI juristas net pasišaipė iš mūsų samprotavimų apie įspėjimus ir visa kita, ir akcentavo, kad svarbiau yra susitarimas. DK labiau reglamentuoja priverstinius darbdavio ir darbuotojo santykius, o ten, kur sutariama geranoriškai, ten nereikia taip griežtai vadovautis kodeksu. Juk ir straipsniai 125 ir 129 - abiejų baigtis vienoda, bet geriau ir gražiau susitart ir atleist žmogų pagal 125.

Už tris

Zaika, reikia žiūrėt šituo atveju ne išmokėjimo faktą, o priskaitymo - jei mažini nuo spalio 1, vadinas, už spalį žmogus jau gaus mažesnę algą.
Šiuo atveju reikia žiūrėt, kokią procedūrą taikot - jei tik darbdavio iniciatyva mažinamas DU, tada Jūs galit mažint tik nuo 11-01 (arba 10-24, bet buhalterė Jūsų už tai nepagirs ).
Mes mažinom po trijų dienų - procedūrą aprašiau aukščiau, bet Elste mano, kad ji neteisinga.
Aš manau, kad viskas buvo padaryta gerai, bet pabrėžiu, kad mūsų situacija buvo tokia, kad visi darbuotojai geranoriškai sutiko.

Labai nemėgstu ginčytis, bet yra kategorija žmonių, kurie 100 proc. įsitikinę savo teisybe, nenori ir negirdi kitų teisybių.
Pasikėliau juristės tvarkytus dokumentus - kartoju, ginčijomės visi iki nukritimo, skambinom į VDI, galiausiai buvom nuvažiavę ir išsiaiškinom visą DU keitimo tvarką.
Mūsų dokumentai sutvarkyti taip:
1. Darbdavio pasiūlymas (teisingai, melavau, kad tai prašymas). Sumažėjus įmonės apyvartai .. proc. sumažinti darbo užmokestį (siūlymas 04-28, o sumažinti nuo 05-01).
Ant pasiūlymo parašytas darbutojo sutikimas: sutinku, kad nuo 05-01 man būtų sumažinats DU.
2. Įsakymas dėl DU mažinimo.
3. DS pakeitimai: keičiamas DS 3 punktas.
Jei sutvarkyta neteisingai, atsaranda pagrindas man suabejot mūsų juristės kompetencija.
Kartoju: pakeitimai ruošti nesivadojaujant vien savo nuomone, konsultuotasi su VDI juristais daug kartų, ir ne su vienu.

[quote="edwardasNuo kada parašai ant DS nieko nereiškia?[/quote]

Dėl šventos ramybės paimkit darbutojo prašymą ar sutikimą, negi sunku, jei darbutojas geranoriškai sutinka.
O dėl parašų - skaičiau apie teismą, kuriame darbutoojas buvo grąžintas į darbą dėl to, kad ant jo DS egzemplioriaus nebuvo parašo apie atleidimą, o tik ant darbdavio. Tai vat.

Elste, tą patį man aiškino mūsų juristė, bet kai abi nuvažiavom į VDI pas juristą, tada nutilo ir viską patvarkėm taip, kaip surašiau. Sprendimas priklauso nuo to, kaip suformuluosi klausimą - 203 str. galioja tada, kai DU keičiamas darbdavio iniciatyva ir darbuotojui nesutikus, yra du keliai - arba atleidimas, arba paliekamas darbuotojas dirbti sena alga.
Beje, kur yra parašyta, kad darbutojas negali paprašyti sumažinti algos? Niekur. Vadinasi, tada negalioja 203 str. O logikos tame prašyme nereikia ieškoti - paskaičius mūsųs įstatymus, ten tiek visko prasilenkiančio ne tik su logika, bet ir su sveiku protu.

[quote="edwardas"]

Į šitą reikalą Elste žiūri iš darbutoojo pusės. Aš žiūriu iš darbdavio pusės, visą šitą reikalą išsinagrinėjom nuo A iki Z, nes patys įmonėj mažinom atlyginimus.
Jei yra geranoriškas darbuotojo sutikimas, nereikia jokių įspėjimų ir mėnesio laukimo. Taip, parašas ant sutarties reiškia, kad darbuotojas sutiko su mažinimu. Bet pas save tam, kad nebūtų paskui pretenzijų, kad nesuprato, kur pasirašo, atlyginimų mažinimą sutvarkiau tokia tvarka:
1. Įmonės direktorius prašo (PRAŠYMAS, ne ĮSPĖJIMAS), kad darbuotojas sutiktų dirbti sumažinta alga.
2. Darbuotojo sutikimas: sutinku dirbti sumažinta alga.
3. Pakeitimai darbo sutartyje.
Kadangi tai buvo PRAŠYMAS, o ne ĮSPĖJIMAS, mėnesio nelaukėm - sumažinom po savaitės. Bet jei darbuotojas nesutinka su algos mažinimu, tada procedūros tokios, kaip rašo Elstė - įspėjimas, mėnuo, tada įspėjimas apie DS nutraukimą pagal 129 str. ar ašalių susitarimu.

Taip, skaičiavimas toks pat, tik pavadinimas kitoks.

Ką tik grįžom iš VMI - viskas praėjo puikiai, užregistravo, dėl direktoriaus - buhalterio nesikabinėjo, tiesiog parašė, kad buhalterio nebus. Tikimės kitą savaitę gauti PVM mokėtojo pažymėjimą, beliks "smulkmena" - dirbti. Įdedu sprendimą dėl direktoriaus skyrimo, tiesa VMI jo nereikėjo, reikėjo darbo sutarties. Bet sprendimo reikėjo bankui.
Sėkmės visiems.

Būna - nebūna, čia kitas klausimas. Jei žmogus klausia, ar galima teoriškai padaryt, tai ir patarkim, kaip galima teoriškai padaryt.

Manau, galima, tik apiforminkite kitaip - tegul tai būna ne įspėjimas, o prašymas, pasiūlymas, ir jei darbuotojas geranoriškai sutinka, tada jis pasirašo ir viskas tvarkoje. Mes dėl to konsultavomės darbom inspekcijoje. 1 mėn. įspėjimas reikalingas tada, kai DU mažinamas vien tik darbdavio iniciatyva.

Gerai, lori, negaila, bet dar nedariau, šiandien jau tingiu . Iki pirmadienio įmesiu. Iki šiol protokolo nereikėjo, tai nesukau dar galvos dėl jo - reiks tik pirmadienį atsiimant antspaudus ir registruojantis VMI.

[quote="lori_asAisku. O kaip tada "trys viename". As akcininke - direktore 0,25 etato + buhaltere 0,25 etato. Tai butu viena DS. Ir dar kita DS - su manimi aip su turto vertintoja 0,5 etato. Manau taip butu teisinga? Ar as klystu?[/quote]

Na aš 100proc. teisingai negaliu atsakyt, bet darysiu taip: darbo sutarty maniškis bus direktorius, bet jis bus ir vairuotojas. Tai numatysiu pareiginėje instrukcijoje, kad įmonės direktorius atlieka vairuotojo ir buhalterio funkcijas. Gal nebūtina visko surašyt darbo sutartyje, o gal ir galima numatyti papildomas funkcijas. Bet etatais tikrai neskaidysiu.
Nežinau kaip su turto vertinimu - gal gali vertinti ir direktorius, pvz. sudarai turto vertinimo ataskaitą ir ją pasirašo direktorė ... Juk įmonės direktorius gali vežiot krovinius, jei tai bus numatyta jo pareiginėje instrukcijoje. Nenoriu pridaryti etatų ir pareigų - finansinę atskaitomybę tikrai gali pasirašyt direktorius, ir kelionės lapus taip pat.
Na sprendžiu iš patirties - juk buhalteris gali atlikti kasininko funkcijas, su juo dėl to nesudaroma atskira darbo sutartis, o ir pagrindinėje sutartyje neišvardinami visi darbai, o kasininko darbas skiriamas direktriaus įsakymu.
Manau, kažkaip panašiai ir susitvarkysiu - darbo sutartis bus viena su direktorius, pradžiai puse etato, o papildomai jam įsakymu bus skirtos kitos pareigos - tvarkyti buhalterinę apskaitą ir vairuoti atutomobilį.

Protokole parašysiu, kad esant mažai darbų apimčiai direktorius atlieka ir buhalterio pareigas. Akcinių bendrovių įstatyme nėra nustatyti kokie nors apribojimai direktoriui (dėl atliekamų darbų), todėl nemanau, kad VMI pareiškimas, kad direktorius negali eiti buhalterio pareigų, turi įstatyminį pagrindą. Kol kas numatom, kad įmonėj dirbs tik vyras, nesamdysim nieko, tai tikrai nėra prasmės man įsidarbint buhaltere ir mokėt papildomus mokesčius.

Kažkaip neprisisega Steigimo sprendimas.
Neakcentavau, kad pas notarą reikia neštis ir banko pažymą.